Avsnitt
-
Nuo sausio mėnesio pasikeitė teikiamos paramos jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą regionuose tvarka. Paramos dydis sumažėjo, eilė formuojama tik paskelbus kvietimą, o ir pretenduoti jau gali ne visi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui grupės vadovas Daniel Ilkevič ramina, kad šie pokyčiai padės tikslingiau naudoti skiriamą paramą ir pasieks didesnį skaičių žmonių. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad situaciją sunkina vyriausybės sprendimas, riboti galimybes žmonėms gyventi sodų bendrijose.
Ūkininkas Virginijus Mitkus Skuodo rajone laiko veislines karves ir žirgus. Tik dėl jų jis augina grūdus, šienauja žolę savo laukuose. Pokalbis apie veisiamus jojamuosius Hanoverių veislės žirgus ir Prancūzijos Šarolė galvijus.
Verta žinoti. Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje naujovė, skatinanti bendruomeniškumą ir tvarumą. Čia atvertas Daigėlynas – augalų ir sėklų mainytuvė - prisidedanti prie sodininkavimo miesto erdvėse. -
Siekdami lygių teisių visoms žemdirbiams atstovaujančioms asociacijoms, Seimo nariai siūlo naikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika sako, kad yra priežasčių dvejoti Žemės ūkio rūmų įstatymo reikalingumu. Rūmų atstovų veikla kritikuojama dėl išskirtinių veiklos sąlygų, vadovybės pokyčių stokos, nepakankamo atstovavimo žemdirbių interesams. Kritikos negaili ir pasiūlymų turi Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius ir buvęs žemės ūkio ministras, dabar Seimo narys Kazys Starkevičius. Į išsakytą kritiką atsako ir ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.
Kita tema – apie vieno jauniausių Pasvalio rajono bitininkų, Mangirdo Kondroto, patirtį auginant bites. Draugui patarus bitininkauti, Mangirdas įkūrė bityną „Kalno medus“. Tam, kad sukauptų daugiau žinių, vyras mokėsi profesionaliai, bičių šeimas parsivežė iš puikiai visiems žinomo bitininko Algirdo Amšiejaus. Idėja bitininkauti – pasiteisino.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Saknas det avsnitt?
-
Pavasaris – metas pasirūpinti daigais. Vieni juos augina patys, kiti perka iš jau patyrusių augintojų. Šiaulių rajono jaunasis ūkininkas Deividas Matjošaitis daržovių ir uogų daigus augina jau ilgiau nei 5-metį. Kaip sako ūkininkas, labiausiai pasiteisinusi jo idėja yra daigų prekyba elektroninėje parduotuvėje. Daigus išvežioja po visą Lietuvą, išskyrus Kuršių neriją.
Turint pieno ūkį, lengvų kelių nebūna, reikia ieškoti geriausių sprendimų, kaip išsilaikyti. Tokį sprendimą rado Vytauto Lėckaus šeima. Pirmiausia Lėckų šeimos ūkis priklauso ūkininkų susivienijimui „Riebus pienas“, tai leidžia stipriau jaustis atstovaujant savo interesus. Be to, dalį pieno ūkininkai atiduoda supirkėjams, iš kitos dalies yra gaminami įvairiausi sūriai.
Rubrikoje „Užsienio naujienos“. Biokuro gamybos apimtys ūkiuose plečiasi. Tunise ekologiški briketai pradėti gaminti iš alyvuogių išspaudų. Alyvuogės Šiaurės Afrikoje auginamos jau šimtmečius, tačiau energetikoje pradėtos naudoti palyginti neseniai. Ūkininko sūnus Jasinas Chelifis beveik dešimtmetį ieškojo būdų, kaip išgauti kuo pigesnį kurą. Ir visai neseniai – jam pavyko.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Mažinti biurokratinį aparatą visoje Europoje, siekti, kad žemdirbystė būtų ekologinių problemų sprendimo būdas, o ne priežastis, pažinti Europos Sąjungos nares ir perprasti jų skirtumus – tokius užmojus vardina pirmą kartą Lietuvoje viešėjęs Europos žemės ūkio ir maisto komisaras Christophe‘as Hansenas. Jis kilęs iš didelės ūkininkų šeimos Liuksemburge ir tai įvardija kaip savo stiprybę, dirbant ūkininkams aktualiais klausimais.
