Avsnitt

  • Šalies istorija įamžinta gimtinėse.

    1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė 20 signatarų. Tarp jų buvo iš Kalvarijos savivaldybės Kušliškių kaimo kilęs Petras Klimas. Šiandien nėra išlikusios jo tėviškės, tik šimtamečiai medžiai žymi buvusios sodybos vietą. Kaip gimtinėje prisimena ir Vasario 16-ąją pagerbia savo įžymųjį kraštietį Kalvarijos savivaldybės gyventojai, pasakoja jaunimo klubo „Arka“ narys Robertas Degutis.

    Trakų rajone, Onuškyje, prisimenamas ir pagerbiamas iš kaimo kilusio Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko atminimas. Jo vardu pavadinta Onuškio pagrindinė mokykla, kasmet visą vasarį vyksta įvairūs renginiai, parodos, konkursai, koncertai mokykloje ir miestelyje. Pasakoja Onuškio Donato Malinausko pagrindinės mokyklos direktorė Rima Blikertienė ir pavaduotoja ugdymui Stasė Masilionienė.

    Žvirgždaičiuose, Šakių rajone, žymių Lietuvos lakūnų Antaninos Liorentaitės ir jos brolio Jono Liorento tėviškės vietą žymi išlikęs dvikamienis ąžuolas, šulinio rentinys ir atminimo lenta. Net nesusiję su aviacija žmonės yra girdėję apie pirmąją lietuvių moterį lakūnę ir parašiutininkę Antaniną Liorentaitę bei aviacijos pulkininką leitenantą Joną Liorentą. Deja, Antrasis pasaulinis karas sustabdė jų skraidymą. Baigiantis karui, jie pasitraukė į Vakarus ir jų lakūnų karjera nutrūko. Žvirgždaičiuose prisimenamas ir gerbiamas šių žymių Lietuvos lakūnų, kilusių iš gausios patriotiškos ūkininkų šeimos, atminimas. Išsamiau – jų dukterėčia Kunigunda Bukantienė ir Žvirgždaičių seniūnė Giedrė Snudaitienė.

    Ved. Regina Montvilienė

  • Net visiškai nepelningais metais bendrovėje „Mėta“ nenuleista rankų, ieškota sprendimų ir rinkų. Dabar beveik pusantro šimto rūšių maisto ir ne maisto gaminių paklausūs Lietuvoje ir užsienyje, o viena pirmųjų šalyje ekologiškų produktų gamybos įmonė gyvuoja jau 35 metus. Pasak bendrovės vadovo Mindaugo Vyskupaičio, jų nedidelėje, vos 9 darbuotojus turinčioje įmonėje produktai pagal užsakymus patiekiami tiesiai vartotojams.

    Šakių rajone, Zyplių dvare, esančio restorano „Kuchmistrai“ virtuvėje ruošiami originalūs senoviniai didikų valgiai. Patiekalams renkasi vietinius, šviežius produktus, taip įgyvendindami vadinamąsias trumpąsias maisto grandines. Vasario 16-os dienos išvakarėse lankytojus džiugins valgiais, kurie buvo ruošiami prezidento Antano Smetonos šeimos stalui. Išsamiau – virtuvės šefas Artūras Rakauskas.

    Per Europą vilnija ūkininkų protestų banga. Nepasitenkinimas Europos Sąjungos keliamais reikalavimais bei vietinės valdžios sprendimais įaudrino dar daugiau Europos valstybių ūkininkų. Neseniai Rygos link judėjo traktoriai Latvijoje, keliai blokuoti Lenkijoje, sunkioji technika Vatikaną apsupo Italijoje, protestui susitelkė ir Ispanijos ūkininkai. Kai kurie jų protestavo ir prie Europos parlamento.

    Ved. Regina Montvilienė

  • Saknas det avsnitt?

    Klicka här för att uppdatera flödet manuellt.

