Avsnitt
-
Romas Majauskas – vienas iš ne daugelio šalies ūkininkų, pasinaudojusių stojimo į ES parama, kuri teikta prieš 20 m. Šeimos ūkiui didelės investicijos į žemės ūkio valdas anuomet leido efektyviau dirbti ir padėti pamatus toliau ūkį modernizuoti. Tėčio pėdomis dabar seka sūnūs Mindaugas ir Vytenis, pamažu jau perimdami 600 ha augalininkystės ūkio vairą.
Jurbarko rajono Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas kartu su kitais entuziastais, stojimo į ES proga 2004m pasodino ratą ąžuoliukų. Dabar keliolika medelių jau 5 m aukščio, atrodo tvirti ir ilgai dar primins svarbų šalies istorijai įvykį.
LRT radijo bendradarbis, skuodiškis gyvulininkystės specialistas Kazimieras Jucevičius dažnai keliauja po Europą darbo reikalais. 2004 metų gegužę jis lankėsi Airijoje ir dirbo ūkyje. Anuomet Airija pirmininkavo ES ir naujų narių priėmimo proga rengė šventes. Lietuvai paminėti renginys vyko Kilkenny. Kuo nustebino airiai lietuvį?
Ved. Arvydas Urba -
Smulkūs ūkininkai du pastaruosius mėnesiu galėjo teikti paraiškas paramai gauti. ŽŪM pratęsė paraiškų priėmimą iki gegužės 15d ir padidino paramai skirtas lėšas iki 25 mln. eurų. Tačiau žemdirbiai kol kas paprašė tik 6 mln. Kaip paramos naudą vertina anksčiau ja pasinaudoję ūkininkai Arūnas Urbonas ir Jurgita Baravykienė, kodėl jie dabar nesikreipia ir kaip padėtį vertina Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis?
Motorine skraidykle ūkininkas Jonas Greičius gali pakilti į 4 km aukštį. Iš savo gimtos sodybos Raseinių rajone Medekšinės kaime jau skrido į Kauną, Palangą. Dažniausia pakyla savo ūkio laukų apžiūrėti, draugus ir šeimos narius paskraidinti. Nuo vaikystės norėjęs pasėdėti ant debesies, jis įgyvendino savo svajonę.
Netoli Kaišiadorių esančiame Strošiūnų kraštovaizdžio draustinyje galima pamatyti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą miegapelę. Apie unikalų gyvūnėlį ir šiemet savaite anksčiau pražydusias ievas pasakoja Žiežmarių girininkas Pranas Vainoris.
Ved. Arvydas Urba -
Saknas det avsnitt?
-
Kaišiadorių rajono ūkininkas Eugenijus Cikanavičius, pernai deklaravęs ekoschemas, iki šiol nežino ar gaus 40 000 eurų išmokų. Administravimo sistema rodo, kad jis gali sulaukti sankcijų, bet nepaaiškina kodėl. Beveik metus pralaukęs gamybinei veiklai numatytos paramos, ūkininkas galvoja apie galvijų bandos mažinimą. Kaip padėti komentuoja NMA ?
Žemės ūkyje sparčiai populiarėjant modernioms technologijoms, kai jau pasitelkiamas dirbtinis intelektas, dronai, traktoriai – robotai, išmanieji tręštuvai, mokslininkai atkreipia dėmesį į dirvožemio būklę. VDU ŽŪA agronomijos fakulteto dėstytojas, docentas Vytautas Liakas vis tiktai akcentuoja agronomo intuicijos svarbą ir rūpestį dirvožemiui išsaugoti. Verta daugiau žinoti apie krašto istoriją. Jurbarko rajono gyventojas Arvydas Sviderskis- didelis krašto istorijos ir Baltų mitologijos žinovas. Jis įdomiai pasakoja apie skydą nuo kryžiuočių Pieštvės pilį, Palemono kalną, Lazduonos piliakalnį ir įsitikinęs, kad Seredžius, o ne Kernavė buvo pirmoji Lietuvos sostinė.
Ved. Arvydas Urba -
Melioracijos įrenginių nusidėvėjimas Lietuvoje siekia 75 procentus, o Vyriausybė neturi lėšų jų renovacijai ir priežiūrai. Žemės ūkio ministerija, siekdama spręsti ypač sudėtingą situaciją Lietuvoje, pasiūlė steigti Melioracijos fondą. Prasidėjo fondo įstatymo projekto svarstymas. Numatyta, kad įmokas į fondą privalės mokėti visi melioruotos žemės naudotojai. Valstybė tik bendrai finansuos fondo veiklą. Ūkininkai baiminasi, kad mokesčius surinks, bet melioracijos problemos nebus sprendžiamos. Ar pagrįsti šie nuogąstavimai?
