Avsnitt
-
Šiaulių bankas neseniai pristatė atvirojo tipo specialųjį į kitus kolektyvinio investavimo subjektus investuojantį investicinį fondą „SB alternatyviųjų investicijų fondas III“ (AIF III), kuris suteikia galimybę mažmeniniam investuotojui investuoti į pasaulinio lygio fondus, dažniausiai prieinamus tik profesionaliems investuotojams. Vaidotas Rūkas, Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas, pasakoja, kokių naujų investavimo kelių mažmeniniams investuotojams atveria šis fondas.
Anot V. Rūko, norintiems investuoti į alternatyviąsias investicijas – privačius verslus, privačią skolą, infrastruktūrą ar fizinį turtą – paprastai yra kuriami fondai. Tačiau jie pasiekiami tik stambesniems, ne mažesnį kaip 125 000 Eur portfelį valdantiems investuotojams. Mažmeniniam investuotojui patekti į tokius fondus nėra sudaromos sąlygos. „
Su AIF III mums pavyko sukurti fondą, pritaikytą mažmeninių investuotojų poreikiams. Išskaidėme jį tarp skirtingų fondų ir skirtingų turto klasių, taip sumažindami riziką”, – teigia vadovas.
Minimali investavimo į AIF III suma – nuo 5 000 Eur, investuojantiems nuo 30 000 Eur yra sukurta atskira klasė su mažesniu mokesčiu.
Pasak V. Rūko, nors šis AIF fondas – jau trečiasis, jis iš esmės skiriasi nuo dviejų pirmųjų.
„I-asis ir II-asis buvo uždari, dešimties metų trukmės fondai. AIF III yra atviras fondas, suteikiantis galimybę ir reguliariai investuoti ir, kilus poreikiui, išsiimti lėšas iš fondo”, – pabrėžia jis.
Kas yra alternatyviosios investicijos, ką galima laikyti mažmeniniu investuotoju ir kodėl ši investuotojų klasė atsidūrė Šiaulių banko grupės dėmesio centre? Į ką tiksliau investuos AIF III ir kodėl jame niekada nebus kripto valiutų? Kaip tokie instrumentai apskritai keičia investavimo rinką Lietuvoje? Daugiau V. Rūko įžvalgų klausykite tinklalaidėje.
Čia pateikiama informacija yra tik pristatomasis rinkodaros pranešimas. Ji negali būti vertinama kaip pasiūlymas įsigyti kurių nors finansinių priemonių, jas parduoti ir (ar) sudaryti sandorį (-ius). Atkreipiame dėmesį, kad investavimas susijęs su rizika prarasti dalį ar visas investuotas lėšas. „SB alternatyviųjų investicijų fondo III“ siekiama metinė grąža skaičiuojama atskaičius mokesčius ir priklauso nuo investuojamos sumos. Valdymo įmonė negarantuoja investicijų pelningumo. Pirmus 2 metus nuo Fondo veiklos pradžios gali būti taikomas iki 10 proc. Išpirkimo mokestis. Prieš priimdami investavimo sprendimą išsamiai susipažinkite su Fondo steigimo dokumentais, strategija, taikomais mokesčiais ir kita informacija sb.lt/aif3. -
Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai ir staiga – kaip perkūnas iš giedro dangaus – žinia apie smarkiai pablogėjusią savininko sveikatą ar net mirtį. Blogiausiam scenarijui nepasiruošęs verslas lieka be vadovo, netektį ar šoką išgyvenantys artimieji ir verslo paveldėtojai privalo greitai imtis lyderystės. Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris, sako, kad Lietuvoje daugelis šeimos verslų vis dar nepasirūpina paveldėjimo planu ir tai gali privesti prie labai blogų padarinių.
Anot G. Mažeikos, kalbantis su vyresniosios kartos verslo įkūrėjais, jie visi supranta, jog gyvenimas yra nenuspėjamas, todėl verslo perdavimui reikia pasiruošti iš anksto.
„Yra verslo savininkų, kurie atsakingai tą padaro nesulaukę nė penkiasdešimtmečio. Tačiau, žinoma, netrūksta atvejų, kai tam nėra ruošiamasi. Versle nesunku užsisukti kaip voverei rate: vadovai būna užsiėmę, į priekį juos veda dideli tikslai, ambicijos ir apie tai, kas bus vėliau, nelieka laiko pagalvoti. Panaši situacija vyrauja visame pasaulyje: prieš keletą metų „Deloitte“ bendrovės atliktas tyrimas atskleidė, kad 64 proc. šeimos verslų neturi aiškiai sudėlioto paveldėjimo plano”, - komentuoja G. Mažeika.
