Avsnitt
-
Kasmet vis dažniau įvairios gamtos stichijos niokoja žemdirbių pasėlius, padarydamos didžiulių nuostolių ar apskritai sunaikindamos derlių. Vienintelė išeitis – drausti pasėlius. Tačiau pernai apdrausta tik 30 proc. pasėlių. Kas paskatintų ūkininkus aktyviau drausti būsimą derlių? Svarsto Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas, žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus ir Lietuvos pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.
Ne kiekviena kaimo bendruomenė gali pasigirti renginių, švenčių, prasmingų susibūrimų gausa. Tuo išsiskiria Tauragės r. Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ nariai. Sudėtinga būtų visus jų nuveiktus darbus išvardyti. Vien tik keletas tradicinių: Kraštiečių šventė, dviračių žygiai, Valstybės dienos minėjimas, Kalėdos, Užgavėnės, Joninės, Vėlinės, priešadventinė vakaronė ir kitos. O sukūrę socialinį bendruomeninį verslą įdarbino per 30 vietos žmonių. Išsamiau bendruomenės pirmininkė Raselė Stružeckienė.
Sparčiais žingsniais pavasaris budina gamtą ir gyvūnus. Kasdien vis labiau žaliuoja žolė, sprogsta medžių pumpurai, dangų raižo parskridę paukščiai, miškuose sujudę žvėrys, dalis jų jau laukia netrukus atsirasiančių palikuonių. Apie gamtoje vykstančias permainas pasakoja panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.
Ved. Regina Montvilienė -
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje sukurti ir sėkmingai ne tik savų, bet ir užsienio mokslininkų pastangomis plėtojami Bioekonomikos ir Miškininkystės mokslinių tyrimų centrai. Anot VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės profesorės Astridos Miceikienės, pasitelkus įvairių šalių tyrimus ketinama tapti stipriausiu Baltijos šalyse Bioekonomikos tyrimų centru.
Vieną didžiausių šalyje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ sudaro keturios įmonės – bendrovės Vilkyškių pieninė, „Modest“, Kelmės pieninė ir „Pieno logistika“. Kasdien jose perdirbama 800 tonų pieno, pagaminama 200 tonų produktų. Produkcija eksportuojama į 60 šalių. Artimiausiu metu į sūrių gamybos įmonę Latvijoje bus investuojama 50 mln. eurų. Apie gamybą, bendravimą su ūkininkais – „Vilvi Group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius.
Įdomu žinoti. Pavasarį kasdien vis daugiau, įvairesnių vaistinių augalų sužaliuoja pievose ir miškuose. Anot specialistų, jų naudą pajus tie žmonės, kurie juos pažins, surinks ir pasinaudos vertingomis savybėmis. Išsamiau –Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaras Marius Lasinskas.
Ved. Regina Montvilienė -
Saknas det avsnitt?
-
Pavasarį keičiasi vilkų gyvenimo tvarka, nors racione gausu ir kitokio maisto – ant žemės rastų ančių kiaušinių, net varlių, be stambesnio grobio jie negyvena - žvalgosi po ganyklas, nes ant pirmosios žolės išgenamos avys, karvės su veršiukais, o jie vilkams – kaip tik.
Aplinkos Ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius pasakoja, kodėl kasmet didinami medžiojamų vilkų limitai ir aiškina, kad būtent vilko medžioklė ugdo žvėries atsargumą ir keičia vilko elgesį, o Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša pasakoja, kad ne kiekvienam medžiotojui gyvenime yra pavykę sumedžioti vilką.
Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė -
Valstybės kontrolė, atlikusi auditą Žemės ūkio ministerijoje, pateikė rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo ir pasiūlė žemės ūkio sektoriaus dalyvius aktyviau įtraukti į aktualių klausimų sprendimui sudarytų darbo grupių veiklą. Ministerija rengia naują bendradarbiavimo tvarką, kuri anot kanclerio Valdo Aleknavičiaus, pagerins padėtį. Trijų pagrindinių žemdirbių visuomeninių organizacijų vadovai tuo netiki ir pateikia argumentus.
Pluoštinių kanapių augintojams šiemet yra naujovių ir palengvinimų labai reglamentuotai ir valstybės institucijų prižiūrimai veiklai. Išsamiau jas pristato Pluoštinių Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas.
Vaikystės svajonę – būti bitininku įgyvendinęs Širvintų rajone Anciūnuose gyvenantis Ernestas Ruseckas, amato išmokė ir savo žmoną Gintarę, augusią mieste. Jauna šeima gražiai sutaria, dabar jau turi 400 avilių, kūrybingai tvarkosi ir gyventi kaime jiems patinka.