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslų daktarė Aistė Balčiūnaitienė kartu su komanda pristatė 100 proc. suyrantį, biologiškai skaidų substratą, skirtą įvairiausiems augalams auginti. Šis substratas skirtas hidroponikos būdu auginamoms kultūroms ir, kaip sako Aistė, produkto paklausa pasaulyje – labai didelė.
Rubrikoje „Miestietis kaime“ pažintis su Irena ir Rolandu Šimkais, kurie ilgus metus gyveno Vilniuje, vadovavo kompanijoms, o dabar dėmesį skiria šilauogynui Kauno rajone. Kaip sako Rolandas, dabar nebėra kam vadovauti, pasižiūri į veidrodį ir supranti, kad reikia eiti dirbti, bet buvimas gamtoje suteikia daug vidinės laisvės, ramybės ir sveikatos.
Ved. Rūta Simanavičienė
„Gimtoji žemė“ – penktadienį, balandžio 26 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ. -
Netradicinių kultūrų auginimu domisi vis daugiau jaunų žmonių. Į asociaciją „Inoagro“ susibūrė inovatyvius sprendimus palaikantys, netradicines kultūras auginantys ir problemas norintys spręsti ūkininkai. Vienas iš rezultatų – asociacijos dėka moliūgai buvo sugrąžinti į susietąją paramą. Kaip sako asociacijos narys, Vilkaviškio r. ūkininkas Povilas Čižauskas, siekiama užkirsti kelią fiktyviems augintojams gauti paramą, todėl siekiama griežtinti auginimo reikalavimus.
Arūnas Liubomirskas žiemą ūkininkauja kartu su žmona, o vasarą – atskirai, nes žmona augina bazilikus, o jis svogūnų laiškus. Produkciją ūkininkas vartotojams tiekia ištisus metus ir džiaugiasi jau 20 metų turįs savo rinką.
„Užsienio naujienos“. Jūros dumblių auginimas – nauja, tačiau itin perspektyvi ūkio šaka, kuri nedrąsiais žingsniais žengia ir į Lietuvą. Kitose valstybėse, tokiose kaip JAV, jau klestintys ūkiai siekia ne tik įsitvirtinti rinkoje, bet ir skleisti žinią apie jūros dumblių naudą ekosistemai, tradicinių ūkių tręšimui, maisto produktų gamybai. -
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, naujų duomenų bazių pokyčiai ekologinių ūkių šeimininkams buvo neatidėliotinai svarbūs. Lietuviška sėklų duomenų bazė neatitiko ES teisės aktų reikalavimų, o ekologiškai auginamų gyvūnų ir ekologinės akvakultūros gyvūnų jauniklių bazės apskritai nebuvo. Rokiškio rajono ūkininkė Ernesta Bružienė sako, kad nedelsdama pereis prie naujų duomenų bazių, nes jos patogesnės, atveria galimybes paieškai tarptautinėje rinkoje.
Gėlininkystės ūkio tradicijos Bajorinų šeimoje perduodamos iš kartos į kartą. Kauno rajone, šiltnamiuose, Darius Bajorinas su šeima augina daugiau nei 100 skirtingų gėlių rūšių ir sako, kad nėra taip paprasta užauginti gėles, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Rubrika ‚,Verslas kaime“. Jūsų laukia pažintis su 22 m. jaunuoliu Linu Laurumi, kuris jau dabar turi žirgyną ir jame laiko net 11 žirgų. Linas dalyvauja ne tik konkūruose, bet ir moko kitus joti.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Vieniems dėl vėsių orų tenka intesyviau šildyti šiltnamiuose derančius augalus, kiti bando išsaugoti derlių dengdami agro plėvele, tačiau dalis ūkininkų susitaiko su esama situacija. Šparagus Ukmergės rajone auginanti Vidmantė Ščerbinskienė sako, kad paskaičiavus nutarta nedengti laukų plėvele, o tiesiog vėlinti šparagų skynimą. Zarasų rajono ūkininkas Dalius Barzda sako, kad tenka daugiau dėmesio skirti šiltnamių šildymui. Klimatologas Donatas Valiukas pažymi, kad tokios orų permainos dėl klimatos kaitos ateityje tik dažnės.