G. Mažeika pabrėžia, kad planuoti ateitį kiekvienam verslo savininkui reikėtų ne tik atsižvelgiant į savo paties amžių, bet ir į pasiektą verslo brandą.
Ką daryti, kad verslas būtų kuo mažiau priklausomas nuo vieno žmogaus? Kaip, atsitikus nelaimei ir mirus didžiąją dalį verslo sprendimų savo rankose laikiusiam savininkui, sumažinti galimas rizikas? Kokie svarbiausi verslo savininko ir paveldėtojo žingsniai, norint išvengti klaidų ir konfliktų? Daugiau įžvalgų išgirsite „Efektyvios vadybos DNR“ rubrikoje. -
Saknas det avsnitt?
-
Draudimo industrija pasaulyje ir Lietuvoje išgyvena pokyčių laikotarpį. Tai reiškia ne tik būtinybę neatsilikti nuo inovatyviausių sprendimų bei besikeičiančių klientų poreikių, bet ir siūlyti rinkai tokius produktus, kurie leistų suvaldyti vis augančias rizikas. Simonas Lisauskas, AB „Lietuvos draudimas“ Verslo klientų departamento direktorius ir valdybos narys, pasakoja, kad vis daugiau šalies verslų supranta, kaip svarbu užkirsti kelią žalos pasekmėms, ir tam pasitelkia verslo civilinės atsakomybės draudimą.
„Draudimas yra kaip parašiutas – kai jo prireikia, geriau jį turėti. Kartais net nenutuokiame, kas mūsų verslo aplinkoje gali nutikti partneriams, klientams ar tiekėjams“, – akcentuoja S. Lisauskas.
Anot jo, Lietuvoje verslo ir privačių klientų elgsena yra gana panaši: šalies gyventojai į verslo atstovai pirmiausia draudžiasi privalomaisiais draudimo produktais. Antroje vietoje pagal populiarumą yra Kasko automobilių draudimas. Visgi, auga ir verslo turto bei civilinės atsakomybės draudimo apimtys.
„Skaičiuojant pagal 2023-2022 metų tendencijas, šių produktų augimo tempas įmokomis sudarė apie 20 proc. Todėl galima sakyti, kad vis daugiau verslų mokosi įsivertinti rizikas ir supranta tokio draudimo svarbą ir naudą“, – sako S. Lisauskas.
Supaprastintai jis paaiškina, kad verslo civilinės atsakomybės draudimą galima palyginti su transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu; t. y., jis gali padėti atlyginti tretiesiems asmenims, gamtai ar kitų žmonių turtui padaromus nuostolius.
Kaip keičiasi draudimo produktų skvarba Lietuvoje, kodėl auga Verslo civilinės atsakomybės draudimo poreikis, kokiais atvejais verslas gali patirti didžiausią turtinę ar reputacinę žalą, kaip identifikuoti savo verslo rizikas, ką daryti sulaukus pretenzijos – daugiau apie tai klausykite „Verslo tribūnoje”. -
Lietuva yra konkurencinga ir gana patraukli vieta aukštą pridėtinę vertę kuriančiam verslui, teigia Laura Galdikienė, finansinių sprendimų platformos „ConnectPay“ vyriausioji ekonomistė. „Verslo žinių“ tinklalaidėje „Verslo tribūna“ ji apžvelgia, kas leidžia taip teigti, kokie yra Lietuvos privalumai ir kur, palyginti su kitomis šalimis, dar galime pasistiebti.
-
Kiekvienas gerasis pavyzdys ir padarytos klaidos prisideda prie verslo perdavimo kitai kartai tradicijų Lietuvoje formavimo. Kokius svarbiausius etapus reikia pereiti perduodant verslą įpėdiniams, kas šiame procese yra sudėtingiausia ir ką galima būtų daryti kitaip?
Asmenine šeimos verslo perėmimo patirtimi dalinasi UAB „Litamilk“ generalinė direktorė ir akcininkė Kotryna Uleckaitė. Kotryną kalbina advokatų kontoros „Glimstedt“ vadovaujančioji partnerė, advokatė dr. Laura Augytė-Kamarauskienė. -
Verslo savininkui ir įkūrėjui priėmus sprendimą atsitraukti nuo tiesioginio vadovavimo dešimtmečius kurtam ir puoselėtam verslui, tenka spręsti sudėtingą rebusą: į kieno rankas perduoti bendrovės vairą? Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantysis partneris, kuriam ne kartą teko patarinėti vadovo poziciją apsisprendusiems užleisti įmonių savininkams, pasakoja, kas svarbiausia, tokią reikšmingą transformaciją išgyvenančiam verslui.
