Avsnitt
-
Andrius Prusakovas ūkininkauja vos penkerius metus (Kaišiadorių r.), bet jau turi savų atradimų, kaip ūkininkauti kuo ekologiškiau ir racionaliau. Vištos jau įdirbo žemę šiltnamiuose, išlesė kenkėjus, o dabar kraustosi į laukus. Aplink gyvena lapės, bet ūkininko vištos saugios. Jis sugalvojo, kaip atbaidyti plėšrūnes. Kaip sako ūkininkas, vištas jis laiko ne dėl kiaušinių, o kaip ūkio darbininkes.
Nuo penkerių metų vašku kiaušinius marginanti Danutė Vokienė iš Kauno rajono iš mamos išmoktus raštus perkėlė ir medinukų. Lietuviai medinukus perka namams puošti ir kaip vaikų žaislus. Šiais metais pirkėjams Danutė siūlo nedažytus medinius kiaušinius, nes taip išsaugojamas medžio kvapas. Saulutės, augalėliai, puošiantys Velykų atributiką, yra išdeginti.
„Iš miesto į kaimą“. Prieš maždaug aštuonerius metus Milda ir Marius Mockai dar su pirmu ką tik gimusiu vaikučiu kėlėsi gyventi iš Klaipėdos į Judrėnų seniūnijos Uždvario kaimą.Dabar šeimoje jau auga keturi vaikai, jau ir įkurtuvių rūpesčiai pasibaigę. O kaip jaučiasi patys jauni žmonės? Juk žmona psichologė, o vyras - archeologas istorikas.
Ved. Kristina Toleikienė -
Ūkininkas Vidas Vadeikis iš Šylių kaimo, Šilutės r., statė robotizuotą karvių fermą ir planavo, kad šalia stovės ir kita ferma, skirta prieaugliui, angaras pašarų laikymui beitechnikai, bus sutvarkyta infrastruktūra. Ūkininkas gavo ir paramą šiems statiniams, bet jos teko atsisakyti, nes pakilus statybos kainai nei paramos, nei banko skolinamų lėšų nepakako. Tokių ūkininkų
šalyje yra daug.
Žemės ūkio ministerija nepanaudotų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšų (visų pirma, dėl negautų statybos leidimų) priskaičiavo per 40 mln.eurų. Nuo balandžio 7 dienos skubiai skelbiamas naujas paraiškų surinkimas supaprastinta tvarka. Numatyta remti visus žemės ūkio sektorius.
Tvarų ir tausojantį ūkininkavimą pasirinkusiems ūkininkams plečiasi galimybės dalyvauti Anglies programoje. Microsoft, Google, pramogų ir žiniasklaidos kompanija Disney, bankai, avialinijų kompanijos pasiruošusios pirkti Anglies taršos sertifikatus ir iš Lietuvos ūkininkų ir taip kompensuoti savo kompanijų daromą anglies taršą atmosferai. Skaičiuojama, kad ūkininkai gali per metus viename hektare
užrakinti nuo 1 iki 2 tonų anglies. Viena tona - vienas sertifikatas. Planuojama, kad tai programoje dalyvaujančių ūkių pelningumą gali didinti iki 15 proc. Apie tai pasakoja „Linas Agro“ vadovas Jonas Bakšys ir ūkininkas iš Panevėžio r. Donatas Tumas.
Užsienio šalyse populiarėja terapiniai ūkiai, kurių gyvuliai lanko žmones. Airijoje alpakos ir lamos lanko senelių bei vaikų globos namus, o Jungtiniuose Arabų Emyratuose pasivaikščiojimas su žirgais papildomas ypatinga vakariene.
Ved.Kristina Toleikienė -
Saknas det avsnitt?
-
Šimto žemės ūkio ministro Igno Hofmano darbo dienų sukakties proga su ministru susitikę žemdirbiai kėlė rimtus klausimus. Pirmu klausimu buvo aptartas šlapynių tvarkymo darbų rizikingumas. Šiltėjant žiemoms šienavimas, menkaverčių medžių šalinimas, biomasės išvežimas kelia didelę riziką darbus vykdantiems ūkininkams. Skęsta technika, o pelkėse ganomi gyvuliai dingsta. Ūkininkai prašo atsižvelgti į klimato kaitos sukeltus pokyčius gamtoje ir peržiūrėti reikalavimus. Nesutvarkę šlapynių ūkininkai rizikuoja netekti ne tik išmokų, bet ir gautos paramos į investicinius projektus, tai veda juos prie žlugimo. Apie tai kalba ūkininkas iš Rietavo Jonas Kuzminskas.