Daugiau nei šimto skirtingų veislių vynuogyną „Dvaruogė“ Kupiškio rajone puoselėja Ineta Svilo su šeima. Auginamos vynuogės yra desertinės – tikslas edukuoti žmones, supažindinti su skirtingomis veislėmis, padėti išsirinkti norimas auginimui. Vėsūs orai neaplenkė ir vynuogyno. Norint vasarą sulaukti derliaus, dabar šiltnamius reikia šildyti.
Rubrika „Gamtininko komentaras“. Apie tai, kuo išskirtinis šis pavasaris gamtoje kalbės Kauno marių regioninio parko ekologas, gamtininkas Gerardas Paškevičius tikinantis, kad žiemiški orai gerokai sujaukė gamtos planus. Intensyviai poravimosi procese buvę šaltakraujai gyvūnai dabar turi ieškotis šiltų slėptuvių ir tausoti energiją.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Pieno gamyba ne tik sudėtingas ūkininkavimo procesas, bet ir konkurenciniai dalykai. Kaip tikina šiemet 20-metį minėsiančio kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė, derybiniai galiai didinti – svarbus aktyvesnis ūkininkų įsitraukimas į kooperatyvų veiklą. Ilgametis kooperatyvo narys Tomas Četvergas visgi sako, kad nestabilumas kainų atžvilgiu neleido išplėsti ūkio, o nepilnus kelerius metus kooperatyve esantis Marius Drutys, dar tiki, kad pavyks išplėsti pieno ūkį.
Vardinius indus su užrašais iš molio kurianti Simona Maračinskienė sako, kad keramika moko kantrybės. Lipdant iš molio galima užsimiršti ir pasinerti į kūrybinius procesus. Simona savo veiklą socialiniuose tinkluose pavadino „Nepjauk šakos“ ir turi svajonę iš molio kurti ir šviestuvus.
Rubrikoje „Verta žinoti“ su Gamtos tyrimų centro mokslininke Birute Karpavičiene kalbėsimės apie saikingą Meškinio česnako rinkimą natūralioje gamtoje. Moteris sako, kad taip internete reklamuojamą Meškinio česnako pestą galima gaminti ir iš dilgėlių, kurios ne ką mažiau sveikos.
Ved. Rūta Simanavičienė -
Gabija Šitkauskaitė ir Motiejus Mazys šią vasarą sumainys aukso žiedus. Kuriant bendro gyvenimo planus, juos paviliojo šilti kraštai, bet laimė laukė gimtinėje. Po kelių mėnesių, praleistų Tenerifėje, pora taip pasiilgo Lietuvos, kad grįžę nusprendė apsigyventi vienkiemyje, gamtos ir gyvūnų apsuptyje Pagojų kaime, Utenos rajone. Prisijaukino ir žiemą, maudynes lediniame ežero vandenyje, o ryte ir keli saulės spinduliai pakrauna energijos visai dienai.
Lomeikiškių kaime, Kėdainių rajone, vos penkios sodybos, bet norinčių čia atvykti daugėja. Aušra Kuliešienė įkūrė ūkį „Gėlių slėnis“, o čia atvykusieji gali patys skinti gėles, augalus ir sukurti puokštes savo namams ar asmeninėms šventėms. Tikroji Aušros profesija - pradinių klasių mokytoja, gėlių auginimą moteris vadina hobiu ir atgaiva.
Lietuviai mėgsta česnakus, bet pažintį su juoduoju česnaku daugelis tik pradeda. Apie tai, kaip lietuviškas baltasis česnakas virsta juoduoju korėjietišku ir kaip įgauna dar daugiau žmogaus organizmui naudingų savybių, laidoje pasakoja Dovilė Ilevičienė iš Ringaudų Kauno rajone, įvaldžiusi fermentavimo technologiją.
Ved. Kristina Toleikienė -
Laukiniai, šventieji, kvapnieji ir žalieji iš Azijos, Afrikos, Europos - 170 įprastų ir labai retų rūšių bazilikų. Užtruko net 30 metų, kol Rosita Liubomirskienė iš Surviliškio miestelio (Kėdainių r.), surinko tiek skirtingų šio prieskoninio augalų rūšių. Dabar ūkyje gaminami ir žmogaus sveikatai palankesni produktai.
