Avsnitt
-
Vakar žemdirbių visuomeninių organizacijų atstovai susitiko su premjeru Gintautu Palucku. Per dvi valandas aptarti dabar svarbiausi žemės ūkiui klausimai, bet sprendimų jokių. Kol kas tik projektai, planai ir neaiškumas ar bus žemės ūkis strategine ūkio šaka, kaip rašoma vyriausybės programoje. Susitikimą vertina ŽŪR ir ŽŪT vadovai Arūnas Svitojus ir Jonas Vilionis ir premjero patarėjas Vigilijus Jukna.
Raseinių rajono ūkininkas Antanas Račas iš bioatliekų pats gamina trąšas. Jau šešerius metus ūkininkas rūpinasi, kad visos augalininkystės ūkio atliekos, susidarančios valant grūdus ir tvarkant šiaudus, iš ūkio neišvažiuotų, o sukompostavus galulaukėse su mėšlu, taptų gera trąša 800 ha augalininkystės ūkyje.
Medienos cechas Varėnos rajone Vydenių kaime veikia jau dešimtmetį. Vienas iš jos savininkų Justas Sinkevičius pasakoja apie darbo vietas vietos gyventojams ir gamybos ypatumus. Kodėl pušies ir eglės ruošiniai atvežami iš Suomijos, o maumedis iš Kanados?
Ved. Arvydas Urba -
Trys melžiamos karvės, penki paršiukai, dvi dešimtys vištų – Jurbarko raj. Juodaičiuose gyvenančios Marcinkų šeimos pagalbinis ūkis. Vakarinės ruošos tvarte metu kalbintas Stanislovas šėrė kiaules ir lesino vištas, o sūnus Tadas melžė karves. Vyrai pavadavo susirgusią ūkelio šeimininkę Janiną, kuri džiaugėsi, kad ir vyras, ir sūnus tęsia giminės tradiciją savo šeimas aprūpinti kokybišku maistu, kurio užtenka penkiems vaikams, marčioms, žentui ir keturiems anūkams.
Jaunasis Šalčininkų raj.ūkininkas Aidin Zulfijev šeimos ūkyje atsakingas už mėsinių galvijų bandą, kurioje dabar 120 angusų. Abejonių ar likti ūkyje nebuvo, nors be paramos galvijus auginti neapsimoka ir dabar jau veiklos nepradėtų. Labai trukdo perdėti, nelogiški biurokratiniai reikalavimai, bet vaikinas dar nepraranda optimizmo, nes darbas jam patinka.
Vasario pradžioje lizdus pradėjo krauti jūriniai ereliai, įsikūrę Raseinių raj. Blinstrubiškių miške, iš dviejų pusių apsuptame Paupio tvenkinių. Kuo ypatingi erelių lizdai ir patys paukščiai pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos biologinės įvairovės apsaugos specialistas Vaidas Greičius.
Ved. Arvydas Urba -
Įvyko Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuoto konkurso „Metų ūkis 2024“ apdovanojimai. Akimirkos iš renginio – Žemės ūkio ministro Igno Hofmano ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Akmenės skyriaus pirmininkės Gražinos Gauronskienės pasiakymai – ir pokalbiai su laimėjimą pelniusiais Ignalinos, Klaipėdos, Mažeikių rajonų ūkininkais. Iš dalyvavusių 260 ūkių, apdovanoti 105 geriausieji.
Verta žinoti. Lietuviškose pievose ir daržuose galima aptikti augalų, iš kurių gaminama ne tik arbata, bet ir kava. Šio gėrimo alternatyvomis dalijasi žolininkas, ūkininkas iš Anykščių rajono Ramūnas Daugelavičius.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Ar vaikai bus maitinami sveikesniais maisto produktais, lemia faktoriai: kiek tame rajone yra ekologinių ūkių ir kiek aktyvi darželio bendruomenė, ar ji sulaukia savivaldos vadovų palaikymo. Lietuvoje veikia per 700 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, iš jų tik 85 sieks, kad darželinukai gautų ekologiškų ar Nacionalinės kokybės produktų, bent 3 mėnesius per metus. Yra rajonų, kuriuose nėra nė vieno darželio, dalyvaujančio Žemės ūkio ministerijos programose, pagal kurias kompensuojamas tradiciniu būdu auginamų produktų ir ekologiškų produktų kainų skirtumas.