Ministras I. Hofmanas sakė, kad didžiausias pasiekimas, jog per 100 dienų jis naujų problemų nesukūrė. Aktualiausi klausimai - tai įsisenėjusios problemos, kurios skęsta biurokratijoje. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad Žemės ūkio ministerijos pristatyta strategija kelia abejonių dėl numatytų investicijų, kurių didžioji dalis atiteks grūdininkams ir jų perdirbėjams. Ūkininkų organizacija pasisako, kad labiau būtų remiami šeimos ūkiai ir maži perdirbėjai.
Verslo rubrikoje - amatininkystė. Ūkininkė Alė Vansienė iš Biliūnų kaimo, Panevėžio rajone, derina ūkininkavimą ir amatininkystę. Žiemą, kai ūkio laukuose darbai sustoja, ji pina pintines. Jos neįprastų formų ir atpažįstamos iš įdomių rankenų. Kita amatininkė iš Marijampolės savivaldybės Neringa Sondorienė sako, kad molinių indų gamyba - tai nedidelis šeimos verslas. Didžiausias proveržis įvyko pandemijos metu. Jai pavyko išgauti ypatingos žalios spalvos glazūrą ir indai tapo išskirtiniai.
Ved. Kristina Toleikienė -
AB „Šilutės veislininkystė“ Turto bankui aukcione pavyko parduoti iš trečio karto, kai pradinė kaina – 1,2 mln. eurų – sumažėjo iki 0,5 mln. Paskelbus įmonės privatizavimą buvo baiminamasi, kad įmonę įsigys dėl pastatų ir žemės, o veislininkystės veikla bus sužlugdyta. Įmonę įsigiję ūkininkai Alma ir Tomas Kazlauskai iš Šilutės rajono, atvirkščiai, turi planų tęsti veiklą, bet tokių iššūkių nesitikėjo. Privatizacijos metu numatytą nuomoti žemę veislininkystės veiklai užtikrinti, valstybė užsimojo perleisti kitiems investuotojams. Įmonė negali vykdyti ir svarbiausios veiklos – bulių-reproduktorių vertinimo pagal palikuonių ir penėjimosi bei mėsines savybes. Veikla stringa dėl Europoje kilusių galvijų infekcinių ligų.
Pociūnėlių miestelio (Radviliškio r.) gyventoja Sigita Malinauskienė sako, kad burokėlis nepelnytai nuvertinta daržovė, tad jo reabilitacijai įkūrė Burokėlių rojų. Idėja kilo, kai užaugintų burokėlių nebuvo kur dėti. Kaimo moterys ėmė kurti įvairius produktus, kuriuose būtinai turėjo būti naudojamas burokėlis. Itin populiarios sausos burokėlių sriubos, arbatos, sirupai, skanumynai.
Į Pagėgių savivaldybę jau grįžo Bitėnų gandrų kolonija. Čia paukščiai gyvena vienas greta kito, lizdus susukę pušų viršūnėse. Apie tai, kaip ir kada gandrai ėmė kurtis Bitėnuose, pasakoja iš šio kaimo kilusi Lina Krūminienė.
Ved. Kristina Toleikienė. -
Baigėsi tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…“ Įspūdžiais dalijasi pirmą kartą vykusios senų traktorių parodos dalyviai Aurimas Vilčinskas iš Širvintų rajono ir Regimantas Gribė iš Pakruojo rajono, medelyno savininkas Dainius Skaparas iš Panevėžio rajono, tarptautinio medžių drožėjų grandininiais pjūklais čempionato organizatorius Raimondas Uždravis.
Ties Panevėžio ir Pasvalio rajonų sandūra - vienkiemis, kuriame Martynas Sučyla įsirengė muzikinių instrumentų dirbtuvę. Seneliams priklausiusioje troboje dabar įrengtas tylos kambarys, o magišką atmosferą kuria Dangaus būgnai.