Dar daug produktų išmetami neišnaudojus visų jų teikiamų maistinių, skoninių ar vaistinių savybių. Tai maisto švaistymas. Kaip to išvengti pasitelkus naujausias maisto gamybos technologijas, laidoje pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkai lektoriai dr. Aloyzas Velička ir dr. Marius Lasinskas.
Užsienio naujienos. Bitininkavimas mieste – nauda ne tik vietos augalams, bet ir žmogaus psichikai. „Nesiekiu iš to uždirbti pinigų. Laikydama jas mėgaujuosi. Reikia mylėti ir rūpintis bitėmis“, - sako pensininkė Sherry Liu. Kad tai vyktų sklandžiai ir žmonės darytų kuo
mažiau klaidų, Taivane pradėtos organizuoti bitininkavimo pamokos.
Ved. Kristina Toleikienė -
Jauna agronomė iš Plungės Meda Mačiuitytė įkūrė prekinį ženklą „Garden mood“, su vizija apjungti mados ir sodo pasaulius. Kol kas ji tam skiria tik laisvą nuo darbų laiką, kuria kokybiškus, funkcinius rūbus į sodą ar daržą. Pokalbis apie sodo ir daržo drabužių kūrimą, idėjos ištakas ir verso regione puoselėjimą.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantai visoje Lietuvoje pradėjo dinaminius pasėlių stebėjimus. Žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė pabrėžia, kad surinkta informacija laisvai prieinama ir gali padėti ūkininkams tikslingiau, ekonomiškiau planuoti darbus.
Po to kai buvo restauruotas Jašiūnų dvaras tapo vartais į turistinį maršrutą po Šalčininkų rajoną. Čia veikia muziejus, rengiamos ekskursijos ir edukacijos, vyksta klasikinės muzikos koncertai,o puošnios sienos saugo šimtametę istoriją. Kaip tai puoselėja kasdienį rajono gyvenimą pasakoja Jašiūnų dvaro sodybos rūmų vedėjas Kazimiež Karpič.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Į Lietuvos rinką patenkančios rusiškos daržovės neramina ūkininkus: Šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas pastebi, kad situacija darosi vis rimtesnė, o Žemės ūkio ministras sako, kad su rusiškų daržovių problema bus bandoma tvarkytis europiniu lygiu.
Rūta Stonkienė iš Pasvalio rajono - bene vienintelė senovinių skrynių kūrėja Lietuvoje. Ji savo rankomis kuparus kuria nuo pradžios iki pabaigos: nuo medinių lentų supjovimo, iki skrynios išmarginimo tradiciniais raštais.
Keliaujant po egzotines šalis atsispirti spalvingiems žiedams, kvapams, lapų formoms - beveik neįmanoma, gali kilti noras vieną kitą sėklą parsivežti namo. Deja, Vilniaus universiteto augalų kolekcijų kuratorė Teresė Jokšienė pabrėžia, toks sprendimas gali sukelti nemalonumų. Kaip jų išvengti?
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Žemės ūkio ministro įsakymu pakeisti Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio paramos departamento Metodikų rengimo ir koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Iveta Sipavičiūtė primena kokie pakeitimai padaryti, į ką atkreipti dėmesį ūkininkams ruošiantis deklaruoti pasėlius.
„BubaBerries“ šeimos ūkio įkūrėja Julija Lobaškina juokaudama sako: „Per sezoną su žoliapjove ir iki Kauno nueiname“. Jų ūkis įkurtas Šalčininkų rajone, kur vasarą skinti braškių bei šilauogių laukiami ne tik klientai, bet ir darbo nebijantys draugai. Pokalbis apie ūkio įkūrimą, pavasarinius iššūkius ir jaunajai kartai jau perduodamas žinias.
Rubrikoje „Verta žinoti“ patarimai, kaip teisingai įrengti kompostines ir apgyvendinti sliekus, kurie gamintų biohumusą. „Padarius klaidų sliekai jūsų kompostinėje gali paskęsti, iškepti, pabėgti, būti suvalgyti kurmių ar pelių. Dar didesnis pavojus slypi ir jums patiems, jei į kompostines dėsite tokias atliekas, kurių jokiu būdu dėti negalima“, - patarimais dalijasi ūkio „Sliekinė“ įkūrėja Dovilė Padūmienė.