  • Gimtoji žemėŠakių r. ūkininkas Darius Stonkus yra stambaus augalininkystės ūkio šeimininkas. Įvaldė modernią techniką, taiko pažangias technologijas ir gauna gerus derlius. Tik piktinasi valdžios sprendimais, priimamais neįsigilinus į situaciją, nederinant su žemdirbiais. Todėl ir iš jo ūkio į protesto mitingą Vilniuje išriedėjo du traktoriai, kuriuos vairavo sūnus ir darbuotojas. Pats važiavo žemdirbių palaikyti. Daugelis sutiktų vilniečių pritarė, palaikė žemdirbius. Bet buvo tokių, kurie dar vis mano, kad žemdirbiai yra išlaikytiniai. Apmaudu, juk jo ūkis sumoka triskart daugiau mokesčių, negu gauna išmokų.

    Panevėžio rajono Bistrampolio dvarą dabar daug kas žino. Ir net vietiniai sunkiai bepamena, kaip jis atrodė prieš 20 metų, – sunykęs, apgriuvęs, kiaurais stogais. Dabar čia akį traukia rekonstruoti dvaro pastatai, pavyzdingai tvarkoma aplinka. Ir viskas skirta žmonių poilsiui, konferencijoms, šventėms ir festivaliams organizuoti. Vaikų ir suaugusiųjų džiaugsmui įkurtas zoologijos sodas, kuriame galima išvysti įvairių retų gyvūnų bei paukščių. Apie dvare vykusias permainas išsamiau – Bistrampolio dvaro valdytojas, kanauninkas Rimantas Gudelis.

    Nuo vaikystės pamėgti žirgai vėliau tapo Akmenės r. Barvydžiuose įsikūrusio jojimo klubo „Delta“ trenerės Aušros Girdenienės nuolatiniu užsiėmimu. Jos entuziazmas, talkininkų užsidegimas padeda atliekant kasdienius darbus, per treniruotes ir varžybas. Įspūdingi Hanoverio veislės žirgai, žemaitukai ar ponis vienus lankytojus traukia pasigrožėti, o kitus ir pajodinėti. Viena bėda – šiam žiemojimui žirgams dėl sausros nepavyko pasiruošti pakankamai pašarų. Dabar brangiai perka, bet nė vieno iš žirgų neatsisakė.

    Ved. Regina Montvilienė

  • Seimas pirmadienį po pateikimo priėmė svarstyti Akcizų įstatymo pataisas dėl suskystintų naftos dujų akcizo sumažinimo nuo 304 iki 41 euro už toną, taip pat atšaukti ribojimus dėl lengvatinio dyzelino. Į neeilinę Seimo sesiją parlamentarus subūrė protestavę, sprendimų laukiantys ūkininkai. Laidoje „Gimtoji žemė“ – Seimo narių įžvalgos ir sprendimų argumentai.

    Šiandien – Užgavėnės, diena kai laikas vyti žiemą iš kiemo ir kviesti pavasarį. Paskutinę žiemos dieną būtina daug ir sočiai prisivalgyti. Danguolė Kemerienė iš Stoniškių seniūnijos, Pagėgių savivaldybės, pasidalys tradicinio šiupinio virimo receptu.

    Gamtininkas. Kiekvienas šalies regioninis parkas turi ypatingų, tik jam būdingų vietų, žavinčių jų lankytojus bet kuriuo metų laiku. Trakų r. Aukštadvario regioninis parkas didžiuojasi išskirtiniu kraštovaizdžiu: velniabalėmis, šaltiniais, ežerais, upėmis, piliakalniais ir miškais. Pasakoja Aukštadvario regioninio parko lankytojų centro administratorė Ema Staniulionienė.

    Ved. Regina Montvilienė

  • Žemės ūkio tarybos nariai penktadienį buvo susitikę su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda. Šiame susitikime buvo aptartii per neseniai vykusią žemdirbių protesto akciją kelti reikalavimai, galimybės juos įgyvendinti. Išsamiau Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas ir tarybos narys, Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis.

    Potvynio semiami keliai ir pievos - kasmetis reiškinys Pagėgių savivaldybės
    Stoniškių seniūnijos gyventojams. Užsemiama daugiau nei 60 procentų kelių.
    Šį pavasarį didžiausią pavojų patiria Kucų kaimo gyventojai.
    Pieno ūkio savininkei Irenai Valiukonytei kasryt rūpi, ar pavyks traktoriumi nuvežti pieną supirkėjams. Rudenį naujai sutvarkytą ir asfaltuotą kelią Plaškiai - Panemunė jau sugriovė potvynio vanduo.