Norkų šeima Šiaulių rajone jau trisdešimtmetį puoselėja braškyną. Per tiek metų išmokta daug pamokų, o ryžtas auginti saldžiąsias uogas neblėsta. Kaip sako tėvų ūkyje pasirinkusi darbuotis Rimantė Norkutė, jeigu pavasarinės šalnos nepakoreguos planų, tai gegužės viduryje jau bus galima skanauti pirmąsias uogas.
Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite apie sumanymą šalia žemės ūkio bendrovės „Vaškai“ plėtoti ir žirgyną „Gintarinė pasaga“. Apie žirgų ypatybes ir veiklos puoselėjimą papasakos bendrovės „Vaškai“ darbuotoja, fermos ir žirgyno vadovė Digna Petkinytė.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Patirties ir šeimos vienybės Zakų šeimos aruode netrūksta. Ūkio pradininkas Kęstutis Zakas sako, kad žemę pradėjo dirbti su arkliu, o štai dabar gali pasidžiaugti ir ūkyje dirbančiu robotu, kuris leidžia išvengti sunkaus rankinio darbo. Zakai augina mėgstamiausias lietuvių daržoves: bulves, morkas, agurkus, kopūstus ir kita bei jas perdirba. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė pabrėžia investavimo į technologijas svarbą.
10 metų seniausią Spelta kviečių veislę auginantis biodinaminio ūkio savininkas Arūnas Martinėlis iš Levandiškio kaimo, Širvintų rajone, įsirengė ir malūną. Iš Spelta miltų galima iškepti ekologiškas bei visavertę maistinę vertę turinčias bandeles, blynus, duoną.
Rubrika „Gamtininko komentaras“. Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Labanoro regioninis parkas pasižymi labai turtinga laumžirgių fauna. Šiuose parkuose gyvena 61 laumžirgių rūšis iš 69 aptiktų Lietuvoje. Kuo laumžirgiai svarbūs stebint klimato kaitos procesus papasakos aplinkosaugininkas Andrejus Gaidamavičius.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Apie Velykinių margučių spalvas ir skutinėjimo raštus, medinius margučius ir kūrybinį kelią pasakoja Angelė ir Vytautas Raukčiai iš Šilutės rajono.
Velykų ir Atvelykio tradicijos Tauragės rajone - išskirtinės. Apie jas pasakoja medžio meistras Raimundas Stanionis ir Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vedėja Jurgita Brazauskienė.
Apie atsinaujinančias, naujam gyvenimui keliamas atokesniuose regionuose esančias, kiek pamirštas vietas. Šį kartą - apie Švenčionėlių geležinkelio stotį ir ten neseniai duris atvėrusią kavinę. Kas ten buvę anksčiau ir ko tikimasi dabar - prisimena vietos gyventoja Teresė Tumalovičiūtė-Giles bei dalinasi kavinės savininkas Nerijus Budraitis.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Daugiau nei du dešimtmečius braškes šiltnamiuose ir laukuose augina Tauragės r. Gaurės kaimo ūkininkai Vida ir Raimondas Beskės. Pirmąsias braškes skins gegužės pradžioje ir veš į prekybos centrus. Kokiais rūpesčiais šį pavasarį gyvena didžiausių šalyje braškių plotų savininkai, kiti braškių augintojai? Išsamiau – ilgametis Braškių augintojų draugijos pirmininkas, ūkininkas Vidas Juodsnukis.
Šiomis dienomis daugelio mintys užimtos rūpesčiu ir pasiruošimu Velykoms, Kristaus prisikėlimo šventei. Galvojama, kaip Velykų rytą, grįžus iš bažnyčios, skaniai ir sočiai pamaitinti šeimą ir draugus. Suprantama, bene pagrindinė stalo puošmena bus įvairiais raštais marginti kiaušiniai. Vis dažniau linkstama, kad jie būtų dažomi natūraliais, augaliniais dažais. Kaip nuo seno kiaušiniai buvo marginami Mažojoje Lietuvoje, laidoje gražia to krašto tarme pasakoja kultūros darbuotoja Virgina Asnauskienė iš Drevernos.