Ved. Arvydas Urba -
Lukas Gudiškis – Jurbarko raj. Pieštvėnų km. gyvenantis jaunasis ūkininkas, baigęs VU, grįžo į gimtinę ir entuziastigai kibo į darbus. Biofiziko specialybę turintis ir mokslininko duonos ragavęs vaikinas, prieš 4 metus ėmėsi auginti mėsinius galvijus, sėti javus. Dabar jis turi 200 ha žemės, 40 galvijų ir jaučiasi laimingas, pasirinkęs ūkininkavimą. Pernykštis cukrinių runkelių derlius Lietuvoje buvo rekordinis. Bet tūkstančiai tonų runkelių liko pūti laukuose. Lėmė ne tik šalčiai, bet ir į Lietuvą pirmą kartą istorijoje atvežti perdirbti 30 000 tonų švedų ūkininkų cukrinių runkelių. Klaidų padarė ir lietuvių ūkininkai, ir "Nordic Sugar Kėdainiai" fabrikas. Ką žada naujasis sezonas?
Paprastai ramūs Suomijos ūkininkai taip pat surengė nedidelį protestą. Bet jo priežastys kitokios nei Lietuvos žemdirbių. Išsamiau apie jas iš Helsinkio pasakoja LRT radijo bendradarbė Aurelija Kažkelevičienė.
Ved. Arvydas Urba -
Apie 500 moksleivių iš 11 rajonų lanko VDU Žemės ūkio akademijos suburtas Sumanaus moksleivio akademijos inžinerines klases. Šiemet aktyviausi vyresniųjų klasių moksleiviai, kurie, tarsi, matuojasi inžinieriaus profesiją. Atvažiuoja paklausyti pažintinių paskaitų inžinerijos fakultete, jau rinkosi projektinių darbų temas. Pasvalio ir Plungės rajonų moksleivių ir mokytojų vertinimai, projektą kuruojančio doc. Jono Čėsnos komentaras.
Raseinių raj. Blinstrubiškių kaime senelių žemėje gyvenantis Ildefonsas Garbaliauskas – išskirtinis ūkininkas: kovą jam sukako 90 m., šeima patyrė tremtį, susigrąžino žemes ir atstatė sodybą, o atkurtą ir modernizuotą ūkį jau perdavė anūkui Martynui. Jaunasis ūkininkas tęsia giminės tradicijas ir savo, ką tik gimusiam sūnui davė Adomo vardą, abiejų proprosenelių, ūkininkų ir taip pat Adomų garbei.
Daugiau kaip 20 m medienos apdirbimu Jurbarko raj. Motiškių kaime užsiimantis Arvydas Sviderskis jau mažina apsukas. Anuomet komandą turėjęs, dabar viską daro pats: pjauna iš rastų lentas ar brūselius, gamina nesudėtingus baldus, tekina, virina metalą. Patirties daug, bet sveikatos sumažėjo, o svarbiausia gaminti ką nors neapsimoka, geriau pirkti – parduoti.
Ved. Arvydas Urba -
Pernai pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas tarp ūkininkų kėlė sumaištį: taisyklės vėlavo, buvo daug naujovių, mažai paisyta žemdirbių interesų. Šiemet taisyklės jau parengtos, nors iki deklaravimo dar dvi savaitės. ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis teigia, kad šiemet naujovės, tai – palegvinimai.LŪS atstovas Gedas Špakauskas pritaria, kad pasiruošta geriau, bet pasigenda aiškios, nuosekliai aprašytos deklaravimo tvarkos.
Tauragės raj. Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas nuo vaikystės užsiima įvairiais amatais. Profesinėje mokykloje mokėsi tapybos ir meninio dažymo, pats išmoko drožybos, baldų gamybos, akmens apdirbimo. Dabar liaudies meno puoselėtojas unikaliais darbais puošia Skaudvilės kraštą.
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Vaidas Greičius – bitininkas, ūkininkas, turintis 30 ha dirbamos žemės. Didžiausią plotą užima pievos, bet augina ir javų. Ekologo nuomone būtina derinti ūkinę ir aplinkosauginę veiklą, o svarbiausia mylėti žemę. Tuomet ir pyktis su aplinka nereikės.