    Žiemos mėnesiai – laisvesnis metas augalininkystės ūkių šeimininkams. Šiuo metu ne tik įvertina praėjusių metų rezultatus, bet ir apgalvoja, kaip produktyviau dirbs nuo ateinančio pavasario. Pasak Akmenės r., Ventos kaimo, ūkininko Stanislovo Bačiulio, valdančio 800 ha žemės, dėl darbų patyrusiam agronomui problemų nekyla. Net nepalankiais metais gauna gerus derlius, tačiau dažnai nuvilia valdžios sprendimai. Kokie?

    Įdomu žinoti. Lietuvoje nuo seno buvo auginamas medėjantis storalapis, dar vadinamas pinigų medžiu. Tik jo nereikėtų painioti su panašiu, tik prieš porą dešimtmečių Lietuvoje atsiradusiu kambariniu augalu. Išsamiau – Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.

    Ved. Regina Montvilienė

  • Vakar Briuselyje Seimo KRK surengė išskirtinį posėdį, kuriame dalyvavo ir EK narys, atsakingas už žemės ūkį ir kaimo plėtrą Janušas Wojciechowskis. Aptarta keliolika klausimų, o dėl svarbiausio dabar Lietuvos žemdirbiams – daugiamečių pievų atkūrimo, pasiektas susitarimas reikalavimą metams atidėti. Išsamiau apie posėdį interviu su kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru Pranckiečiu.
    Diplomuotas agronomas Liubomiras Vošteris žinomas ir kaip sveikos mitybos šalininkas, savo ūkyje auginantis linus sėmenims, speltą, belukštes avižas, grikius, judras, kmynus. Kartu su žmona Janina sveikatingą produkciją ruošia relizacijai, spaudžia linų sėmenų aliejų, mala miltus. Abu daug žino apie sveiką mitybą ir prisipažįsta, kad labiausia patinka linai, kuriems jiedu skyrė visa gyvenimą.
    Retai dabar mažuose miesteliuose rasi veikiančią biblioteką. Ukmergės rajone Šešuoliuose – graži išimtis. Po metų pertraukos biblioteka atsidarė, kai atsirado darbuotoja. Jūratė Salickienė dar yra ir seniūnaitė, ir bendruomenės pirmininkė, todėl žmonės į biblioteką užsuka ne tik knygų.

    Ved. Arvydas Urba

  • Dominykas Kisielius baigė agronomijos studijas ŽŪA, įgijo metalo apdirbėjo profesiją, turi 130 ha ūkį ir jam tik 26 m. Vaikinas ne tik pats ruošėsi savarankiškai ūkininkauti, bet turi ir tvirtą emocinį pamatą – tėvų ir senelių tradicijas. Neatsitiktinai veiklą pradėjo Širvintų raj. Limonių km., šalia močiutės sodybos, kur dabar laiko traktorius, įsirengė grūdų saugyklą. Pirmą kartą istorijoje Seimo kaimo reikalų komitetas posėdį rengia Briuselyje. Šeši iš septynių komiteto narių aptars svarbiausius Lietuvos žemės ūkiui klausimus, susijusius su BŽŪP, susitiks su EK nariu, atsakingu už žemės ūkį ir kaimo plėtrą Janušu Wojciechowskiu, kitais komisijos pareigūnais. Ko parlamentarai tikisi?
    Vokietijos ūkininkų protestai labai pakeitė miesto gyventojų požiūrį į ūkininkus ir jų veiklą. Kaip ir kodėl? Interviu su LŪS vicepirmininku Zigmu Aleksandravičiumi, kuris Berlyne buvo susitikęs su Vokietijos ūkininkų asociacijos atstovais.