Butėnų kaime, Anykščių rajone, Ugnė ir Eimantas Mateliai pasistatė bičių namą, nors jis vis dažniau ir jų pačių vadinamas medaus namu. Jame įsikū-ręs cechas, dirbtuvės, vedamos edukacijos. Bitininkystės ir verslo – me-daus skanėstų ir saldainių, vaško gaminių šeima ėmėsi išbandę ir paukščių, triušių bei avių auginimą. Ūkininkavimas jiems neprigijo, o bitininkystėje jie atrado ne tik pašaukimą, bet ir galimybę realizuoti savo verslumą ir kūry-biškumą. Vienas iš jų sumanymų – kiaušinių marginimo vašku rinkinys.
Ved. Regina Montvilienė -
Būtent galvodami apie pieninių karvių bandą, naują fermą statė ir įrangą pasirinko Tauragės rajono Žygaičių kaimo ūkininkai Virginija Mirošničenko ir Jonas Kolosauskas. Tai vienas iš tų retų ūkių, kurio fermoje pagrindiniai procesai automatizuoti. Kodėl ūkininkai rinkosi tokį brangų ir negreitai atsiperkantį kelią? Žemės ūkio tarybos pirmininkas, Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis apie galimybes ūkininkams statyti fermas, jas modernizuoti.
Žemės ūkio ministerija pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo laikotarpiu kiekvieną ketvirtadienį rengs žemdirbiams nuotolines konsultacijas. Pirmoji vyks jau šį ketvirtadienį, balandžio 17 d., nuo 8 iki 10 val. ir baigsis birželio 12 d. Per jas ūkininkus konsultuos Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žemės ūkio duomenų centro specialistai. Išsamiau – Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė.
Medus netrukus gali tapti prabangos preke. Pakistane bitininkaujantieji skundžiasi, kad masiškai miršta vabzdžiai: aviliuose per karšta, o dėl sausros itin mažai žiedų nektarui rinkti. Į šios Pietų Azijos valstybės medaus rinką jau kėsinasi aplinkinių šalių importuotojai.
Ved. Regina Montvilienė -
Jaunasis Klaipėdos rajono Peskojų kaimo ūkininkas Algirdas Skroblys didžiuojasi, kad ūkininkauja žemėse, kurias iki jo arė, gyvulius ganė penkių giminės kartų žemdirbiai. Jaunas žmogus ūkininkauja nuo 18 metų, baigė Veterinarijos akademiją, dabar vienas prižiūri 165 galvijus. Jie daugiausia mišrūnai, bet yra ir dalis grynaveislių limuzinų. Ateityje žada auginti tik limuzinų veislės galvijus. Ūkininkui apmaudu, kad dėl galvijų supirkimo kainų skirtumo tenka užaugintus parduoti lenkams, o kokybiška mėsa nepatenka ant lietuvių stalo.
Esame visokių, net egzotiškų uogų ragavę ir Lietuvoje bandome auginti. Tačiau apie mūsų krašte auginamus ir derančius amelankius dar mažai kas girdėję ar jų uogų ragavę. Tuo tarpu Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas, agronomas Tautvydas Gurskas pats juos augina, populiarina, net vadinamas amelankių ambasadoriumi. Tad kuo ypatingos šios uogos, ar sunku jas užauginti?
Senojoje Varėnoje pirčių gamybą įmonėje „Edjusta“ prieš 15 metų organizavo buvę bendramoksliai, o dabar bendrasavininkiai Edvinas Zelionka ir Justas Sinkevičius. Dviese pradėjo, o dabar pirtis, kubilus ir kitą produkciją gamina 35 darbuotojai. Ir apie plėtrą galvoja. Jos labai įvairios, – pagal pirčių mėgėjų poreikius. Ir jų dizainas skiriasi. Dėl kokybės ir kainos labai pirtis pamėgo užsieniečiai. Dabar net 90 procentų pirčių parduoda į Prancūziją, Vokietiją, Suomiją, Lenkiją, net Japoniją ir kitas šalis.
Ved. Regina Montvilienė -
Pavasaris ragina žemdirbius dažniau pasidairyti laukuose, džiūstant dirvoms pradėti įprastus darbus. Nors Dzūkijos žemėse žymiai sudėtingiau ūkininkauti, gaunami mažesni derliai, bet atkaklūs dzūkai žemės neapleidžia. „Tik žymiai pabrangusios trąšos, chemikalai ir kt. verčia daugiau skaičiuoti ir taupyti“, – svarsto Varėnos r. Dubičių žemės ūkio bendrovės vadovas Stasys Kėrys. Nuotaikas kitose šalies bendrovėse aptaria Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.