Ukmergės rajonas jau septynerius metus - vienintelis šalyje rajonas, kuriame visuose darželiuose vaikai maitinami kokybišku maistu ir veikia trumpoji grandinė - vaikus maitina vietos ūkininkai.
Iš Kauno į Anykščių rajoną persikraustė ne tik gyventi, bet ir kurti naujus verslus. Vytautas Romeika ir Ramutė Jankauskaitė, išvydę smarkiai apleistus pastatus, nusprendė, kad jei pastatai pastatyti komercinei veiklai prieš 200 metų, tai verslui tiks ir dabar. Naujam gyvenimui prikeltos buvusios arklių pašto stoties pastatuose Įrengtas motelis, kavinė. Netrukus pora ėmėsi ir kito projekto. Atstatė seną medinę kaimo mokyklą, veikusią Smetonos laikais. Joje atidarė parduotuvę.
Ved.Kristina Toleikienė -
Aplink dideli pieno ūkiai užsidarė ir išpardavė karves, o Alvyra ir Laimutis Žiliai iš Aulelių kaimo (Svėdasų sen., Anykščių r.) ne tik dirba toliau, bet ėmėsi ir nedidelio savo ūkio modernizavimo. Pagaliau pakeitė savadarbę melžimo aikštelę modernia, elektrine ir jau pagaminta gamykloje. Pirkiniu džiaugiasi lyg įsigiję naują mersedesą. Pieno kainos džiugina, bet ūkininkai situacija nepasitiki, tad investuoja į ūkio modernizavimą tik uždirbtus pinigus, paskolų neima. Taip jiems pavyko išgyventi jau ne vieną krizę.
Prieš dvidešimt metų į panorusius gyventi arčiau gamtos, ekologiškai ir dar kalbančius, jog jie taip kuria savo rojų, vertinančių skeptiškai netrūko. Dabar jau prašoma jų pasidalinti gerąja patirtimi, tuo gyvenimo rojuje receptais. Apie giminės sodybos kūrimą ir eko gyvenvietes pasakoja viena iš pradininkių, vaistažolių ūkio savininkė, Kardokų gamtos mokyklos mokytoja Neringa Rimkutė iš Braziūkų kaimo, Kauno rajone.
Praėjusieji metai karščiausi istorijoje buvo ne tik Lietuvoje, bet ir Brazilijoje. Pietų Amerikoje karštą vasarą siautėjo gaisrai, pasiglemžę nemažą dalį kavamedžių plantacijų. Tai jau turi įtakos kavos kainoms ir mūsų parduotuvėse, kavinėse. Jau ieškoma būdų, kaip tokių netikėtumų išvengti ateityje.
Ved. Kristina Toleikienė -
Siekiant pažaboti nelegalų ir nesaugų darbą žemės ūkyje nuo šių metų Europos Sąjungoje įsigalioja reglamentas, numatantis ūkininkams darbdaviams taikyti sankciją - mažinti tiesiogines išmokas. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas atkreipia dėmesį, kad už nelegalų darbą ar darbo saugos pažeidimus Lietuvoje darbdaviai yra griežtai baudžiami ir pagal nacionalinius įstatymus, o įsigaliojus ir Socialinės paramos sąlygų reglamento numatytoms sankcijoms, ūkininkams būtų taikomas netgi dvigubas baudimas. Su tuo sutinka ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, jis ketina neteisingą dvigubo baudimo klausimą kelti Ministrų taryboje. ir ieškoti išeičių.
Žagarės mietelyje, Joniškio rajone, netrūksta lankytinų objektų, bet netrukus duris atvers ir ūkininko Daivano Pranciulio įkurtas privatus technikos muziejus. Naujai suremontuotame sandėlyje duryse yra paliktas raktas, kad norintys apsilankyti jau dabar, patys galėtų užsukti ir apžiūrėti kaupiamą ekspoziciją. Penkiasdešimtmečiai ir vyresni nesunkiai išvardintų eksponuojamų automobilių, televizorių, radijo aparatų pavadinimus, o jaunesniems tai būtų patirtis apie tėvų ar senelių turėtą buitį.