    Ved. Arvydas Urba

  • Kelmės rajono ūkininkas Aurelijus Remeikis turi mišrų 90 ha ūkį, naudojasi investicine ES parama ir įsipareigojęs plėsti gamybą. Tačiau reikalavimas atsėti 18 ha pievų verčia ūkininką iš dviejų blogybių rinktis mažesnę – nepaisyti jo, o laikytis investicinio plano. Kieno rūpestis atsėti pievas didžiausias ir kas labiau turėtų rūpintis gamta? Neakivaizdžiai diskutuoja ūkininkai Aurelijus Remeikis ir Romas Kubaitis su aplinkosaugininkais Gintaru Riauba ir Žymantu Morkvėnu.
    Širvintų rajone Bagaslaviškyje jau dveji metai veikia bendrovės “Traškija” gamybinis padalinys. Jame perdirbami ir fasuojami įvairūs riešutai, kepami trapučiai, o produkcija eksportuojama ne tik į Europos šalis. Reportaže pasakojama apie veiklos ypatumus, darbo vietas apylinkių gyventojams. Kalba savininkas Kęstutis Pakalnis ir keli darbuotojai.

    Ved. Arvydas Urba

  • Ekologinių ūkių šeimininkai pasigenda didesnio dėmesio. Šiemet, įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, mažiems ūkininkams pasidarė papraščiau parduoti įvairius produktus tiesiai iš ūkių. Tačiau ekologinių ūkių atstovai teigia, kad jie priversti konkuruoti su mažiau chemizuotais produktais, o politikai nenori skirti prioritetą ekoproduktams, sakydami, kad jų nėra pakankamai. Žemdirbių ir politikų argumentai.
    VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas tęsia profesinio orientavimo programą, kuri leido jau 10 rajonų įkurti sumanaus moksleivio akademijos inžinerines klases. Šiemet fakultete jau lankėsi moksleiviai iš Skuodo rajono, o dėstytojai buvo nuvažiavę į Plungę. Apie rezultatus ir šių metų planus pasakoja fakulteto dekanas Rolandas Domeika.
    Gamtą saugoti gali padėti mėsiniai galvijai. Širvintų rajono Martinėlių šeimos ūkyje 300 galvijų ir 700 ha žemės. Hailandai ir aubrakai- ekologai ir dirvožemio puosėletojai, svarbi biodinaminio ūkio dalis. Kaip galvijai prisideda kuriant tvarų ūkį? Patirtimi dalinasi ūkio sumanytojas ir kūrėjas Arūnas Martinėlis.

    Ved. Arvydas Urba

  • Dar būdamas studentas ukmergiškis Povilas Dilys iš senelio gavo dovaną- 7 ha žemės Mišniūnų kaime. Tapęs jaunuoju ūkininku, per 12 metų šalia senelių sodybos jis sukūrė 400 ha modernų augalininkystės ūkį. Daug dirbo pats, technikai pirkti nesinaudojo ES parama ir nepasitiki šalies politikais, kurie nesupranta gyvenimo kaime realijų.
    Vasario 3d. Dusetose vyko žirgų lenktynės „Sartai 2024“. Šimtmečio tradicijas turinti ristūnų žirgų sporto šventė apipinta tautodailės muge, aukštaitišką kultūrą puoselėjančiais pasirodymais, kultūrinio paveldo skanėstais. Kuo išskirtinė šiemet buvo šventė?
    Tailandietiška citrinžolė vis labiau populiarėja Lietuvoje, nes labai tinka arbatoms ir prieskoniams gaminti. Egzotinį augalą galima užsiauginti ir patiems. Jau vasario pradžioje reikia sėti ant palangių laikomuose indeliuose. O kaip prižiūrėti patars daržininkė, Panevėžio rajono ūkininkė Salvinija Kievinienė.

    Ved. Arvydas Urba

  • Močiutės dovanota žemė jaunai šeimai tapo paskata grįžti iš užsienio ir įkurti ūkį. Zarasų rajone Roberta ir Egidijus Kardonai augina įvairiausias daržoves ir iš jų gamina džiovintas sriubas. Toks produktas dar daug kam kelia nuostabą, tačiau Roberta sako, kad jis visiškai natūralus, o verdant jau pagamintą džiovintą sriubą sutaupoma laiko. Šeima norėtų plėsti ūkį, įsigyti daugiau žemės, bet reikalavimas atkurti daugiametes pievas stabdo šiuos planus.