Žemės ūkyje prasideda darbymetis, darbams atlikti reikia ir daugiau darbuotojų. Ūkiuose trumpam galima dirbti ir pagal sezonines darbo sutartis, ir teikiant paslaugas ūkininkams, miškininkams, bendrovėms vykdant individualią veiklą ar pagal paslaugų teikimo kvitus. Darbo inspekcijos Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Edgar Lisica įspėja, darbo santykiai turi būti įforminti tinkamai. Pasiteisinimo, kad dirbu tik vieną dieną, ar noriu pabandyti ūkio darbus – nėra. Gresia administracinė atsakomybė darbdaviui arba paslaugas teikusiam asmeniui.
Didžiausias Europoje japoniškas sodas prieš 17 metų įkurtas Kretingos rajone. Mažučių kaime. Jį pradėjo ir dabar kasmet atvyksta toliau puoselėti, įgyvendinti naujų sumanymų 50 metų patirtį turintis meistras iš Japonijos Hajime Watanabe. Iki šiol 16-os hektarų plote ne tik akmenų rate išdėlioti akmenys, iškasti tvenkiniai, supiltos kalvos, pasodinta per 500 sakurų, spygliuočių ir lapuočių medžių, per 1000 bonzų ir kitų grožybių. Japoniško sodo tradicija čia toliau kuriamas grožis, įspūdingas visais metų laikais. Pavasarį jis suspindi sakurų žydėjimu, o rudenį – įvairiaspalviu lapų grožiu. Pasakoja japoniško sodo prižiūrėtoja Gražina Maštaraitė.
Ved. Regina Montvilienė -
Ūkininkas Virginijus Mitkus Skuodo rajone, greta savo ūkio įkūrė Žemdirbio muziejų. Eksponatai į muziejų sukeliavo iš įvairių rajono vietų, o jų gausą papildo ir paties Virginijaus čia pat kalvėje kuriami dirbiniai.
Lietuvos žemės ūkio taryba sušaukė suvažiavimą, į kurį buvo kviečiami šalies ūkininkai. Pagrindiniai suvažiavimo klausimai susiję su globaliais ir lokaliais sprendimais, kurie užtikrintų darnų vystymąsi, su situacija Lietuvos žemės ūkyje, Bendrosios žemės ūkio politikos Strateginiu planu ir opiausiomis žemės ūkio sektoriaus problemomis. Suvažiavimą vainikavo rezoliucijos priėmimas.
Verta žinoti. Inovacija sodui – vilnos mulčias. Daugiafunkcės biotekstilės naudas apžvelgia kompostavimo specialistas Andrius Juknevičius. -
Lietuvos žemės ūkio tarybos iniciatyva, balandžio 11 d. žemdirbių atstovai renkasi VDU žemės ūkio akademijoje. Nors vienas organizatorių ŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis sako, kad durys atviros visiems, bet dalyvaus žemės ūkio tarybos vienijamų visuomeninių organizacijų atstovai, apie 500 iš visų rajonų. Kalbinti Nerijus Gricius ir Eimantas Pranauskas teigia, kad nusiteikę taikiai ir tikisi korekcijų strateginiame žemės ūkio plane, kurios skatintų draugišką aplinkai gamybą, mažintų biurokratinę naštą ir prisidėtų prie šalies gerovės kūrimo.
Pramonės inžinieriai, dirbę ir gyvenę Šiauliuose, Stefa ir Antanas Birvydai Kelmės rajone sukūrė unikalų dekoratyvinių spygliuočių medelyną. Tam prireikė trijų dešimtmečių, bet dabar 10 ha sodyboje Molinės vienkiemyje beveik pusę ploto užima tūkstančiai labai įvairių įprastų ir retų spygliuočių. Šeimininkai, studijavę daugybę literatūros apie dendrologiją, landšaftą, augalų apsaugą, dabar gali visiems patarti kaip apželdinti savo sodybas.
Verbų tokių kaip Vilniaus krašte niekur daugiau nėra, tačiau unikalią tradiciją puoselėjančiųjų gretos retėja. Apie tradicines Vilniaus krašto verbas, būdingus augalus bei spalvas, pastangas žinias perduoti jaunajai kartai pasakoja Vladislava iš Nemenčinės.