Savininko atsitraukimas – didžiulis iššūkis ir jam pačiam, ir visai įmonei, todėl nenuostabu, kad perleisti vadovavimą ne visada pavyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Transformacijos sėkmė ir rezultatai priklauso ne vien nuo savininko ryžto ar atliktų namų darbų, bet ir nuo pasirinkto naujojo vadovo.
G. Mažeika konstatuoja, kad gana dažnai pirmasis pasirinkimas, kas pakeis savininką vadovo pareigose, nebūna sėkmingas. Didžiausia klaida, anot jo – paprasta: pasirenkamas netinkamas kandidatas, nors įsigilinus į situaciją iškart galima nuspėti, kad šio vadovo sėkmės rodiklis bus minimalus.
„Svarbiausias klausimas čia – kodėl pasirenkama netinkamai? Įmonių savininkams verslo valdymo perdavimo procesas paprastai nėra smagus. Pirmoji klaida, kurią jie daro – apsiriboja ratą kandidatų, iš kurių renkasi sau pamainą. Jie nori tokio vadovo, kurį patys žino ir pažįsta, su kuriuo lengva bendrauti, ir per mažai dėmesio skiria to žmogaus vadybinėms kompetencijoms, gebėjimams, patirčiai, asmeninėms savybėms“, – esminę klaidą įvardija G. Mažeika.
Ar tikrai surasti tinkamą pamainą – misija neįmanoma? Kaip renkantis naują vadovą pataikyti iš pirmojo šūvio? Kokiais kriterijais reikėtų vadovautis, ieškant sau pamainos, ir kokius įsitikinimus verčiau paminti? Daugiau G. Mažeikos įžvalgų klausykite „Efektyvios vadybos DNR“ rubrikoje. -
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, kuriam Europos jūrų uostų organizacija (ESPO) neseniai suteikė aplinkosaugos vadybos sistemos (PERS) sertifikatą už tvarumo puoselėjimą ir iniciatyvas, o kartu ir įpareigojimą dar didesnėms pastangoms, šiuo metu įgyvendina dar vieną projektą. Pasiryžęs sumažinti transporto išmetamo anglies dvideginio kiekius mieste, uostas jau 2025 m. pabaigoje – 2026 m. pradžioje taps pirmąja organizacija Lietuvoje, gaminsiančia žaliąjį vandenilį.
Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, sako, kad ir sertifikatas, ir noras tapti pirmuoju žaliojo vandenilio gamintoju Lietuvoje, rodo uosto ryžtą aplinkosaugos klausimus visada laikyti prioritetu.
„Užuot susikoncentravusi į pavienius aplinkosaugos klausimus Uosto direkcija 2020 m. ėmėsi iniciatyvos sukurti Žaliojo uosto koncepciją – dokumentą, kuris apimtų visą uosto žaliąją veiklą. Vienas iš tikslų buvo gauti PERS sertifikatą, kuris veikia kaip uosto aplinkosaugos peržiūros sistema, apimanti aplinkosaugos valdymą, išorės poveikį ir pačią aplinkosaugos būklę. Svarbiausia, ši sistema verčia nusistatyti tam tikrus esamus rodiklius ir visą laiką turėti rodiklių gerėjimo tendenciją“, – sertifikato reikšmingumą nusako A. Latakas.
Kitas užmojis – tapti žaliojo vandenilio gamintoja, anot A. Latako, gimė iš noro neatsilikti nuo didžiųjų modernių pasaulio jūrų uostų. Perėjimas prie tvaresnės energijos yra viena pagrindinių temų, kuria šiuo metu gyvena jūrų uostai. Vis garsiau kalbama apie tai, kad uostai nebėra vien tik krovos zonos, jie vis daugiau dėmesio skiria energijos transformacijai. Norėdama būti tendencijų priešakyje, direkcija ieškojo būdų, kaip įdiegti naujų degalų rūšių.