    Nuostabios Dzūkijos gamtos apsuptyje savo idėjas įgyvendina Julijos ir Pauliaus Mazūrų šeima. Varėnos rajone jie įkūrė vištų ūkį „Lapė už tvoros“. Daugiau nei 700 vištų laikantys Mazūrai sako, kad išsaugoti vištas padeda ne tik tvora, bet ir specialus šuo, atsivežtas iš Italijos. Didžiulį dėmesį šeima ūkyje skiria, kad vištos ganytųsi laisvai, ir taip sukuria didesnę mitybos raciono įvairovę.

    Ved. Rūta Simanavičienė

  • Žiemą kaimo kelių valymas gula ant ūkininkų pečių. Vieni ryžtasi teikti sniego valymo paslaugas sudarydami sutartis su seniūnijomis, kiti paskaičiuoja, jog dėl labai mažų įkainių verčiau tai daryti nemokamai. Abiem atvejais ūkininkai rizikuoja, jei sniegą valo traktoriais, įsigytais už paramos lėšas, nes sniego valymas nėra žemės ūkio veikla. Rokiškio rajone užsnigtus kaimynų kiemus 15 metų valantis Petras Šiaučiūnas sako, kad tai dar vienas pavyzdys, kaip ūkininkams keliami reikalavimai prasilenkia su kaimo gyvenimo realybe.

    Iš paskutiniųjų pieno ūkį laikyti bando Stasys Broga ūkininkaujantis Zarasų rajone, Dusetų seniūnijoje. Kaip sako 40 melžiamų karvių laikantis Stasys, vienintelė išlikimo sąlyga dabar yra darbuotojai.

    Rubrikoje ,,Užsienio naujienos“ išgirsite, kodėl protestuojantys Prancūzijos ūkininkai apsupo Paryžių.

    Ved. Rūta Simanavičienė

  • Tai, kad Vilniuje vykusiame proteste žemdirbiams pavyko susivienyti ir taikiai išsakyti savo reikalavimus valdžiai, VU Filosofijos fakulteto docentė, sociologė Rūta Žiliukaitė vertina teigiamai. Anot mokslininkės, protesto forma, kaip problemų išsakymas, mūsų visuomenėje vis labiau stiprėja. Ar pavyko ūkininkams atkreipti visuomenės dėmesį ir pristatyti esamas problemas, išgirsite iš gatvėje kalbintų žmonių pasakojimų.

    Kaune rajone įkurtas ir sausio mėnesį atidarytas modernus LSMU Laukinių gyvūnų globos centras. Jame bus suteikta visa reikiama pagalba sužeistiems ar netinkamose sąlygose laikomiems laukiniams gyvūnams. Kaip sako veterinarijos gydytojas Rokas Matevičius, dažnai gyvūnai į centrą patenka po susidūrimo su automobiliais.

    Rubrikoje ,,Verslas kaime“ išgirsite, kaip iš miesto į kaimą persikėlusi šeima įkūrė ir savo verslą. Urtė Jakubonienė dabar yra šunų ir kačių kirpyklos Vasaknų kaime įkūrėja. Jau kelerius metus veikia kirpykla ,,Pas Pūkį“. Kaip sako Urtė, šiame darbe romantikos nėra, prarastas budrumas dirbant gali kelti pavojų žmogaus sveikatai.