Verta žinoti. Švenčionių krašte itin populiari šaknis “švent-”: Švenčionėliai, gyvenvietė Šventa, ežeras, Šventosios upė. Legendomis ir tikrais faktais apie pavadinimų kilmę dalijasi Sirvėtos regioninio parko grupės patarėjas Marius Semaška.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Lazdijų rajone ūkininkaujantis Nerijus Sukackas augina avis ir mėsinius galvijus. Jie – kilmingi ir limuzinų veislės, ūkininkas juos parduoda veislei. Ūkininko fermoje įdiegta ir išmani bandos reprodukcijos stebėjimo ir valdymo sistema, leidžianti valdyti sėklinimo procesus.
Seimas supaprastino pluoštinių kanapių produktų importą. Sudarytos palankesnės sąlygos iš kitų Europos Sąjungos valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius. Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas pokyčius vertina teigiamai.
Rubrikoje „Miestietis kaime“ – Loretos Malyginienės istorija. Persikelti iš miesto į kaimą paskatino vaikų liga. Gydytojai pasakė, kad palengvinti ligos simptomus gali padėti kumelės ar ožkų pienas, tad nuspręsta keisti gyvenimo būdą ir įkurti ūkį „Ožka malė“. Dabar Loreta ne tik veda edukacijas, bet ir gamina ožkų pieno sūrius.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Dažnam avių augintojui kyla rūpesčių dėl vilkų daromos žalos. Štai Lazdijų rajone avis ir triušius auginantis Mantas Jančiukas sako, kad net ir apsisaugojimo priemonės yra įveikiamos probleminiams vilkams. Nepaisant to, ūkininkas nenuleidžia rankų ir ketina toliau auginti ir saugoti savo avis. Apie naują nuostolių nustatymo metodiką dėl vilkų daromos žalos kalbės vieno Žemės ūkio ministerijos skyriaus vyr. specialistas Gediminas Vagonis.
Šiandien VDU ŽŪA prasidės tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi“. Po kelerių metų pertraukos į parodą kaip dalyvis sugrįžta ir Lietuvos ūkininkų sąjunga. Ūkininkų bendruomenė nustebins savo sumanymu pristatyti LŪS narių puoselėjamus 18 senovinių, bet vis dar dirbančių ir pačių ūkininkų rankomis sukonstruotų traktorių.
Rubrikoje „Užsienio naujienos“ – mokslininkai Kolumbijoje stengiasi išsaugoti senąsias vietines bulvių rūšis. Atsparių klimato kaitai, tačiau neišvaizdžių bulvių pirkėjai nesirenka, tad ūkininkai – neaugina. Baiminamasi, kad jų genofondas visiškai sunyks.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Baltijos aplinkos forumo iniciatyva atlikta reprezentatyvi visuomenės ir ūkininkų apklausa, kurioje buvo užduodami klausimai, koks turi būti geras ūkininkas. Apklaustųjų rezultatai rodo, kad lietuviškas, natūralus maistas yra prioritetas. Deja, juo visiškai apsirūpinti kol kas galimybės nėra. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, kebliausia situacija su vaisiais, daržovėmis ir kiauliena. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovų teigimu, daržovių auginimui rizikos kyla ne tik dėl investicijų sudėtingumo, bet ir dėl fiktyvių ūkininkų.
Iš užsienio su šeima į Panevėžio rajoną grįžusi Jūratė Medutienė atrado širdžiai mielą veiklą. Moteris augina avietes ir gamina vaisių juosteles. Tiesa, įvairių uogų tenka įsigyti ir iš kitų ūkininkų, bet „Skruzdelės ūkio“ įkūrėja džiaugiasi bendradarbiavimu su kitais ūkiais.
Rubrikoje „Verslas kaime“ – Braškų šeimos verslumo pavyzdys. Pasvalio rajone, Pumpėnų miestelyje, šeima plėtoja kelis verslus. Viskas prasidėjo nuo modernios sulčių spaudyklos ir išaugo iki mėsinės, kurioje gaminami įvairūs mėsos gaminiai. Zita ir Remigijus Braškai šeimos versluose dirba visu pajėgumu ir sako, kad naujiems klientams tenka ir atsakyti.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Plintančios gyvūnų ligos keičia edukacinių ūkių planus
Lietuvoje dėl snukio ir nagų ligos grėsmės neribotam laikui draudžiami renginiai su ūkiniais gyvūnais. Tai aktualu ir edukacijas su ūkiniais gyvūnais vedantiems ūkių šeimininkams. Dalis jų veiklą stabdo, o kiti, laikydamiesi griežčiausių reikalavimų, veiklą tęsia. Patirtimi dalinsis ūkininkai: Eglė Jurkšienė ir Linas Indriliūnas. Valstybinės maisto ir veterinarijos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas atkreips dėmesį, ką svarbu žinoti vedantiems edukacijas.