Ved. Arvydas Urba -
Gamtosaugininkai kaltina grūdų augintojus per didele aplinkos tarša. BAF ekspertas Justas Gulbinas teigia, kad grūdininkystė daro neigiamą poveikį aplinkai: teršia paviršinius vandenis ir Baltijos jūrą, mažina paukščių populiaciją. Tačiau žemdirbių atstovas, LGA asociacijos pirmininkas, Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas įsitikinęs, kad daugiausia įtakos turi besikeičiantis klimatas, o žemdirbiai naudoja vis modernesnes, draugiškas aplinkai priemones grūdams auginti.
Kaimo bendruomenei tarnauja elektrinis autobusiukas. Jurbarko rajono Vadžgiriškių bendruomenė, VVG „Nemunas“ parašę Sumanaus kaimo projektą, pernai įsigijo elektrinį autobusiuką. Nauja mašina bendruomenės narių poreikiams jau nuvažiavo per 12 000 kilometrų. Dažniausia ją vairuoja kultūros namų meno vadovė Lina Lukošienė ir kultūros renginių organizatorė, bibliotekininkė Erika Žievienė.
Žinomas visame pasaulyje olandiškas tulpes geriausia pamatyti pavasarį, kai jos žydi. Tuomet veikia ir didžiausias pasaulyje 32 ha gėlių parkas Keukenhofe, kurį per sezoną aplanko 1,4 mln žmonių. LRT radijo bendradarbė Nyderlanduose Elona Puščiūtė pasakoja apie šių metų parodos ypatumus ir kodėl verta aplankyti gėlių paradą, kuris rengiamas tarp miestelių 42 km kelyje.
Ved. Arvydas Urba -
Kompiuterizuotas ir automatizuotas, biokuru šildomas hektaro ploto šiltnamis – Radviliškio rajono Vabalių kaimo ūkininko Andriaus Kavaliausko įgyvendinta svajonė. Tam prireikė 20 metų: Andrius iš tėčio Justino, profesionalaus agronomo, mokėsi auginti agurkus, statė paprastus šiltnamius, pats prekiavo agurkais turguose, o dabar turi vieną moderniausių šiltnamių Lietuvoje ir statosi jau antrą tokį patį.
Prieš pusmetį Žemės ūkio viceministro pareigas ėjęs Egidijus Giedraitis dabar – eilinis ūkininkas. Jis grįžo į savo kurtą ūkį Jurbarko rajone Vadžgiryje ir sako jaučiasi ramiau, nors darbas ministerijoje buvo įdomus. Įdomus ir jo pasirinkimas ūkininkauti, nes baigęs Dailės akademijoje grafiką- interjero dizainą, ne iš karto ryžosi dirbti žemę.
Mindaugas Šemežys – gerai žinomas ne tik Kėdainių rajone ūkininkas, savo 300 ha augalininkystės ūkyje diegiantis naujausias technologijas ir naudojantis pačią moderniausią techniką. Jis vienas pirmųjų šalyje, dar prieš dešimtmetį ėmėsi gaminti ir biokurą, buvo priimtas į tarptautinę biokuro biržą. Kam ūkininkui reikalinga ir alternatyvi žemės ūkiui veikla?
Ved. Arvydas Urba -
Kėdainių rajono Gudžiūnų apylinkių ūkininkas Rimantas Sinickas, baigęs veterinarijos mokslus, jau 40 metų užsiima gyvulininkyste. Dabar mišriame ūkyje per 60 melžiamų karvių, laikomų nors ir rekonstruotoje, bet senoje fermoje. Ūkininkas nenori modernizuoti gamybos, nes neapsimoka ir mano, kad išliks tik daugiau kaip 100 karvių turintys ūkiai.
Medaus edukacija populiarina Kelmės rajono Liolių bendruomenę. Į svečius atvažiuoja ir kitų rajonų bendruomenės, įvairios kompanijos, pavieniai žmonės. O labiausia organizatorius – bendruomenės pirmininkę Dianą Strelkauskienę, bibliotekininkę Silvą Pakatilienę ir bitininką Feliksą Ramanauską džiugina vaikų ir jaunimo aktyvus dalyvavimas renginiuose.
Angelo ir Velnio akmenys, valstybės saugomi gamtos paveldo objektai, stūkso Valatkonių miške netoli Baisogalos. Surasti juos miške padeda specialios nuorodos, o prie akmenų padarytuose informaciniuose stenduose – akmenų istorijos, liaudies sukurti padavimai. Daugiausia jų žino ir papasakoti gali Regina Vaitkevičienė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kuri domisi krašto istorija ir Baisogalos kultūros centro direktorė Erika Liukienė.