Ved. Arvydas Urba -
Jurbarko rajone Pavambalių vienkiemyje pokariu augusi Marijona Ramanauskienė dar gerai prisimena savo tėvelio pasakojimus apie Velykų tradicijas tarpukario Lietuvos kaime. Būdynės, plakimas verba, kiaušinių ridenimas įsiminė nuo vaikystės. Bet dabar, gyvendama Klausučiuose, stebi, kad tradicijos gyvos tik šeimose. Sūnus Vytautas, kultūros renginių organizatorius, sako, kad nelieka kaime senųjų tradicijų puoselėtojų.
„Darbščiųjų rankų“ būrelis – dešimtmetį gyvuojanti moterų draugija Raseinių raj. Sujainių gyvenvietėje. Vyresnio amžiaus, dažnai vienišos jos kartą per savaitę renkasi bendruomenės namuose ir užsiima įvairiais rankdarbiais. Kartais organizuoja parodas, dalina savo gaminius ir tuo pačiu gerumą kitiems.
Šilauogės – žinomos jau visiems, bet šiemet galime įsigyti ir pačių naujausių veislių. Augalai atsparesni, uogos didesnės ir geriau laikosi. Kokias veisles rinktis ir kaip jau dabar pasirūpinti jų sodinimo vietą pataria Molėtų rajono ūkininkas, sodininkas Gediminas Cijūnaitis.
Ved. Arvydas Urba -
Sinoptikams pranešant apie vis labiau šylančius orus, ūkininkai šią žinią vertina atsargiai, nes ne sykį yra praradę derlių dėl šalnų. Kaip sako Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas, nepaisant šilumos, ūkininkai turi ruoštis ir šalnoms, o būdų apsisaugoti tikrai yra. Tuo tarpu Kauno rajono ūkininkas, auginantis lazdynų riešutus, pavasario orus vertina teigiamai ir sako, jeigu nebus tokių šalnų kaip pernai, derlius bus geras.
Prieš 18 metų susibūrusi Dacijonų kaimo bendruomenė buvo viena pirmųjų Tauragės rajone. Šalia kitų veiklų, neseniai ji pradėjo teikti aplinkos priežiūros ir pavėžėjimo paslaugas. Išsamiau – Dacijonų bendruomenės pirmininkas Mindaugas Piečia.
Varėnos rajone Mindaugas Lučka puoselėja bityną, augina vaistinius augalus ir renka gėrybes iš gamtos. Kaip sako „Tauraus ūkio“ šeimininkas, gamtoje yra daugybė vertingų augalų, tačiau juos reikia mokėti surinkti. Mindaugas iš surinktų augalų daro įvairias aliejines ištraukas, gilina ir hidrolatų gamybos žinias.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Kauno rajone Genovaitės ir Alfrido Galminų plėtojamas ūkis grįžti į kaimą pritraukė ir vaikus su šeimomis: dukrą Reginą ir sūnų Antaną. Matydami pieno ūkio perspektyvas ir, siekdami paspartinti melžimo procesą, šeima investavo į pieno melžimo robotus. Jau ilgiau kaip pusmetį karves melžia robotai, o Regina Bernatonienė džiaugiasi, kad nebereikia taip anksti keltis, galima daugiau laiko skirti šeimai.
Penkių šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrai kreipėsi į Europos Komisiją, ragindami uždrausti grūdų importą iš Rusijos ir Baltarusijos į Europos Sąjungą. Prašyta užtikrinti ES valstybių narių bendradarbiavimą, kad šis apribojimas būtų efektyviai įgyvendintas visose ES šalyse. Taip pat siekiama užkirsti kelią galimai vogtiems grūdams iš Ukrainos patekti į ES rinką. Šie klausimai buvo svarstyti kovo 26 d. vykusiame ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje. Ar pasiektas sutarimas?
Rubrika ,,Užsienio naujienos“. Ūkininkai, reikšdami nepasitenkinimą Europos Sąjungos aplinkosaugos taisyklėmis bei, jų teigimu, nesąžininga konkurencija su pigesne Ukrainos produkcija, toliau protestuoja Briuselio centre. Šią savaitę jie miesto gatves užpylė žemėmis, mėšlu, eismą blokuoja traktoriais bei sunkiąja technika. Ar šią savaitę vykusiame Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų susitikime priimti sprendimai nuramins protestuojančius ūkininkus?
