Spelade

  • Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

    Kviečiu klausytis pirmojo pokalbio su keturių vaikų mama, psichologe, dula, nuostabios knygos „Motinystės kelias“ autore Sigita Valevičiene. Sigita Valevičienė buvo mano praėjusio pusmečio atradimas.

    Socialiniame tinkle „Instagram“ vis matydavau mamų rekomendacijas perskaityti jos knygą, todėl nekantriai laukiau ir, kai pabaigusi magistro studijas šį pavasarį, pagaliau radau laiko ne tik toms, kurios susiję su žurnalistika, ši knyga buvo pirmoji, kurią pasiėmiau iš krūvos, laukiančių savo eilės.

    Skaičiau ją taupydama, apmąstydama, nejučia keldama klausimus apie savo patirtis, prisimindama daugybę panašių minčių, girdėtų iš mamos. Sigitos knygą drąsiai galėčiau pavadinti ta, kuri verta atsidurti kiekvienos moters namų bibliotekoje.

    Natūraliai gimė ir klausimai autorei, kuriuos labai džiaugiuosi turėjusi progą užduoti kalbantis akis į akį. Šiame pokalbyje palietėme nemažai temų: kalbėjome apie gimdymo patirtis, apie jausmus, kuriuos išgyvena ką tik mama tapusi moteris: kaltę, nepasitikėjimą, depresiją ir kodėl ne vaistai yra patys geriausi antidepresantai.

    Apie tai, kas nutiko, jog taip susvetimėjome, o į posakį, kad vaikui užauginti reikia viso kaimo, žiūrime keistai tik iki tol, kol patys tampame tėvais. Kalbėjome apie santykius ir kaip jie pasikeičia atsiradus vaikams, kodėl moters pagalba moteriai gimdymo metu nėra jokia naujovė aš šių dienų išlepusių mamyčių išmislas, apie tai, kodėl reikia nebijoti, drįsti aplankyti ką tik pagimdžiusią mamą, bet ne eiti į svečius ir laukti, kol mums pasiūlys kavos, o iškepti pyragą, leisti mamai nueiti ramiai į dušą arba sutvarkyti namus.

    Skaitydama Sigitos Valevičienės knygą aš labai aiškiai supratau, kad pirmasis mano tinklalaidės pokalbis turi būti su ja. Nesuklydau.

    Kviečiu klausytis!

    Nuotraukos autorė Lena Kaplevska.

    Ačiū Marijos radijui už galimybę įrašyti šį pokalbį.

    Kalbėkime, mamos.

    Marija

  • Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

    Sveiki, čia – „Kalba mamos“. Su jumis sveikinuosi aš, Marija Keršanskienė, ir kviečiu klausytis pokalbių su mamomis. Tai pirmasis įrašas, kuriame dalinuosi savo asmenine patirtimi ir kodėl manau, kad verta kalbėti ne tik apie pačias šviesiausias motinystės spalvas.

    Kalbėsime tikrai ne apie geriausias sauskelnių ar vežimėlių akcijas, o apie tai, ką reiškia būti mama: apie nuovargį, baimę, nepasitikėjimą savimi, bet ir nežinia iš kur atsirandančias jėgas, kai jau, rodos, net nepameni, ką reiškia normalus, nepertraukiamas miegas naktį, o joks aplinkinių patarimas netinka ir visiškai neguodžia.

    Apie daugybei mamų pažįstamus jausmus, kurie kartais būna labai netikėti ir gąsdinantys: pyktį, kaltę, savigraužą, liūdesį ir nepasitikėjimą savimi. Apie lyginimąsi su kitomis mamomis ir kaip ištrūkti iš šitų spąstų. Apie meilę sau ir pasikeitusiam savo kūnui, meilę tai moteriai, kuri gimsta iš naujo kartu su vaiku. Apie stereotipus, mitus ir aplinkos spaudimą, apie santykius – su savimi ir kitais, apie savo svajonių ir vaikų auginimo derinimą.

    Tačiau tai jokiu būdu nebus dejuojančių ir gyvenimu nusivylusių mamų pokalbiai. Kalbėsime ir apie motinystės džiaugsmą bei sunkiai į žodžius sutalpinamą prasmę, kurią gyvenimui dovanoja vaikai.

    Kviesiu mamas dalintis savo patirtimi ir patarimais, ką daryti, kad motinystė suteiktų kuo daugiau teigiamų emocijų, minčių ir vestų ne į savigraužos, liūdesio ar kaltės duobes, iš kurių išlipti gali būti labai sudėtinga, o į savęs atradimą, augimą ir meilę: sau, savo šeimai ir gyvenimui.

    Vaikų auginimas – pati geriausia gyvenimo mokykla, ir, kaip pasakys pirmoji mano pašnekovė, Sigita Valevičienė – tai patys geriausi psichoterapijos ir savęs pažinimo kursai, tokie, kokių niekur pasaulyje už jokius pinigus nenusipirksi, nes joks psichoterapeutas taip giliai „neiškrapštys“ pačių giliausių kertelių, kaip tą padaro vaikai. Ir čia apie tai kalbės mamos.

    Kviečiu klausyti, dalintis ir prisidėti prie šios tinklalaidės gyvavimo.

    Marija