„Verslas kaime“. „Ūkis ūkelis“, - taip gražiai Adas Gabrilavičius pavadino savo ūkį, įkurtą Vaišviliškių kaime, Anykščių rajone. Ūkio šiltnamiuose ir dirvoje auginamos braškės. Sekasi gerai, bet norint turėti veiklos visus metus, teko sugalvoti, kaip iš sezoninio uogų ūkio tapti visus metus dirbančiu ūkiu. Imtis perdirbimo ūkininkui pavyko pasinaudojus Anykščių rajono savivaldybės teikiama parama ūkininkams. Ūkio kieme jau veikia nedidelis cechas, kuriame liofilizuojamos uogos ir vaisiai.
Ved. Kristina Toleikienė -
Kėdainiuose statomas pirmasis regioninio lygmens logistikos centras ūkininkams Lietuvoje. Jame planuojama teikti sandėliavimo, pakavimo, pardavimo ir pristatymo paslaugos tarp ūkininkų ir pirkėjų tiesiogiai - taip siekiama sukurti naują trumposios grandinės modulį. Projekto vystytojai Renaldas Pelanis ir Rimantas Kučinskas sako, kad pastatyti centrą - tik pusė darbo, logistikos centro sėkmė priklausys nuo naujos pasitikėjimo praktikos sukūrimo tarp ūkininko ir pirkėjo, ir logistikos centro kaip paslaugų teikėjo.
Žemės ūkio akademijoje įgijęs agronomo diplomą ir užtektinai teorinių žinių, Šiaulių rajono augalininkystės ūkio šeimininkas Marius Lengvenis tuo neapsiriboja. Anot jo, mokytis, tobulėti tenka visa gyvenimą. Juk mokslas nestovi vietoje, atsiranda naujų veislių, technologijų, trąšų, chemikalų ir pan., tad svarbu neatsilikti ir ieškoti geriausių sprendimų. Apsisaugoti nuo gamtos netikėtumų ir galimų nuostolių ūkininkui padeda pasėlių draudimas.
Lietuva, kaip ir visa Europa, siekia bendrai atkurti ungurių išteklius, bet rezultatų vis dar nėra. Mokslininkai šią žuvį vadina viena paslaptingiausių žuvų, apie kurią net 21 amžiuje dar labai mažai žinoma. Apie tai pasakoja Gamtos tyrimo centro laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Linas Ložys.
Ved. Kristina Toleikienė -
Angoros ožkas Panevėžio rajone, Mickiemės kaime Beata Norvilė augina kartu su mama Gražina Vildzevičiene. Moterys atvykstančių laukia su edukacinėmis programomis, pačios mėgaujasi laisvai vaikštančių gyvūnų draugija, o iš išskirtinės vilnos savo rankomis kuria rankdarbius. Anot jų, vis daugiau žmonių domisi Angoros ožkų vilna - mohera ir galimybe daiktus kurti savomis rankomis.
Šilutės rajone aptiktas ir likviduojamas paukščių gripo atvejis – signalas kitiems ūkininkams. Iš šiltų kraštų jau grįžtantys paukščiai bėdų gali parskraidinti ir nedideliems ūkiams, ir komerciniams paukštynams. Apie reikalavimus vištų priežiūrai, prevenciją ir ekonomines grėsmes – pokalbis su Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento patarėju Arūnu Šileika.
Kurtuvėnų regioniniame parke veikia gamtos mokykla. Ji apsupta miškų ir veikia pagal senąsias žemaičių tradicijas pastatytoje sodyboje. Čia vyksta etnokultūros renginiai, organizuojamos edukacinės programos, stovyklos, gyvena kelios vištelės. Apie visa tai pasakoja Kurtuvėnų regioninio parko Jautmalkės gamtos mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Atsižvelgta į paramos smulkiesiems ūkiams svarbą. Bus finansuotos visos reikalavimus atitinkančios pačių smulkiausių ūkininkų pateiktos paramos paraiškos. Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą papildomai skirti 2,35 mln. eurų. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis negaili kritikos valdžiai dėl to, kad ilgą laiką smulkūs šeimos ūkiai negalėdavo investuoti į techniką.
Pagrindinė aukštąjį žemės ūkio mokslą įgijusių specialistų kalvė yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Ją baigusių specialistų laukia valstybinės įstaigos ir verslas. Tad toliau stengiamasi tobulėti, įgyvendinami nauji projektai, plečiasi tarptautinis bendradarbiavimas. Tenkinant didėjantį čia parengtų specialistų poreikį, šiemet į pirmąjį kursą bus priimta 100 daugiau pirmakursių. Išsamiau VDU ŽŪA kanclerė, prof. Astrida Miceikienė.