Ūkininkei Aušrai Ratkevičienei pieno ūkį Biržų rajone plėtoti padeda visa šeima. Ir nors dukra Deimantė Jasevičienė pasirinko savo profesinį kelią, niekuomet neatsisako padėti tėvams ūkyje realizuoti pagamintus pieno produktus. Pieno produktais Deimantė prekiavo ir Kaziuko mugėje.
Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ dėmesys gandrams, nes šiandien, kovo 25 dieną, minima Gandrų diena. Ornitologas Gediminas Petkus sako, kad gandrai nesilaiko kalendoriaus grafiko, parskrenda tada, kai tam būna tinkamos oro sąlygos.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Ant prekystalio – šviežiai kastos morkos. Šakių rajone Daina ir Povilas Janušaičiai dabar, kovo mėnesį laukuose kasa morkas ir veža jas tiesiai ant prekystalio. Apie tai pasakoja pati Daina.
Rokiškio rajone, Juodupės miestelyje jau tris dešimtmečius šeima kepa šakočius. Kiekvieną savaitgalį nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, o kartais ir žiemą jie lanko vis kitą miestą dalyvaudami mugėse bei parodose, drauge su savimi vežasi ir krosnį, kurioje demonstruoja, kaip kepamas šakotis. Apie dalyvavimą mugėse ir šakočių edukacijas pasakoja dvi Sadauskų šeimos moterys.
Verta žinoti. Šiuo metu iš miego bunda žalčiai. Sekmadienį Dubingiuose vyko Žalčių budinimo ir laumių maudynių renginys. Apie šiuos gyvūnus ir naują Asvejos regioninio parko tradiciją pasakoja grupės patarėja Greta Valantiejūtė.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Iš pradžių, jaunų žmonių Jūratės ir Roko Radzvilavičių pasiūlyta idėja įkurti danielių ir elnių ūkį suabejota savame Šilutės rajone. Tačiau atkaklūs jaunuoliai ieškojo supratimo ir jį rado Vilniuje. Taip jau kelerius metus Kretingos rajone, Pasertupio kaime, tvirtuose aptvaruose ganosi nemaža danielių ir elnių banda. Buvo išaugusi iki 90, o dabar (dalį pardavus) liko 30, ir vėl tikimasi sulaukti pagausėjimo. Dar augina šitakius grybus.
Tauragė siekia ambicingo tikslo – tapti draugiškiausia gamtai savivaldybe Lietuvoje. Kaip to jau dabar siekiama? Išsamiau apie įgyvendinamas priemones – Tauragės rajono savivaldybės narys, bendrovės „Bremena“ įkūrėjas Sigitas Mičiulis.
Gruodės ūkis. Taip savo ūkį pavadino buvę miestiečiai Reda ir Darius Budrikiai, persikėlę gyventi į Poškų kaimą Klaipėdos rajone. Prabėgo 3 metai, o ūkyje toliau vyksta statybos, įveistos 5 rūšių uogos, pasodinti pirmieji medžiai. Planuose – perdirbti užaugintas uogas, įveisti vaismedžių sodą, auginti vaistažoles ir prieskoninius augalus. Pradžioje abejoję naujakurių sėkme, dabar kiti kaimo gyventojai įsitikino jų darbštumu ir ryškiomis permainomis ūkyje.
Ved. Regina Montvilienė -
Šių produktų rinkos atsiradimo neskatina nei valstybė, nei patys vartotojai. Didžiausias ekologinių ūkių susitraukimas vyko 2023 metais. Anot Žemės ūkio ministerijos specialistų, tai lėmė pokyčiai žemės ūkio produktų rinkoje Rusijai užpuolus Ukrainą, bet 2024 metais ekologiškai dirbamos žemės plotai ir pačių ūkių skaičius didėjo. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos valdybos narys Nikolajus Dubnikovas sutinka, kad situacija stabilizavosi, bet didžiausia problema įvardija tai, kad Lietuvoje nėra kuriama rinka ekologiškai produkcijai.