„Nusprendėme pabandyti padirbėti su vandeniliu. Pasimodeliavome, kaip tai galėtų atrodyti, kur galėtume gauti finansavimą, nes vandenilio gavyba yra brangi. Tuomet kreipėmės finansinės paramos į Europos Sąjungą ir ją gavome. Vadinasi, kelio atgal nebėra“, – juokiasi direktorius. Su kokiais iššūkiais susiduria Uosto direkcija, pirmoji šalyje nusprendusi gaminti žaliąjį vandenilį? Kiek žaliojo kuro ketinama gaminti ir kam jis bus skirtas? Ką šiame procese Klaipėdos uostui jau pavyko nuveikti? Kaip apskritai transformuojasi jūrų uostai? Klausykite „Verslo tribūnoje“. -
Ilgą laiką finansavimas Lietuvos gynybai buvo stipriai per mažas, tad dabar reikia ne tik žengti į priekį, bet ir užkamšyti senas skyles, sutaria atsargos pulkininkai Vaidotas Malinionis ir Saulius Guzevičius. „Verslo tribūnos“ pokalbis su V.Malinioniu ir S.Guzevičiumi apie tai, ką Lietuva, turėdama didesnį gynybos finansavimą, gali pasiekti, ką 4 procentai BVP gynybai reikštų mūsų kariniams pajėgumams, o kartu ir šalies saugumui.
-
Lietuvos verslo pasaulyje stebima tendencija: vis daugiau nuo nulio įmones užauginusių jų įkūrėjų ir savininkų priima sprendimą trauktis nuo verslo valdymo. Tokio sprendimo priežastys yra įvairios : garbus amžius, susikaupęs nuovargis ir šlubuojanti sveikata, labai greitai besikeičianti verslo aplinka, paskui kurią nebespėji, nauji gyvenimo prioritetai.
„Verslo įkūrėjo atsitraukimas nuo valdymo yra labai didelis ir sudėtingas pokytis ne tik savininkui, bet ir visai įmonei. Tačiau kaip tai bebūtų sunku ir sudėtinga, tai neišvengiamai kažkada turės įvykti kiekvienoje įmonėje. Kad toks pokytis būtų sėkmingas, būtina labai atsakingai pasirengti“, - sako Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantis partneris.
Kodėl savininkui dažnu atveju labai sunku priimti sprendimą trauktis ir perleisti verslo valdymą naujam vadovui? Kaip turėtų vykti pasiruošimas atsitraukimui ir kas šiame procese gali pagelbėti? Kokios dažniausiai pasitaiko klaidos ir kaip jų išvengti? Daugiau G. Mažeikos įžvalgų klausykite „Efektyvios vadybos DNR“ rubrikoje. -
Didžiausia Lietuvos sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ veiklą plečia užsienio rinkose. Įsitvirtinę Latvioje, vis daugiau projektų investicijoms siūlo Estijoje, rudenį planuojamas spurtas Ispanijoje.
Koks investuotojas svetur, kaip pažinti ir pasitikėti NT vystytojais mažiau pažįstamoje erdvėje – apie galimybes investuoti ir pažinti kaimynus „Verslo tribūnos“ pokalbis su SPF „Profitus“ verslo plėtros vadove Lina Maskoliūne. -
Tikslas turi būti vienas – skirti prioritetą gynybai, o prioritetas ir reiškia didesnį finansavimą, „Verslo tribūnai“ sako Dovilė Burgienė, iniciatyvos „4 procentai“ valdybos narė, advokatų kontoros WALLESS vadovaujančioji partnerė.
Ji tikisi, kad iki Joninių politikų lyderystė taps aiškesne ir bus imtasi konkretesnių veiksmų. -
Viskas prasidėjo nuo Vilniaus centrinės dalies, dabar atėjo laikas Žirmūnams ir Žirmūnų pokytis bus ne kaip miegamojo rajono: rajonas keis veidą ir taps gyvu bei aktyviu sostinės centro tęsiniu, pasakoja CITUS pardavimų vadovė Andželika Keršytė.
Dėl vykstančių pokyčių nekilnojamojo turto kaina čia per septynerius metus kils iki 40%, prognozuoja CITUS pardavimų vadovė.
„Žirmūnai labai smarkiai keisis ir taps labai patraukliu, įvairiapusišku rajonu“, – neabejoja A. Keršytė. „Kaip Niujorke by CITUS“ – nedidelis projektas aktyviems miestiečiams, lengvai pasiekiamas, tačiau nutolęs nuo pagrindinės arterijos, su komfortišku laisvalaikio praleidimu, – apie naują projektą kalba A.Keršytė. Klausykite plačiau „Verslo tribūnoje“. -
„Verslo tribūnoje“ pokalbis apie tvaraus transporto sprendimus, kurie jau dabar gali dekarbonizuoti aplinką iki 90%. Viena realiausių galimybių – biometanas.