Rubrikoje „Miestietis kaime“ pasakojimas apie tai, kaip finansus Londone studijavusi Justina Bojeli visgi suprato, kad jos širdis kaime būnant su žirgais. Padedama šeimos, Vilniaus rajone Justina įkūrė „Fortūnos svajonių ūkį“. Dabar žirgyne gyvena 8 žirgai, o jų emocinei būklei skiriamas išskirtinis dėmesys. Justina sako, kad ji gali ir ne joti, žirgų laikymas – gyvenimo būdas.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Kone didžiausią ūkį Švenčionių rajone turintis Antonijus Jundo jau tikrai ne naujokas ūkininkavimo srityje. Nuo 1994 metų pradėjęs ūkininkauti vyras laikė ir karves ir kiaules, bet galiausiai nuspręsta koncentruotis į augalininkystės ūkio plėtrą. Moderniausios technologijos leidžia ne tik sudominti jaunimą, bet ir tausoja žemę. Jundo šeima jau 10 metų nearia laukų.
Miesto bitininkavimas vis dar apipintas įvairiais mitais, o juos griauti padeda atlikti moksliniai tyrimai. Miesto bitininkavimo ambasadorius, ,,Urbanbee“ įkūrėjas Paulius Chockevičius sako, kad miesto medus augalų prasme yra labai įvairus, darant tyrimus, jame neaptikta jokių sunkiųjų metalų.
Rubrikoje ,,Užsienio naujienos“ alyvuogių aliejaus someljė, verslininkė Liana Davletšina papasakos apie geriausio pasaulyje alyvuogių aliejaus rinkimus, kurie vyksta Romoje. Kas svarbiausia, norint pelnyti geriausiojo titulą, papasakos Liana, ne kartą lankiusis geriausiame pasaulio alyvuogių aliejaus ūkyje, esančiame Italijoje, Apulijos regione.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje vyko viešoji konsultacija dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano. Programoje numatyti 5 prioritetai, vienas jų numato, kad žemės ūkis taps strategiškai svarbia nacionalinio saugumo dalimi. Plačiau apie prioritetus kalbės ŽŪM departamento direktorė Virginija Žostautienė. Kaip vertina Vyriausybės programą ir kokius siūlymus po viešosios konsultacijos pateikė dalinsis: Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas, Ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius ir Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas.
Vilnius tapo Europos žaliąja sostine. Kuo šis titulas reikšmingas ne tik Vilniui, bet ir Lietuvai pasidalins Vilniaus meras Valdas Benkunskas ir kursų ,,Geltonas karutis“ vadovė Lina Liubertaitė.
Rubrikoje ,,Verslas kaime“ Jurgitos Petrulionės istorija, kaip siekis atkalbėti vyrą nuo alpakų auginimo visgi tapo papildoma šeimos veikla. Vienuolika alpakų turinti moteris sako, kad augintinės labai charakteringos, bet jų vilna išskirtinai švelni, puikiai tinkama mezginiams. Ūkyje Vokės vingio alpakos vedamos ne tik edukacijos, bet ir švenčiami gimtadieniai.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Nacionalinė mokėjimo agentūra skelbia, kad mažinant biurokratinę naštą, nerizikingiems projektams trumpinamas kontrolės laikotarpis. Tai priklausys ir nuo patikrų, ar jos bus pozityvios. Kaip tikina Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė, nepada-ryti klaidų ūkininkams sunku. Antrus metus ūkininkaujantis Plungės r. ūkininkas Simas Jonu-šauskas sako, kad patikrų laukia su nerimu, nors projekto metu teko samdytis ir konsultantą. Plačiau naują tvarką pakomentuos NMA departamento direktorė Genovaitė Beniulienė.
Daržininkystės ūkį su šeima Vilniaus rajone puoselėjusi Božena Lazovska Kuzborska nebūtų patikėjusi, kad kada nors augins ožkas, o štai dabar ji didelio ožkų ūkio šeimininkė. Iš ožkų pieno gaminami desertai, brandinti sūriai. Moteris džiaugiasi, kad jos sūrių paklausa didelė ir planuoja plėtrą.
Rubrikoje ,,Gamtininko komentaras“ Gamtos tyrimų centro Augalų patologijos laboratorijos doktorantas Martynas Dėlkus papasakos, kuo augalams grėsmingos yra fitoplazmos.