Ved. Arneta Matuzevičiūtė -
Lietuvoje rasti ekologinį pieno ūkį ir dar kuriam vadovautų jaunas žmogus yra didelė retenybė. Toks išskirtinis ūkis yra Tauragės rajone, Ruikių kaime. Diplomuoto veterinarijos specialisto, jaunojo ūkininko Pauliaus Maco ekologiniame pieno ūkyje 150 karvių, joms užaugina ir paruošia pakankamai ekologiškų pašarų. Fermoje karves melžia du robotai, o ateityje ūkininkas galvoja dar palengvinti darbus fermoje.
Aktyvumu išsiskirianti Trakų r. Aukštadvario bendruomenė į įvairius renginius sutelkia ir jaunus, ir vyresnius miestelio bei apylinkių žmones. Čia puoselėjamos senosios tradicijos, kuriamos naujos. Pavyzdžiui, ruošiantis Velykoms, moterys susirenka draugėn ir įvairiais raštais margina kiaušinius, moko šio meno vaikus ir jaunimą. Ypač linksmos būna gegužinės, įtraukiančios visus, ypač jaunus žmones. Pavasarį bus kita tradicinė, tik Aukštadvariui būdinga, jį garsinanti šventė – mugė „Pagal Jurgį ir jurginas“. Išsamiau – Trakų kultūros ir meno centro Aukštadvario padalinio kultūros renginių organizatorė Miglė Dalgėdaitė.
Šakių r. Matjošiškės kaime įkurto bitininkystės ūkio „Saldūs ūsai“ šeimininkai Ernesta ir Kęstutis Ūsai turi 150 bičių šeimų. Iš miesto į kaimą persikraustę abu inžinieriai, pradžioje gavę senelio dovaną du bičių avilius, matyt ir patys netikėjo, jog ateityje turės didelį bitininkystės ūkį ir sugebės iš šio verslo pragyventi. Produktų paruošia iš tiesų daug: medus su uogomis, kreminis medus, žvakės, vaško drobelės, medaus dovanos ir kiti. Populiarios jų rengiamos edukacijos „Paslaptingas bičių pasaulis“.
Ved. Regina Montvilienė -
Per žemdirbių protestą iškelti šeši reikalavimai. Kaip jie įgyvendinami? Aptaria Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis ir žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.
Po žiemos suvargusiems pievų, ganyklų žolynams ir vejoms galima padėti teisingai juos prižiūrint. Priemones aptaria VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros docentas daktaras Evaldas Klimas.
Šokolado produktai neilgai trukus gali tapti tikra prabanga: Dramblio Kaulo Krante kakavos pupelių kainos išaugo 50 proc. Ten šiuo metu užauginama daugiausia kakavos pupelių pasaulyje.
Ved. Regina Montvilienė -
Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžia šiemet prasidės dviem savaitėmis vėliau – gegužės 2 d. Kodėl taip padaryta, – aiškins žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis, o pasekmes ūkininkams įvertins Anykščių r. ūkininkas Vytautas Šeštokas.
Daubiškių gyvenvietė yra apie 40 km nutolusi nuo rajono centro. Maždaug 20 metų gyvuojanti Daubiškių bendruomenė tik neseniai įsikūrė jaukiuose bendruomenės namuose. Pasak jos pirmininkės Jūratės Garolienės, iki tol įvairius renginius, šventes organizuodavo atvirose aikštelėse, prie upės. Tik žiemą būdavo kebloka. Išsamiau – Jūratė Garolienė.
Augalininkystės ūkio Šakių rajone, Sintautuose, šeimininkai Dainora ir Valdas Piečaičiai save vadina nedidelio 150 ha ūkio šeimininkais. Anot jų, norėjosi ką nors papildomai veikti, pavyzdžiui, išaugintą produkciją perdirbti vietoje ir jau gatavus produktus nedelsiant pateikti vartotojams. Taip ūkyje buvo įrengta aliejinė, kurioje gaminamas keturių rūšių šalto spaudimo aliejus. Visas aliejus spaudžiamas iš savame ūkyje išaugintų linų sėmenų, rapsų, margainio bei kanapių.
Ved. Regina Montvilienė -
Kasmet vis dažniau įvairios gamtos stichijos niokoja žemdirbių pasėlius, padarydamos didžiulių nuostolių ar apskritai sunaikindamos derlių. Vienintelė išeitis – drausti pasėlius. Tačiau pernai apdrausta tik 30 proc. pasėlių. Kas paskatintų ūkininkus aktyviau drausti būsimą derlių? Svarsto Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas, žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus ir Lietuvos pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.