Ved. Arvydas Urba -
Atsinaujinantys energijos ištekliai ūkyje: galimybės ir perspektyvos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Kęstučio Navicko ir doc.dr. Kęstučio Venslausko įžvalgos bei komentarai.
Tauragės rajone Norkaičių kaime jau bene dešimtmetį veikia tradicinių amatų ir etnokultūros centras. Kolektyvus, edukacijas, iniciatyvas pristato Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vedėja Jurgita Brazauskienė.
Verta žinoti. Grybų auginimas ant namų virtuvės lentynos – misija įmanoma. Du bendraminčiai Tomas Čelpanovas ir Rokas Cicėnas iš Kauno rajono per eksperimentus ir savą patirtį rado būdą, kaip kiekvienas valgomųjų grybų gali užsiauginti namuose. Vaikinai dalinasi savo idėjos istorija.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Andrius Prusakovas ūkininkauja vos penkerius metus (Kaišiadorių r.), bet jau turi savų atradimų, kaip ūkininkauti kuo ekologiškiau ir racionaliau. Vištos jau įdirbo žemę šiltnamiuose, išlesė kenkėjus, o dabar kraustosi į laukus. Aplink gyvena lapės, bet ūkininko vištos saugios. Jis sugalvojo, kaip atbaidyti plėšrūnes. Kaip sako ūkininkas, vištas jis laiko ne dėl kiaušinių, o kaip ūkio darbininkes.
Nuo penkerių metų vašku kiaušinius marginanti Danutė Vokienė iš Kauno rajono iš mamos išmoktus raštus perkėlė ir medinukų. Lietuviai medinukus perka namams puošti ir kaip vaikų žaislus. Šiais metais pirkėjams Danutė siūlo nedažytus medinius kiaušinius, nes taip išsaugojamas medžio kvapas. Saulutės, augalėliai, puošiantys Velykų atributiką, yra išdeginti.
„Iš miesto į kaimą“. Prieš maždaug aštuonerius metus Milda ir Marius Mockai dar su pirmu ką tik gimusiu vaikučiu kėlėsi gyventi iš Klaipėdos į Judrėnų seniūnijos Uždvario kaimą.Dabar šeimoje jau auga keturi vaikai, jau ir įkurtuvių rūpesčiai pasibaigę. O kaip jaučiasi patys jauni žmonės? Juk žmona psichologė, o vyras - archeologas istorikas.
Ved. Kristina Toleikienė -
Ūkininkas Vidas Vadeikis iš Šylių kaimo, Šilutės r., statė robotizuotą karvių fermą ir planavo, kad šalia stovės ir kita ferma, skirta prieaugliui, angaras pašarų laikymui beitechnikai, bus sutvarkyta infrastruktūra. Ūkininkas gavo ir paramą šiems statiniams, bet jos teko atsisakyti, nes pakilus statybos kainai nei paramos, nei banko skolinamų lėšų nepakako. Tokių ūkininkų
šalyje yra daug.
Žemės ūkio ministerija nepanaudotų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšų (visų pirma, dėl negautų statybos leidimų) priskaičiavo per 40 mln.eurų. Nuo balandžio 7 dienos skubiai skelbiamas naujas paraiškų surinkimas supaprastinta tvarka. Numatyta remti visus žemės ūkio sektorius.
Tvarų ir tausojantį ūkininkavimą pasirinkusiems ūkininkams plečiasi galimybės dalyvauti Anglies programoje. Microsoft, Google, pramogų ir žiniasklaidos kompanija Disney, bankai, avialinijų kompanijos pasiruošusios pirkti Anglies taršos sertifikatus ir iš Lietuvos ūkininkų ir taip kompensuoti savo kompanijų daromą anglies taršą atmosferai. Skaičiuojama, kad ūkininkai gali per metus viename hektare
užrakinti nuo 1 iki 2 tonų anglies. Viena tona - vienas sertifikatas. Planuojama, kad tai programoje dalyvaujančių ūkių pelningumą gali didinti iki 15 proc. Apie tai pasakoja „Linas Agro“ vadovas Jonas Bakšys ir ūkininkas iš Panevėžio r. Donatas Tumas.