Ved. Rūta Simanavičienė -
UAB „Anykščių šiltnamiai“, didžiausi šildomi šiltnamiai Lietuvoje, jau skina pirmąjį šių metų pomidorų derlių. Įprastai pirmojo derliaus sulaukiama balandžio mėnesį, o šiemet jį pavyko užauginti sausio pabaigoje. Tokį ankstyvą derlių įmonės vadovas Paulius Andriejavas vadina eksperimentu ir geru pranašu apie sėkmingai įveikiamus pastarųjų penkerių metų iššūkius, tenkančius šiltnamių sektoriui: pandemiją, energetikos kainų šuolius, o praėjusiais metais ir hibridinio karo ataką. UAB „Anykščių šiltnamiai“ investavo į išmaniąsias technologijas, padedančias taupyti energetinius išteklius. Agurkams ir pomidorams auginti pasitelkta biologinė apsauga nuo kenkėjų - taip užtikrinama aukščiausia daržovių kokybė ir geras skonis.
Bitininkų kova už išlikimą - į užsienį eksportuojamas medus, šeimos pagalba iš vaško gaminami rankdarbiai. Tai Panevėžio rajono bitininko Algimanto Antanaičio kasdienybė, tačiau išsižadėti šios veiklos vyras neketina.
Didžiausias Lietuvoje - Labanoro regioninis parkas. Kaip prasidėjo jo istorija ir ko iki šiol moko svetinga gamta pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Andrejus Gaidamavičius. -
Berlyne tebevykstančioje parodoje tarp 1400 dalyvių, atstovaujančių įvairių pasaulio šalių paveldui bei tradicijoms, žydinčių augalų bei medžių dydžiu ir spalvingumu ypač išsiskiria olandų ekspozicija. Jų nesupainiosi su Maroko ar Tuniso ekspozicijomis, kuriose kvapai ir subtilūs meistrų darbai žavi. Stebina ir šiauriečiai norvegai, tautiniais rūbais pasipuošę ir net originalų būstą pasistatę. Šįkart laidoje – pažintis su keletu dalyvių.
Be duonos neapsieina nė vienos šeimos kasdienis ir šventinis stalas. Dažnas ypač vertina namuose keptą kvietinę ar ruginę duoną. Tad dabar ne tik kaime, bet ir mieste moterys mėgina kepti ir mėgaujasi pačių iškepta duona. Tuo metu Kretingos r. Darbėnuose gyvenanti Vida Viskontienė ne tik kepa duoną, bet turi tautinio paveldo sertifikatą ir liaudies amatų meistro pažymėjimą. Mat jos giminėje iš kartos į kartą moterys kepė duoną, viena kitai perduodančios savo patirtį.
Ne vienas pavydėtų Šilalės r. Požerės kaimo ūkininko Stasio Eitučio gyvenimo įvairovės. Čia mišriame ūkyje 100 hektarų auginami javai, lubinai, dar turi 200 avių, 150 elnių. Uždarose patalpose vandenyje šokinėja šamai, karpiai, kitos žuvys – tvenkiniuose. Pasak Eitučio, pats gamtininkas, daugiau linkęs savo gyvenimą sieti su aplinka, gamta, ir taip su malonumu darbuojantis viskas eina į priekį. -
Žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ nariai yra vidutiniai ir smulkieji pieno gamintojai. Dabar jų yra apie 500. Įprasta manyti, kad susikooperavę žemdirbiai daug geriau gyvena: gauna didesnes pajamas, jiems teikiamos įvairios paslaugos. Ar iš tiesų kooperatyvo nariai geriau gyvena? Paaiškina Kupiškio žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Jūratė Dovydėnienė ir kooperatyvo narė, ūkininkė Jūratė Anikevičė.
Ūkiuose darbuotojai vis dar patiria išnaudojimą. Pasitaiko atvejų, kai žmonės dirba už maistą ir galimybę gyventi tvarte kartu su gyvuliais. Iš tokių vergovės sąlygų praėjusiais metais teko vaduoti žmogų, į Europos Sąjungą atvykusį iš Afrikos. Išsamiau – Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjas Adas Baliukevičius ir Žemės ūkio ministerijos atstovė Jurgita Čiučkienė.