Balandį įsigaliojusi paramos programa biometanu varomam sunkiajam transportui puiki proga logistikos įmonėms, tačiau rinkos reakcija vangoka, stebisi „Scania“ vadovas Darius Snieška.
Dyzelinas pigus, biometano vartojimo skatinimo schemos nėra, o viešojo transporto konkursuose netaršus transportas suprantamas tik varomas elektra ar vandeniliu, biometano nepopuliarumo priežastis vardija Martynas Nagevičius.
„Netgi be paramos skaičiuodami kaštus matome, kad biometanu varomo automobilio kaštai arba vienodi, arba net mažesni nei dyzelinio“, – galimybes vardija D.Snieška.
Be to, tai ir indėlis į Lietuvos žiedinę ekonomiką, primena M.Nagevičius: „Jeigu turi mėšlo, gali iš jo gaminti biometaną, arba išdrabstyti lauke, kur metanas išsiskirs ir skatins klimato kaitą“.
Klausykite „Verslo tribūnos“ diskusiją. -
Darbuotojams teikiamų naudų strategija, atrodo paprasta: paklauskite žmonių, ko jie nori ir pasistenkite jiems tai suteikti“. Vis dėl to, itin konkurencingoje šių dienų talentų paieškos realybėje išgryninti darbuotojus masinantį ir konkurentus nokautuojantį darbdavio vertės pasiūlymą nėra taip paprasta.
Zuzana Matonienė, „Yara“ verslo centro vadovė, sutinka, kad pritraukti geriausius darbuotojus nori kiekvienas verslas. „Pavyzdžiui, po karantino darbuotojams buvo patrauklus darbdavių sprendimas leisti dirbti iš užsienio, tą garsiai aptarinėjo žiniasklaida ir patys darbuotojai. Mes patys irgi stengėmės atsirinkti, ką žadame savo specialistams. Visgi, galiausiai supratome, kad „Yara International“ kaip darbdavys negali pasiūlyti sumos to, ką kiti siūlo po truputį. Tai buvo ženklas, kad vadovai privalo susėsti ir nuspręsti, koks mūsų kaip darbdavio vertės pasiūlymas būtų tinkamiausias esamiems ir naujai prisijungiantiems specialistams“, - pasakoja vadovė.
Anot Z. Matonienės, tiesa, kad darbuotojai patys geriausiai žino, ko jie nori. Todėl darbdavio ir darbuotojo dialogas yra vienas svarbiausių žingsnių, kuriant vertės pasiūlymą.
„Jau trejus metus kas mėnesį organizuojame anonimines darbuotojų apklausas, į kurias noriai įsitraukia 80-90 proc. darbuotojų. Remdamiesi šių apklausų rezultatais, galime daryti išvadas – kuo žmonės, džiaugiasi, kas jiems nepatinka, ko trūksta.
Taip pat, norėdami išsigryninti, ką darbuotojai vertina labiausiai, ir ko jiems visiškai nereikia, atlikome atskirą tyrimą apie naudas“, - pasakoja pašnekovė. Taip gimė idėja įsidiegti platformą, kurioje darbuotojai gali patys išsirinkti, kokias papildomas naudas gauna.
Kaip tokia platforma veikia? Kaip įtraukti darbuotojus į darbdavio vertės pasiūlymo ir papildomų naudų išgryninimo procesą, bet nepaversti jo pageidavimų koncertu? Kaip įsivertinti, kad sukurta sistema veikia? Klausykite „Verslo tribūnoje“. -
Lietuviai yra unikalūs savo pasipriešinimo kovomis, su pasididžiavimu kalba Jonas Ohmanas, „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas ir valdybos pirmininkas bei VšĮ „4 procentai“ valdybos narys. Šalies verslo ir visuomenės įsitraukimas stebina ir žavi, politikai pasimetę, o kai kurie yra „tiesiog per smulkūs“, šypsosi pašnekovas.
„Viena didelė problema su krašto gynyba Lietuvoje, kad tai kaip atskira sfera: „mes viską darom patys, viską žinom, jūs nesirūpinkit“, – apgailestauja „Blue Yellow“ vadovas.
Apie karo Ukrainoje pamokas, būtiną finansavimą gynybai ir kaip jį vertingiausiai panaudoti, „Verslo tribūnos“ pokalbis su J.Ohmanu.