    Ved. Rūta Simanavičienė

  • Po statybos inžinerijos studijų Vilniuje Povilas Petruškevičius grįžo ūkininkauti į kaimą. Kartu su tėčiu Česlovu dirba apie 400 ha žemės, didelį dėmesį skiria dirvožemio būklės gerinimui. Kaip sako Povilas, pasirinkti ūkininkavimą paskatino ir galimybė dirbti su modernia technika. Tiesa, Petruškevičiai pripažįsta, kad dabar ūkio modernizavimas įstrigęs nepalankių politinių sprendimų gniaužtuose.
    Gyvulininkystės ūkį Zarasų rajone puoselėja jauna šeima, Rūta ir Gvidas Kanapeckai. Gyvenimu kaime džiaugiasi ir tuo dalijasi su savo veiklos sekėjais socialiniuose tinkluose. Tiesa, šalia to yra ir nelengva ūkininkų realybė, produkcijos realizavimo klausimai. Kaip sako Rūta, jauniems žmonėms kaime kurtis nėra lengva.
    Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite visa ko įdomaus apie orchidėjas. Kaip jas prižiūrėti auginant namuose ir kaip šiukštu nesielgti pamačius orchidėją laukinėje gamtoje. Plačiau apie papasakos VU Botanikos sodo kolekcijų kuratorė Teresė Jokšienė, kviečianti orchidėjomis grožėtis botanikos sode.
    Ved. Rūta Simanavičienė

  • Negavus Vilniaus savivaldybės leidimo žemdirbių protesto akciją tęsti neterminuotai, penktadienį ūkininkai su sunkiąja technika planuoja palikti Vilnių, tačiau išvyks ne tuščiomis. Ketvirtadienį susitikimų ir diskusijų su valdžia metu sprendimų ieškota, dalis jų rasta. Plačiau apie juos komentavo Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas. Kokių sprendimų tikėjosi, dalijosi Kupiškio rajono ūkininkas Vygantas Giedrys ir Pakruojo r. žemės ūkio bendrovės „Pelaniškiai“ vadovas Edikas Drupas. Komentarus pateikė premjerė Ingrida Šimonytė ir prezidento patarėjas Jarek Niewierowicz. Rūtos Simanavičienės repotažas.
    Rubrikoje „Miestiečiai kaime“ - Dariaus Lapkos sugrįžimo į gimtinę, o vilnietės Jolantos Čekauskaitės kaimo gyvenimo pažinimo istorija. Šią porą įkurti edukacinį ūkį “Žinutės pievų ūkis” Ukmergės rajone įkvėpė noras išsaugoti senelių žemę kaip palikimą savo vaikams.
    Ved. Kristina Toleikienė

  • Vilniaus centre vykstančiame proteste trečiadienį vykusios diskusijos, anot ūkininkų, apčiuopiamos naudos nedavė. Kalbinti protestuojantys žemdirbiai vilties turi mažai, tačiau protesto baigti anksčiau neplanuoja. Anot renginį vedančio Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Martyno Puidoko, žemdirbiai pavargo būti ignoruojami, tad jei reikės, bus organizuojama ir daugiau protesto akcijų.

    Protestuoti vakar rinkosi ir aplinkos apsaugos aktyvistai. Remigijus Lapinskas, Žaliosios politikos instituto vadovas, pabrėžia, kad jie pasisako ne prieš ūkininkus - jų siekis atkreipti valdžios dėmesį, kad kompromisų nebūtų ieškoma gamtos sąskaita.

    Šią savaitę Berlyne vyksta tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2024“. Žemės ūkio ministerijos iniciatyva čia įrengtas stendas, kuriame lietuviškomis prekėmis prekiauja įvairios įmonės. Laimutės Sadauskienė iš Rokiškio rajono, kuri kepa šakočius, gamina tinginius ir kitus gardumynus, sako, kad šiemet vokiečiai perka vangiau. Vidmantas Kisielis, „Radviliškių kaimo kepyklos“ komercijos direktorius, pasakoja, kad lietuviška duona išlieka populiari, kaip ir ūkininkės Daivos Kvederaitės iš Alytaus rajono šaltalankių produkcija.