Prancūzijoje, mokslininkų padedami, ūkininkai ieško būdų, kaip plėsti gyvulininkystės, paukštininkystės ūkius ir kuo mažiau teršti supančią aplinką.
Ved. Regina Montvilienė -
Berlyne 89-ą kartą vykstančioje parodoje „Žalioji savaitė“ susitinka žemės ūkio ir maisto sektoriaus dalyviai – nuo ūkininkų, amatininkų iki politikų. Šiemet 1 400 parodos dalyvių iš 60 valstybių pristato savo išskirtinius produktus. Lietuviai irgi didžiuojasi savo tautiniu paveldu, kuris traukia parodos lankytojų dėmesį. Tai ekologiškas medus ir šaltalankių ūkio produktai, tradiciniai mėsos gaminiai, duona, sūriai, rankų darbo pagardai, papuošalai iš gintaro, žalvario ir kita. Kaip parodoje jaučiasi dalyviai, kaip ją vertina lankytojai?
Iki šiol Radviliškio rajono Rukaičių kaimo ūkininkas Paulius Radėnas augino tradicines kultūras – ir jam neblogai sekasi, didesnės bėdos aplenkia. Tik jaunasis ūkininkas supranta, kad prie dabartinių grūdų, rapsų supirkimo kainų kasmet išgyventi bus vis sunkiau. Anot jo, permainų ūkyje reikia ir apie perdirbimą vertėtų pasvarstyti, tačiau tai daryti reikia atsargiai, gerai pasvėrus savo galimybes.
Ketvirtį amžiaus Šiaulių rajono Maniūšių kaime Ineta, Dainius ir Raigardas Servai kūrė vaisių ir uogų perdirbimo ir prekybos gatavais produktais verslą. Pradėję nuo 6 a braškių, dabar turi 10 ha uogakrūmių ir vaismedžių. Svarbiausia – visus užaugintus vaisius ir uogas perdirba ir gamina sultis, uogienes, tyreles, saldainius ir kita. Patys pasirūpina juos parduoti savo parduotuvėje ir kitose vietose. Kelias iki to buvo ilgas: reikėjo sukaupti pinigų, gauti banko paskolas, labai pravertė ES ir šalies biudžeto parama.
Ved. Regina Montvilienė -
Nykstantys pieno ūkiai, nestabilios pieno supirkimo kainos, nepakankama parama smulkiems pieno ūkiams ir jauniems ūkininkams, ketinantiems užsiimti pienininkyste, veislininkystės bėdos, verčia ieškoti kelių šioms problemoms spręsti. Kaip situaciją vertina, kokias išeitis siūlo Žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, Utenos rajono ūkininkas Arūnas Kudrevičius, Pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas ir seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika?
Ūkininkai – labai užimti žmonės. Ypač auginantys gyvulius mažai turi laisvo laiko. Dažnas sako, kad visuomenine veikla jie negali užsiimti. Tačiau yra entuziastų, kurie visur suspėja. Vienas jų yra Plungės rajono Lygiųjų kaimo ūkininkas Marijus Kaktys. Jis yra ir žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ Stebėtojų tarybos pirmininkas, ir jau antrą dešimtmetį vadovauja Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriui. Pasak jo, problemų nestinga, tad patys ūkininkai pirmiausia turi būti suinteresuoti jas spręsti.
Gamtininkas. Permainingi šios žiemos orai keičia augalų ir gyvūnų gyvenimą. Šaltis sukaustė netikėtai pražydusius miško ir pievų augalus, net išdygusius grybus. Keičia ir gyvūnų gyvenimą. Permainas augalijos ir gyvūnijos būtyje stebėjo gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.
Ved. Regina Montvilienė -
Vyriausybės planuose – Maisto tarybos steigimas, kuris turėtų stebėti maisto kaino pokyčius ir teikti pasiūlymus kaip jas koreguoti. Ją formuos Žemės ūkio ministerija. „Visos grandinės dalys, kurios gamina nuo žaliavos iki galutinio produkto vartotojui, dalyvautų šioje taryboje“, - sako Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Prekybininkai sako, kad bendradarbiaus, jei į Maisto tarybą bus pakviestos visos pusės, nes prekių kaina – ne tik parduotuvių reikalas. Ką apie tai mano ūkininkai?