Valkininkų seniūnija pagal savo teritoriją yra vidutinė Varėnos savivaldybėje. Jos būdingas bruožas – miškingumas. Kaip tokioje seniūnijoje tvarkomasi, kad jos žmonės galėtų patogiau gyventi, turėtų darbą, rastų užsiėmimą laisvalaikiu? Išsamiau Valkininkų seniūnas Antanas Juknevičius.
Tuniso ūkininkai su sausra ir trąšų stygiumi kovoja kurdami gamtinės žemdirbystės ūkius. Mažų ūkių kūrimuisi skiriama ir „Tuniso permakultūros asociacijos“ parama.
Ved. Regina Montvilienė -
Pavojingos ligos grąso didžiuliais nuostoliais gyvulių augintojams
Užkrečiamos gyvulių ir paukščių ligos toliau plinta Europos šalyse. Kai kurios jau visai čia pat Lietuvos sienų. Ypač pavojinga, milžiniškus nuostolius nešanti snukio ir nagų liga aptikta Vokietijoje ir Vengrijoje, tenka likviduoti didžiules gyvulių bandas. Kas padėtų to išvengti ir neužkirsti kelio mėsos bei pieno produktų eksportui į kitas šalis? Išsamiau – Žemės ūkio ministro patarėjas, biomedicinos mokslų daktaras Genadijus Vorobjovas.
Kalvota, mišku ir krūmais apaugusi vietovė Bubių seniūnijoje, Šiaulių rajone, pati tinkamiausia galvijams auginti. Tuo įsitikinęs Viekvedžių kaimo ūkininkas Rolandas Linkus. Anot jo, šiose apylinkėse vien iš augalininkystės nepragyvensi. Bet galvijus auginti, pašarų pasiruošti čia galima. Nors kasdien iki savo prižiūrimos limuzinų veislės galvijų bandos, ją aprūpinant pašarais ir vandeniu, tenka nuvažiuoti per 10 kilometrų. Šeimininko meilę ir rūpestingą priežiūrą jausdami, šie įspūdingi galvijai tik jį vieną artyn prisileidžia.
Turėdamas 200 hektarų žemės, Klaipėdos rajono Maciuičių kaimo ūkininkas Vygandas Milkintas nusprendė, kad pelno už joje užaugintus grūdus neužteks šeimai pasiturinčiai gyventi. Sprendimą rado besilankydamas parodoje Vokietijoje, kur šalių gamintojai pristatė įvairią ekologišką produkciją. Prieš 10 metų ryžosi auginti šaltalankius ir kanapes, organizavo jų uogų bei sėklų perdirbimą, ne tik aliejaus spaudimą. Dabar galvoja apie gamybos plėtrą ir tiekti į rinką įvairesnę produkciją.
Ved. Regina Montvilienė -
Dovilų seniūnijoje, Kiškėnų kaime, įsikūręs Arūno Lipavičiaus šeimos ūkis yra didžiausias tarp ekologinių pieno ūkių Klaipėdos rajone. Ūkyje veikia pirmoji Baltijos šalyse biodujų mikrojėgainė, teikianti elektros energiją, šilumą ir perdirba srutas. Sausa jų frakcija kreikiama gyvuliams fermose ir naudojama dirvoms tręšti. Planų daug: ateityje holšteinų karves pakeisti simentalių veislės gyvuliais, statyti dar vieną fermą, įsigyti šėrimo robotus ir kita. Jėgų teikia priklausymas žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT“ ir viltis, kad ateityje už ekologišką pieną gaus gerokai didesnę kainą.
Vaizdingose apylinkėse prie Merkio upės, Pamerkių kaime, Varėnos rajone, įsikūrusi etnokultūrinė kaimo turizmo sodyba „Grikucis“. Jos šeimininkų Laimos ir Kosto Mačionių pagrindinis užsiėmimas bet kuriuo metų laiku – rengti edukacijas „Grikio kelias nuo sėjos iki pietų stalo“. Čia vaikai ir suaugę supažindinami su senovinėmis grikių apdirbimo technologijomis, mokomi dzūkams įprastu būdu ant krosnies gaminti grikinius patiekalus. O šią veiklą svetingi šeimininkai pradėjo prieš 12 metų, persikėlę gyventi iš Vilniaus į Dzūkijos kaimą.