Ved. Rūta Simanavičienė -
Daugėja rinkoje platinamų nelegalių apsaugos produktų, kurie žalingi ne tik žmonėms, bet ir augalams. Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, nors per metus atliekama pustrečio tūkstančio planinių patikrų, nelegalūs AAP vis tiek patenka į rinką, daugiausia jų aptinkama turgavietėse. Ko apsipirkdami turgavietėse turėtumėte reikalauti iš pardavėjų, kad neįsigytumėte nelegalių produktų? Plačiau situaciją komentuos asociacijos „Crop Life Lietuva“, Valstybinės augalininkystės tarnybos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai. Savo nuomonę pateiks ir vienos iš turgaviečių darbuotojas.
Rubrika „Verslas kaime“. Joje pasakojimas iš Ukmergės rajone esančios Mariaus Dubininko kaimo turizmo sodybos „Ąžuolų giria“. Sodybą įsigijęs jaunas žmogus gavo įpareigojimą – išlaikyti sodybos autentiškumą.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Vis labiau griežtėjantys reikalavimai, nestabilumas, pertekliniai patikrinimai, baimė, nežinomybė dėl ateities, neskaičiuojamos darbo valandos – tai keletas veiksnių, keliančių stiprią psichologinę įtampą ūkininkams. Užsienyje vis daugiau dėmesio mokslininkai skiria aiškindamiesi to priežastis ir pasekmes. Ir Lietuvoje turime atliktų tyrimų, kuriuos plačiau pakomentuos Vilniaus universiteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė. LJJŪS pirmininkas Vytautas Buivydas pakomentuos, su kokiais išgyvenimais susiduria jauni ūkininkai, šeimos ūkių atstovai.
Darbą prie kompiuterio sostinėje Marius Maračinskas iškeitė į ūkio darbus gimtajame krašte, Pasvalio rajone. Su šeima persikėlęs gyventi į kaimą Marius dėl sprendimo nesigaili. Ir važiuoti iki darbo arčiau, ir veiklų įvairovė didesnė.
Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ kviesime savanoriauti Lietuvos saugomose teritorijose. Aplinkos projektų valdymo agentūros projektų veiklų koordinatorius Saulius Draugūnas pakomentuos, kodėl tai svarbu ir ką reikia žinoti prieš nusprendžiant savanoriauti.
Ved. Rūta Simanavičienė
„Gimtoji žemė“ – antradienį, kovo 26 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ. -
Bioekonomikos verslai: nuo liofilizuotų šaltibarščių iki biometanu varomo traktoriaus
Bioekonomikos plėtra yra būtinybė, siekiant ilgalaikio atsparumo ir apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimo. Tam, kad vis daugiau žmonių suprastų apie ką tai ir kurtų bioekonomikos verslus, svarbus švietimas jau nuo mokyklos suolo. Kaip sako organizacijos „Lietuvos Junior achievent“ direktorė Andželika Rusteikienė, net ir moksleiviai jau turi žinių bioekonomikos verslo kūrimo srityje ir tai realiai įgyvendina. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pabrėžia, kad jaunimas vis labiau domisi bioekonomika, kuria perspektyvius verslus.
Iš emigracijos grįžusi jauna šeima Aida ir Darius Sekleckai Ukmergės rajone, Paškonių kaime, puoselėja smidrų ūkį. Per sezoną šeimai pavyksta nuimti daugiau nei tonos derlių. 4 metus ūkininkaujantys Sekleckai ketina plėsti dabar turimą 2 ha smidrų ūkį.
Rubrikoje „Verta žinoti“ kalbėsime apie tai, kad vienas svarbiausių darbų pavasarį, planuojant sodinimo darbus, – pasirinkti gerus sodinukus. Ilgametę patirtį turintis Baptų medelyno vadovas Darius Pažėra pasidalins naudingais patarimais.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Vakar, kovo 21 d., Kaune prasidėjo tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi...2024“. Ji vyksta šiemet šimto metų sukaktį švenčiančioje Žemės ūkio akademijoje. Paroda išsiskiria ir pristatomos žemės ūkio technikos gausa, ir naujienomis. Galingas ir našus ratinis traktorius po parodos Vokietijoje iškart pristatomas ir Lietuvos žemdirbiams. Kita bendrovė žada, kad jų pristatoma juostinė sėjamoji padarys perversmą augalininkystės ūkiuose.
Parodai jaukumo suteikia ir maisto produktų gamintojai, sugūžėję iš visos Lietuvos, šurmuliuoja gausios sodinukų augintojų ir išradingų tautodailininkų mugės.