Pasvalio rajone karvėms Meškalaukyje visą parą skamba klasikinė Mocarto muzika. Idėja karvidėse leisti klasikinę muziką kilo Kooperatyvo „Baltas lašas“ įkūrėjui ir vadovui Hans Kristian Nissen. Karvės gyvena muzikos ritmu, pagal ją supranta, kada ateina laikas gultis, keltis ar keliauti į melžimo aikštelę.
Verta žinoti. Karstiniai ežerėliai ir nuolat besikeičiantis, vis dar besiformuojantis Biržų rajono kraštovaizdis. Biržų regioninio parko patarėjas Kęstutis Bagdonas sako, kad kaip tik žiemą palankiausia su juo susipažinti, kol vešli žolė nepaslėpė reljefo.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Penktadienį prasidedanti Tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė“ šiemet rengiama 89 kartą. Tradiciškai Berlyno parodų centre renkasi atstovai iš viso pasaulio, įvairius gaminius pristato pusantro tūkstančio dalyvių, o iš Lietuvos bus 12.
Jie parodos lankytojams siūlys šakočius, varškės sūrius, mėsos produktus, medų, įvairius gėrimus, suvenyrus iš ragų, juvelyrikos dirbinius, o labiausia lankytojų mėgstama rankų darbo ruginė naminė duona. Ko šiemet tikisi parodos dalyviai? Pasakoja Panevėžio rajono „Radviliškių kaimo kepyklos“ savininkė Audronė Kisielienė ir Zarasų rajono bendrovės „Medaus namai“ vadovas Laimonas Galvonas.
Praėjo metai po šalies žemdirbių protesto akcijos Vilniuje, kai į sostinę buvo suvažiavę šimtai traktorių. Ar pajuto pokyčius kasdienėje veikloje eiliniai ūkininkai, ko jie tikisi iš naujos valdžios? Pokalbis su Šalčininkų rajono ūkininkais Tadeušu ir Silvestru Rus bei Robertu Matulevič.
Varėnos rajono Vydenių kaimo bendruomenė dabar vienija apie pusšimtį gyventojų. Seniūnijos pastate bendruomenė turi jaukias patalpas: erdvus kambarys su židiniu, patogi erdvė edukacijoms, o greta ir nedidukė salė kultūriniams renginiams. Bedruomenė turi jau ir tradicijų, o viena populiariausių – per Kalėdas lankyti vyresnius kaip 70 metų gyventojus. Kaip organizuota šventė per praėjusias Kalėdas, kodėl kaimo žmogui svarbu bendravimas? Pokalbis su ūkininku Donatu Kosinsku ir bendruomenės pirmininke Stase Pakalaite.
Ved. Arvydas Urba -
Telšių rajono ūkininkas Artūras Savickis turi 160 karvių ūkį ir buvo praėjęs atranką paramai gauti, investiciniam 3 mln eurų vertės projektui pieno ūkiui plėsti ir modernizuoti. Tačiau susidūręs su biurokratinėmis kliūtimis ir pamatęs, kad per dvejus metus nespės įgyvendinti projekto, paramos atsisakė. Kaip investicines sąlygas ūkininkams gerins Žemės ūkio ministerija? Komentuoja ES reikalų ir paramos politikos departamento vadovė Jurgita Stakėnienė.
Vienkiemyje gyvenanti Ryta Jaruševičienė pusšimtį metų renka sendaikčius ir dabar jų turi kelis tūkstančius. Baldai, buities rakandai, paveikslai, drabužiai, ūkinis inventorius – daugybė įvairiausių daiktų vos telpa į specialiai vyro pastatytą dviejų aukštų muziejų, sodybos viduryje Tumagalio kaime. Muziejų mėgsta lankyti ne tik Panevėžio rajono moksleiviai, o jo šeimininkei kiekvienas daiktais – šeimos ir giminės istorija, gražūs prisiminimai.
Tarptautinį Talyšų paramos fondą įkūrė Lietuvos ūkininkas. Kemal Zulfijev – talyšas, prieš beveik 40 metų iš Azerbaidžiano atvyko į Lietuvą, gyvena ir ūkininkauja Šalčininkų rajone. Tarp ūkio darbų jis randa laiko ir savo gimtinei remti: rengia TV laidas talyšų kalba, prisideda prie knygų leidybos, kultūrinių renginių ir kitaip rūpinasi etninės grupės, gyvenančios Azerbaidžiano pietryčiuose ir Irano šiaurėje, atgimimu.
Ved. Arvydas Urba - Visa fler