Užsienio šalyse populiarėja terapiniai ūkiai, kurių gyvuliai lanko žmones. Airijoje alpakos ir lamos lanko senelių bei vaikų globos namus, o Jungtiniuose Arabų Emyratuose pasivaikščiojimas su žirgais papildomas ypatinga vakariene.
Ved.Kristina Toleikienė -
Šimto žemės ūkio ministro Igno Hofmano darbo dienų sukakties proga su ministru susitikę žemdirbiai kėlė rimtus klausimus. Pirmu klausimu buvo aptartas šlapynių tvarkymo darbų rizikingumas. Šiltėjant žiemoms šienavimas, menkaverčių medžių šalinimas, biomasės išvežimas kelia didelę riziką darbus vykdantiems ūkininkams. Skęsta technika, o pelkėse ganomi gyvuliai dingsta. Ūkininkai prašo atsižvelgti į klimato kaitos sukeltus pokyčius gamtoje ir peržiūrėti reikalavimus. Nesutvarkę šlapynių ūkininkai rizikuoja netekti ne tik išmokų, bet ir gautos paramos į investicinius projektus, tai veda juos prie žlugimo. Apie tai kalba ūkininkas iš Rietavo Jonas Kuzminskas.
Ministras I. Hofmanas sakė, kad didžiausias pasiekimas, jog per 100 dienų jis naujų problemų nesukūrė. Aktualiausi klausimai - tai įsisenėjusios problemos, kurios skęsta biurokratijoje. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad Žemės ūkio ministerijos pristatyta strategija kelia abejonių dėl numatytų investicijų, kurių didžioji dalis atiteks grūdininkams ir jų perdirbėjams. Ūkininkų organizacija pasisako, kad labiau būtų remiami šeimos ūkiai ir maži perdirbėjai.
Verslo rubrikoje - amatininkystė. Ūkininkė Alė Vansienė iš Biliūnų kaimo, Panevėžio rajone, derina ūkininkavimą ir amatininkystę. Žiemą, kai ūkio laukuose darbai sustoja, ji pina pintines. Jos neįprastų formų ir atpažįstamos iš įdomių rankenų. Kita amatininkė iš Marijampolės savivaldybės Neringa Sondorienė sako, kad molinių indų gamyba - tai nedidelis šeimos verslas. Didžiausias proveržis įvyko pandemijos metu. Jai pavyko išgauti ypatingos žalios spalvos glazūrą ir indai tapo išskirtiniai.
Ved. Kristina Toleikienė -
AB „Šilutės veislininkystė“ Turto bankui aukcione pavyko parduoti iš trečio karto, kai pradinė kaina – 1,2 mln. eurų – sumažėjo iki 0,5 mln. Paskelbus įmonės privatizavimą buvo baiminamasi, kad įmonę įsigys dėl pastatų ir žemės, o veislininkystės veikla bus sužlugdyta. Įmonę įsigiję ūkininkai Alma ir Tomas Kazlauskai iš Šilutės rajono, atvirkščiai, turi planų tęsti veiklą, bet tokių iššūkių nesitikėjo. Privatizacijos metu numatytą nuomoti žemę veislininkystės veiklai užtikrinti, valstybė užsimojo perleisti kitiems investuotojams. Įmonė negali vykdyti ir svarbiausios veiklos – bulių-reproduktorių vertinimo pagal palikuonių ir penėjimosi bei mėsines savybes. Veikla stringa dėl Europoje kilusių galvijų infekcinių ligų.
Pociūnėlių miestelio (Radviliškio r.) gyventoja Sigita Malinauskienė sako, kad burokėlis nepelnytai nuvertinta daržovė, tad jo reabilitacijai įkūrė Burokėlių rojų. Idėja kilo, kai užaugintų burokėlių nebuvo kur dėti. Kaimo moterys ėmė kurti įvairius produktus, kuriuose būtinai turėjo būti naudojamas burokėlis. Itin populiarios sausos burokėlių sriubos, arbatos, sirupai, skanumynai.
Į Pagėgių savivaldybę jau grįžo Bitėnų gandrų kolonija. Čia paukščiai gyvena vienas greta kito, lizdus susukę pušų viršūnėse. Apie tai, kaip ir kada gandrai ėmė kurtis Bitėnuose, pasakoja iš šio kaimo kilusi Lina Krūminienė.
Ved. Kristina Toleikienė. - Visa fler