Ne kiekviena kaimo bendruomenė gali pasigirti renginių, švenčių, prasmingų susibūrimų gausa. Tuo išsiskiria Tauragės r. Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ nariai. Sudėtinga būtų visus jų nuveiktus darbus išvardyti. Vien tik keletas tradicinių: Kraštiečių šventė, dviračių žygiai, Valstybės dienos minėjimas, Kalėdos, Užgavėnės, Joninės, Vėlinės, priešadventinė vakaronė ir kitos. O sukūrę socialinį bendruomeninį verslą įdarbino per 30 vietos žmonių. Išsamiau bendruomenės pirmininkė Raselė Stružeckienė.
Sparčiais žingsniais pavasaris budina gamtą ir gyvūnus. Kasdien vis labiau žaliuoja žolė, sprogsta medžių pumpurai, dangų raižo parskridę paukščiai, miškuose sujudę žvėrys, dalis jų jau laukia netrukus atsirasiančių palikuonių. Apie gamtoje vykstančias permainas pasakoja panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.
Ved. Regina Montvilienė -
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje sukurti ir sėkmingai ne tik savų, bet ir užsienio mokslininkų pastangomis plėtojami Bioekonomikos ir Miškininkystės mokslinių tyrimų centrai. Anot VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės profesorės Astridos Miceikienės, pasitelkus įvairių šalių tyrimus ketinama tapti stipriausiu Baltijos šalyse Bioekonomikos tyrimų centru.
Vieną didžiausių šalyje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ sudaro keturios įmonės – bendrovės Vilkyškių pieninė, „Modest“, Kelmės pieninė ir „Pieno logistika“. Kasdien jose perdirbama 800 tonų pieno, pagaminama 200 tonų produktų. Produkcija eksportuojama į 60 šalių. Artimiausiu metu į sūrių gamybos įmonę Latvijoje bus investuojama 50 mln. eurų. Apie gamybą, bendravimą su ūkininkais – „Vilvi Group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius.
Įdomu žinoti. Pavasarį kasdien vis daugiau, įvairesnių vaistinių augalų sužaliuoja pievose ir miškuose. Anot specialistų, jų naudą pajus tie žmonės, kurie juos pažins, surinks ir pasinaudos vertingomis savybėmis. Išsamiau –Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaras Marius Lasinskas.
Ved. Regina Montvilienė -
Pavasarį keičiasi vilkų gyvenimo tvarka, nors racione gausu ir kitokio maisto – ant žemės rastų ančių kiaušinių, net varlių, be stambesnio grobio jie negyvena - žvalgosi po ganyklas, nes ant pirmosios žolės išgenamos avys, karvės su veršiukais, o jie vilkams – kaip tik.
Aplinkos Ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius pasakoja, kodėl kasmet didinami medžiojamų vilkų limitai ir aiškina, kad būtent vilko medžioklė ugdo žvėries atsargumą ir keičia vilko elgesį, o Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša pasakoja, kad ne kiekvienam medžiotojui gyvenime yra pavykę sumedžioti vilką.
Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė -
Valstybės kontrolė, atlikusi auditą Žemės ūkio ministerijoje, pateikė rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo ir pasiūlė žemės ūkio sektoriaus dalyvius aktyviau įtraukti į aktualių klausimų sprendimui sudarytų darbo grupių veiklą. Ministerija rengia naują bendradarbiavimo tvarką, kuri anot kanclerio Valdo Aleknavičiaus, pagerins padėtį. Trijų pagrindinių žemdirbių visuomeninių organizacijų vadovai tuo netiki ir pateikia argumentus.
Pluoštinių kanapių augintojams šiemet yra naujovių ir palengvinimų labai reglamentuotai ir valstybės institucijų prižiūrimai veiklai. Išsamiau jas pristato Pluoštinių Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas.
Vaikystės svajonę – būti bitininku įgyvendinęs Širvintų rajone Anciūnuose gyvenantis Ernestas Ruseckas, amato išmokė ir savo žmoną Gintarę, augusią mieste. Jauna šeima gražiai sutaria, dabar jau turi 400 avilių, kūrybingai tvarkosi ir gyventi kaime jiems patinka.
Ved. Arvydas Urba - Visa fler