    Ved. Arneta Matuzevičiūtė

  • Praėjusiais metais už beveik 1 milijoną eurų valstybė iš miškų savininkų įsigijo 16 sklypų. Šiemet planuoja įsigyti dar dešimt - turinčių didžiausią ekologinę vertę. Toks sklypų pirkimas - tai būdas saugoti gamtą, bet nepažeisti ir savininkų interesų Apie tai pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausioji specialistė Brigita Danilovaitė.
    Ilgas, bet sąžiningas procesas - taip sandorį su valstybe įvertino Labanoro regioniniame parke turėtus žemės sklypus valstybei pardavusi Edita Meškunecaitė.
    Regionų gyventojai naudojasi parama ir kuria savo išsvajotus verslus. 20 metų namuose kepusi Zanavykų skanėstus Loreta Adomaitienė ryžosi atidaryti kepyklėlę. Valdas Morkevičius su partnerius pastatus šiltina su moderniausia pastatų šiltinimo poliuretano putomis įranga. Lina Kareivienė šalia ūkinių prekių parduotuvės atidarė ir greito maisto užkandinę.
    Įkurti verslus ir įdarbinti žmones pašnekovams pavyko pasinaudojus Šakių krašto vietos veiklos grupės parama.
    Ved.Kristina Toleikienė

  • Šiandien sostinės gatves užplūs traktoriais į protesto akciją keliaujantys ūkininkai. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad šiuo protestu siekiama atkreipti ne tik vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos, bet ir visuomenės dėmesį į įsisenėjusias ir nesprendžiamas problemas. Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkė Audronė Asauskaitė-Kerienė patikslina, kad ūkininkai prie protesto gali jungtis net ir šiam įpusėjus.

    Po ketverių metų pertraukos Zarasų rajone vyks Sartų lenktynės. Prasidėjusius pasiruošimo darbus apžvelgia Zarasų rajono Savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys bei Dusetų seniūnas Darius Steponavičius.

    Tirpstantis sniegas – nauda augalams, jų šaknims. Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriaus vadovė dr. Regina Juodakitė.

    Ved. Arneta Matuzevičiūtė

  • Prieš penkerius metus ūkininkė Grita Balašaitienė iš Šakių r. ryžosi statytis modernias fermas ir laikyti vištas dedekles ant kraiko. Nuo 2025-ųjų Lietuvoje neturėtų būti prekiaujama vištų, laikomų narvuose, kiaušiniais. Modernizuoti ūkiai kitų metų gali ir nesulaukti. Mat ant kraikų ar laisvai laikomų vištų kiaušinius nukonkuruoja pigūs iš trečiųjų šalių įvežami kiaušiniai.
    Kęstutis Vaicekauskas, bendrovės „Girelės paukštynas“ valdybos pirmininkas teigia, kad gamintojai, kalbėdami apie įvežamą produkciją iš Ukrainos nesiekia susipriešinimo, bet nori atkreipti dėmesį, jog situacija alina Lietuvos ūkininkus ir gamintojus.
    Iš 100 tūkstančių savininkų, gavusių informacinius pranešimus, kad jų turimoje žemėje yra saugotinos pievos, šaltinynai, šlapynės, tik 1 procentas atsiliepė radę klaidų. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė sako, kad kiekvienas atvejis bus išnagrinėtas.
    Ved. Kristina Toleikienė

  • Sunkmetis neužgesino noro statyti modernią karvių fermą.

    Šiaulių rajono žemės ūkio bendrovėje „Ginkūnų agrofirma“ yra didžiausia šalyje veislinių žalųjų karvių banda – 600 karvių. Dar prieš porą metų bendrovės vadovas ir specialistai svarstė, gal apskritai atsisakyti pienininkystės, bus mažiau vargo ir sumažės nuostolių. Tačiau dabar situacija stabili, net kyla naujos fermos pastatas. Išsamiau – bendrovės vadovas Arūnas Grubliauskis. LŽŪB asociacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio komentaras.

    Renavo dvaro darbuotojai globoja... šikšnosparnius. Apie Mažeikių r. kultūros paveldo objekto – Renavo dvaro – renovuotame rūsyje įkurtą šikšnosparnių buveinę pasakoja Vilma Vžesniauskienė.

    Iš miesto į kaimą. Prieš 9 metus iš Kauno į Akmenės rajono Ventos kaimą, baigęs mokslus ir padirbėjęs Kaune, kėlėsi gyventi Gitanas Bačiulis su šeima. Tapo jaunuoju ūkininku ir dabar tvarkosi ūkyje, kurio pagrindinė šaka – augalininkystė. Dar augina angusų veislės galvijus, žmona darbuojasi gėlių versle.

    Ved. Regina Montvilienė