Ūkininkų dukra, veterinarijos gydytoja ir jaunoji ūkininkė – šiandien taip prisistato Kamilė Turskytė. Ji matė, kaip tėvai kūrė ūkį nuo nulio, jų patirtis, sunkumus ir turėjo daug abejonių, ar norės ūkininkauti. Bet kai tėvai nusprendė ryžtis pieno ūkį robotizuoti, merginai neliko abejonių, kad ji grįš ir ūkininkaus kartu su tėvais Kėdainių rajone.
Ved. Kristina Toleikienė -
Po susitikimo su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte žemdirbių nuotaikos buvo dviprasmiškos. Protesto metu išsakyti reikalavimai išgirsti ir klausimai sprendžiami, tačiau pieno sektoriaus problemos - ne. Susitikimo išvakarėse žemdirbiai įtraukė ir klausimą dėl Valstybės kontrolės ataskaitos dėl Žemės ūkio ministerijos veiklos. Jos neaptartos – pritrūko laiko.
Kėdainių rajono „Metų ūkio“ konkurse Aušros Uksienės kailinių žvėrelių ūkis, įsikūręs Paliediškių kaime, įvertintas antrąja vieta. Nuo 2027 m. Lietuvoje bus draudžiamos kailinių žvėrelių fermos. Žadėtos kompensacijos uždraustiems ūkiams mažos, tad imtis kitos ūkinės veiklos šie ūkininkai galimybių neturi.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Kėdainių skyriaus pirmininkas Dainius Sabulis sako, kad A. Uksienės ūkio apdovanojimas yra ir ūkininkų palaikymo tokiems ūkiams išraiška.
Prancūzijoje ūkininkaujančios moterys su valstybės parama gali rasti ir keliems mėnesiams vietoje savęs įdarbinti kitą asmenį. „Idėja gera tik popieriuje“, - sako ožkų augintoja Clara Gassser. Pasakojimas apie iššūkius ūkininkavimą derinant su motinyste.
Ved. Kristina Toleikienė -
Pradeda veikti griežtesnė į Lietuvą iš Rusijos ir kitų didesnės rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė. Nuo šio pirmadienio stabdomi ir tikrinami visi iš didesnės rizikos šalių importuojami pašarams skirti grūdai. Netrukus bus pradėti tikrinti ir maistiniai. Mėginiai imami iš kiekvieno įvežamos produkcijos vagono ar transporto priemonės, sako Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos vadovė Audronė Mikalauskienė. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžia, kad neilgai trukus bus bus pradėti tikrinti ir visi tranzitu per Lietuvą gabenami grūdai.
Karpinių meistrė Virginija Jurevičienė ir Kupiškio kai kuriuos savo dirbinius perkelianti ir ant margučių, sako, kad jos ruošimasis Velykoms prasideda iškart po naujųjų ir baigiasi gegužės mėnesį. Kaiušinius ji margina natūraliais dažais, o puošia dar ir skutinėdama.
Unikalaus verslo kaime istorija dalijasi menininkė Žiedūnė Aleknaitė: mintis apie apvalų šiltnamį išaugo į apvalaus namo idėją. Dabar tai unikali erdvė, esanti ant Nevėžio upės kranto, į kurią moteris noriai įsileidžia ir aplinkinius.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Europos Komisija siūlo bendrosios žemės ūkio politikos pakeitimus, kurie atitiktų žemdirbių lūkesčius ir mažintų įtampą dėl žaliojo kurso. Pirminius siūlymus, kurie dar turės būti patvirtinti Europos Parlamento ir Europos Vadovų tarybos, pristato žemės ūkio eurokomisaras Janušas Voicekovskis.
Pristatytas „Agrometeorologinių rodiklių Lietuvoje žinynas“, kuris skirtas žemės ūkio veikla užsiimančiųjų poreikiams atliepti. Jis publikuotas internetinėje erdvėje, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos puslapyje. O kiokią informaciją jame galima aptikti? Pasakoja klimatologai, leidinio sudarytojai dr. Donatas Valiukas ir dr. Viktorija Mačiulytė.