„Pavyzdžiui, bendra Baltijos šalių karo aviacija“, – savo pasiūlymą primena 4procentai.lt iniciatyvos dalyvis. -
UAB „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters neabejoja, kad būtina didinti finansavimą šalies gynybai ne mažiau kaip iki 4% ir tikina, kad verslas yra pasiryžęs prie to prisidėti mokesčiais. Anot jos, politikai negali ignoruoti nei verslo, nei gyventojų balso. Peticiją dėl 4% BVP skyrimo gynybai per rekordiškai trumpą laiką pasirašė daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, pirmadienį ji perduota Lietuvos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.
-
Pradėjus diegti sandėlių sprendimus viskas apsiribojo IT sistemomis, o sandėliai Lietuvoje 2000-aisiais ir dabar – kaip diena ir naktis, prisimena UAB „Equinox Europe“ direktorė Rasa Beskajevienė. 2017-aisiais buvę drąsūs sprendimai, šiandien yra standartas.
Naujausias ir didžiausias iki šiol Baltijos šalyse „Equinox Europe“ projektas – naujas „Omniva“ terminalas Kauno LEZ.
„Sprendimas, kurį diegiam, skirtas greitam siuntų išskirstymui. Tai bus visiškai naujos kartos įranga, kuri leis per valandą išskirstyti 15 000 siuntų, per parą – 300 000.“ – pasakoja R.Beskajevienė.
Apie automatizavimą, robotizavimą, sorterius, automatizuotas saugyklas ir kitus sprendimus sandėliams, kas juos ir kaip naudoja, „Verslo tribūnos“ pokalbis su UAB „Equinox Europe“ vadove R.Beskajeviene. -
Verslų savininkai ir vadovai vis dažniau susiduria su iššūkiu, kaip efektyviai valdyti augančias įmonių grupes. Vytenis Kudinskas, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ partneris, sako, kad patirties ir žinių šioje srityje šalies verslui vis dar trūksta, tačiau pokyčiai teigiama kryptimi vyksta nuolat.
Pasak V. Kudinsko, teigti, jog Lietuvoje yra susiformavusi įmonių grupių valdymo kultūra būtų šiek tiek perdėta. -
Verslo iniciatyva skirti 4 procentus Lietuvos gynybai siūlo ir sprendimus bei galimybes tai padaryti. „Tai yra „gyvi“ pinigai, apie 1,5 mlrd eurų, bet nebūtinai jie turi eiti per biudžetą“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ir VšĮ „4 procentai“ valdybos narys Vidmantas Janulevičius. „Kai jau turėsime A – patvirtintus tuos 3 procentinius punktus – verslas savo iniciatyva siūlome prisidėti natūra, kuri mums kainuoja“, – galimybes aiškina V. Janulevičius. „Mūsų noras yra prisidėti, bet ir kontroliuoti, žinoti, kur tie pinigai nueina, tokiu būdu mes prisiimam ir tam tikrą dalį atsakomybės“, – kalba LPK prezidentas. Sustiprinta gynyba atpigintų ir Lietuvos skolinimąsi, o pasiruošusi visuomenė yra viena svarbiausių gynybos dalių, „Verslo tribūnoje“ sako V. Janulevičius. Klausykite pokalbį.
-
Skaitmenizavimo procesas jau įvykęs, plastikinių lojalumo kortelių nešiotis nebereikia, tačiau skaitmeninės piniginės suteikia galimybę kurti papildomą vertę ir įtraukti klientus, neabejoja ConnectPay vadovas Marius Galdikas. „Pavyzdžiui, programėlėje galiu ne tik pirkti produktus, bet ir papildytoje realybėje pasižiūrėti kaip baldas atrodo“, – jau egzistuojančių sprendimų pavyzdžius pateikia M.Galdikas, – „Kiti didieji Europos prekybininkai suteikia galimybę susirinkti pirkinių krepšelį naudojant dirbtinį intelektą.“ Sėkmingiausiais pasaulyje pavyzdys – Starbucks, kurio programėlė visiškai personalizuota ir suteikia daug papildomos vertės klientams. Lietuvoje artimiausiu metu pamatysime proveržį alternatyvaus finansavimo platformose, žada ConnectPay vadovas. Mobili piniginė verslui yra ne tik galimybė integruoti papildomas paslaugas, bet ir neabejotinas kaštų taupymas. Klausykite plačiau.
- Visa fler