Ankstyvo pavasario gamta jau pateikia įvairių netikėtumų. Nepaisant orų permainų, šiemet kaip niekad anksti pievose ir miškuose pastebima augančių ir žydinčių augalų, medžių. Išsamiau – gamtininkas Almantas Kulbis.
Ved. Regina Montvilienė -
Tvirtinant Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą, ūkininkų organizacijos abejoja naujos Regionų ministerijos steigimu, turi savų idėjų, kaip supaprastinti biurokratinį aparatą. Komentuoja Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas, Kristina Švedaitė, Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė.
Rekordiškai šilta žiema privertė sukrusti daržininkus ir imti dairytis sėklų. Panevėžio rajono gyventoja Rima Bogaičiukienė sėklomis prekiauja jau 25 metus. Sako, veislių ir rūšių dabar tiek daug, kad pati ne visas savame darže ir spėja išbandyti.
Verta žinoti. Kauniečių šeima Virgilijus ir Roma Šlipaičiai jau tris dešimtmečius rankomis iš vytelių pina krepšius. Pavasaris – metas, kai renkama medžiaga vasaros darbams. Pinant nužievintomis ir dar žieve dengtomis vytelėmis – skirtingi iššūkiai.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė. -
Raseiniškiai Laima ir Vytautas Našlėnai – ekonomistė ir teisininkas, ieškojo senos sodybos poilsiui kaime. Susirado sau tinkamą su šimtamečiu gyvenamuoju namu, senoviniais ūkiniais pastatais, keliais hektarais žemės, gražioje vietoje prie trijų upelių. Vieta poilsiui pasirinkta prieš 20 metų, bet jau anuomet abu suprato, kad sodybai reikia gyvybės. Dabar miestiečiai tapę ir ūkininkais: laiko mėsinių galvijų, avių, turi šiltnamį, bičių, o žąsinas Leo, prieš dešimtmetį gautas dovanų Kalėdoms, iki šiol oriai vaikščioja po sodybą, tarsi, rodydamas šeimininkų požiūrį į harmoniją gamtoje.
Mėnuo liko iki žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pastaraisiais metais pavasariais kildavo nemažai nesusipratimų ir įtampų žemdirbių bendruomenėje dėl laiku neparengtų taisyklių, jų keitimo deklaravimo metu. O kaip bus šiemet? Žemės ūkio ministerijos departamento vadovė Jurgita Stakėnienė teigia, kad pasiruošta geriau. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas irgi sako, kad pakeitimų numatyta ne daug, o Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius – skeptiškas, per mažai atsižvelgta į ekologinių ūkių siūlymus.
Ved. Arvydas Urba -
Raseinių rajono ūkininkas Nikolajus Majevskis turi 120 mėsinių galvijų bandą ir keliolikos metų patirtį juos auginant. Jis įsitikinęs, kad išlikti gyvulių augintojams labiausia gali padėti pardavimai tiesiai vartotojams, kai visa produkcija gaminam kaip sau. Politikų pažadai remti gyvulininkystę jau daugelį metų netampa realybe.
Ūkininkas avis nuomoja energetikams. Reta veikla jau keletą metų užsiima Šiaulių rajono ūkininkas Evaldas Laucevičius. Jaunas, bet jau patyręs avių augintojas specializuojasi veislininkystėje, laiko ir škudes, labai tinkančias plotams, kuriuose įrengtos saulės baterijos, nuganyti. 60 avių banda „prižiūri“ 7 ha plotą ir išsilaiko save.
Nepatenkinti produkcijos supirkimo kainomis, didele biurokratine našta, menka parama Katalonijos žemdirbiai pernai surengė dideles protesto akcijas ir traktoriais blokavo kelius. Vasario mėnesį vyko žemdirbių ir vyriausybės derybos. Kokios žemdirbių nuotaikos dabar, kodėl jie nuolat primena apie save? Iš Ispanijos pasakoja LRT radijo bendradarbė Krtistina Nastopkaitė.