Apleistos arba suartos nyksta vienos gražiausių pievų Lietuvoje. Pievose dominuoja įdomus augalas – briedgaurė. Maži ir šiurkštūs krūmeliai primena briedžio gaurus. Tarp kupstelių tarpsta daugybė kitų ypatingai spalvingai žydinčių augalų. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, norėdama atkreipti dėmesį briedgaurynus, paskelbė juos 2024 metų buveine. Lietuvoje saugomos 54 skirtingos buveinės, viena jų – karstinės įgriuvos – unikalios ir Europos Sąjungos mastu.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Jauni ūkininkai Erika ir Ramūnas Bagdonai turi daugiau planų nei galimybių. Tad jiems reikia darbštumo ir atkaklumo, kad pasiektų savo tikslo – turėti tokį braškių ūkį, kokiuose teko Erikai dirbti Norvegijoje. O kliūtis - ne tik nenuspėjama gamta, nederliaus metai, bet ir lietuviškų braškių mėgėjai. Yra netikinčių, kad jie parduoda savo užaugintas uogas, mat per jauni ir per gražūs būti ūkininkais.
Dovilės Padūmienės iš Stankūnų kaimo, Kauno rajono, fermoje daugiau nei 6 milijonai augintinių. 13 metų Kalifornijos sliekus auginanti ir biohumusą gaminanti ūkininkė užsiima švietėjiška veikla, ir džiaugiasi, kad sliekų auginimo ir biohumuso pasigaminimo savo reikmėms ryžtasi vis daugiau sodininkų, daržininkų.
„Verta žinoti“ rubrikoje gamtos apsaugos specialistė Kristina Jankauskaitė įspėja apie dar vieno pavojingo invazinio augalo plitimą Lietuvoje. Vijoklinis augalas gavo Smaugiko vardą. Jis kelia pavojų medžiams, mat juos apraizgo taip, kad šie nebegauna vandens ir žūsta.
Ved. Kristina Toleikienė -
Iš Ukrainos į ES rinką įvežami kiaušinių ir paukštienos kiekiai yra padidėję, palyginti su laiku iki karo Ukrainoje, tad ES rinkoje šių produktų pasiūla išaugo, o vartojimas išliko to paties lygio. Kaip tai paveikė Lietuvos paukštininkystės sektorių? Išsamiau Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.
Aplinkos ministerija kartu su pavaldžiomis institucijomis parengė ir Europos Komisijai pateikė Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ataskaitos projektą. Ūkininkams kyla klausimas, kodėl 2022 metais didžiojoje dalyje sektorių emisijos mažėjo, o žemės ūkio sektoriuje fiksuojamos didesnės emisijos, nors išbrangus trąšoms jų buvo sunaudota mažiau. Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėja Jolanta Merkelienė sako, kad ŠESD statistika dar bus tikslinama.
Palikę sostinę, į Šakių r. Gustainiškių kaimą kraustėsi ir ūkininkavimu ketino užsiimti du menininkai Gabrielė ir Augustas Masevičiai. Taip iš meno pasaulio atėjusi pora rimtai kibo ūkininkauti, o vėliau įkūrė aliejaus spaudyklą. Kino pasaulyje besisukanti Gabrielė ūkyje daugiau gilinosi į kanapių aliejaus spaudimo subtilybes, o muzikantas Augustas tapo agronomu. 500 ha ūkyje net ir talkinant tėvams yra daug veiklos, jauni žmonės rūpinosi, kad būtų pasitelktas mokslas ir žinios.
Ved. Regina Montvilienė -
Šalyje yra apie 15 tūkstančių ožkų. Jos auginamos maždaug 3,5 tūkst. ūkių. Daugelis ožkų bandų nedidelės, vidutinis ūkio dydis – 4 ožkos. Tad jų pieno produktų nedaug rasime vietos rinkoje. Kokia jų auginimo patirtis Austrijoje, kurioje lankėsi grupė ūkininkų, specialistų, mokslininkų? Ko iš jų galėtų pasimokyti mūsų šalies ožkų augintojai?
Europos Komisija pateikė Europos Sąjungos Tarybai bei Europos Parlamentui deleguoto reglamento, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymo nuostatomis, pakeitimus. Juos patvirtinus, pasėlius deklaruojantiems ūkininkams daugiamečių pievų šiais metais atkurti nereikėtų. Išsamiau – Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiomas Volkovas.
Kaimyninėje Lenkijoje ūkininkų protestų pabaigos dar nematyti. Savaitę budėję ir tikrinę iš Lietuvos į Lenkiją įvažiuojančius sunkvežimius, dabar sumuoja rezultatus ir įžvalgomis žadėjo netrukus pasidalyti; taip pat solidarizuodamiesi su daugelio kitų Europos valstybių ūkininkais traktoriais apsupo Varšuvą; ir jau mėnesį blokuoja sunkvežimių iš Ukrainos patekimą į Lenkiją. Kaip tai paveikė kariaujančios Ukrainos ūkininkus?
Ved. Regina Montvilienė - Visa fler