Ved. Arvydas Urba -
Du dešimtmečius, bendrai apie 1000 ha dirbę, techniką ir inventorių pirkę, ūkinius pastatus statę keturi Raseinių rajono Nemakščių ūkininkai įkūrė kooperatyvą į kurį priėmė ir savo atžalas. Vaikai dabar ne tik daugiau padės tėvams, bet ir pamažu perims visas veiklas. Ką rodo nauja kooperatyvų kūrimosi tendencija, kas sudėtingiausia tvarkant dokumentus? Interviu su kooperatyvo “Rugio broliai” direktoriumi Alfredu Bardausku.
Prasidedančiame šių metų darbų laukuose sezone Kelmės rajono ūkininkas Gintaras Palubeckis jau spėjo pakalkinti dirvas. Jaunasis ūkininkas šį pavasarį nusiteikęs ryžtingai, nes nutarė atsisakyti 40 mėsinių galvijų bandos, o, diegiant naujoves, pasilikti tik 160 ha augalininkystės ūkį. Kodėl numatyti tokie pokučiai ūkyje, ar tam pritaria tėtis Andrejus?
Prieš trejus metus Milda ir Gaudas Giedraičiai ėmėsi neįprastos veiklos - vieni pirmųjų šalyje pradėjo gaminti avižų gėrimą. Jauna šeima, tuomet įkūrė mažają bendriją „Ūkis Tyras“ ir įsirengė nedidelį cehą Jurbarko rajone Vadžgirio miestelio centre. Kaip išsilaiko netradicinis verslas kaime, kokių naujų gaminių sumanė jaunimas ir ką apie jų veiklą mano kaimynai?
Ved. Arvydas Urba -
Kelmės rajone Aunuvėnų kaime gyvenantis Eligijus Merkelis – vietinis: čia gimęs, augęs, vaikai įsikūrę ir anūkai gimtų vietų nepamiršta. Eligijus dar ūkininkauja, turi bityną ir yra seniūnaitis. Jis džiaugiasi, kad apylinkėse įsikūrė daug ūkininkų, yra bendruomenės namai, tačiau ne visi pokyčiai į gera. Uždaryta mokykla, vaikų darželis, sumaišties kelia į tris kaimus padalinta viena buvusi gyvenvietė. Dažnai nuotaikas kaime lemia politikai, o ne patys gyventojai.
Raseiniškis Antanas Račas – ypatingo likimo ir stiprios valios žmogus. Šešiasdešimtmetis vyras, pradėjęs nuo 8 ha, dabar tvarkosi 800 ha augalininkystės ūkyje. Dirbo ir vairuotoju autobusų parke, jam teko vežti raseiniškius į Vilnių 1991 m. sausyje, ir pačiam budėti prie Aukščiausiosios Tarybos. Vėliau, patyręs baisią avariją, gydytojų buvo, tarsi, surinktas naujam gyvenimui ir dabar įsitikinęs, kad reikia saugoti tai ką turime ir ypatingai laisvę.
Gamta – protingesnė už žmones. Taip mano Lietuvos gėlininkų sąjungos tarybos pirmininkė, augalų ekspertė, gėlininkė kolekcininkė Daiva Gasiūnienė. Ji pasakoja apie pačias ankstyviausias pavasario gėles: eleborus, pavasarinius serenčius, hamamelį ir atkreipia dėmesį kaip augalai prisitaiko prie šalnų, geba išsaugoti žiedus ir jau žino kokia bus vasara.
Ved. Arvydas Urba -
Vilniaus Kaziuko mugės istorija siekia XVII amžių, kai ji buvo pradėta rengti Lietuvos globėjui šventajam Kazimierui paminėti. Dabar tai kultūrinis reiškinys, kuriame pristatomas turtingas lietuviškų papročių, amatų, maisto ir liaudies tradicijų lobynas. Prekybos vieta šiais metais kainavo nuo 12 iki 436 eurų. Didžioji dalis prekeivių atkeliavo iš atokesnių šalies miestų, tačiau jie sako – verta.
Juostų audėja Virginija Trybienė iš Pasvalio rajono rankų nenuleidžia net išėjusi į pensiją: aukštaitiškose juostose įamžino gyvenviečių pavadinimus.
Šiemet „Vaistiniu augalu“ išrinkta vaistinė medetka. Kaip sako viena iš konkurso organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo prof. dr. Ona Ragažinskienė, vaistinės medetkos gydomosios savybės jau nuo seniausių laikų buvo pritaikomos buityje ir sveikatos gerinimui.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė - Visa fler
