Avsnitt
-
Kiek ironiška, kad nuolat pasakojant apie mados istoriją bei dizainerius retai kada tenka prisiliesti prie pačios dizaino sąvokos, jos reikšmės ir net santykio tarp pramonės poreikių ir socialinės misijos. Tad kas išvis yra dizainas ir kada jį galime laikyti geru? Kodėl dizainą dažnai vertiname tik pagal estetines savybes ir pamirštame, kad į dizaino formulę reikėtų įrašyti ir empatiją?
Apie tai – pokalbis su dizainere, Lietuvos dizaino asociacijos valdybos nare, specialiąja Alice Rawsthorn knygos „Dizainas kaip požiūris“ lietuviško leidimo redaktore Aurelija Slapšyte.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Sulaukus kaip niekada daug jūsų klausimų, teko parengti net du „Tendencingai“ epizodus, skirtus įdomiausioms mados dilemoms. Paskutinis šio pavasario epizodas skirtas klausimams, susijusiems su mados dizainu chaotiškais geopolitikai laikais, mados namų bei nuomonės formuotojų įtakos žaidimais, mados žurnalų ateitimi bei kūrybinėmis krizėmis. Beje, laidą baigia itin įdomus pamąstymas: jei po 500 metų archeologai rastų tik mūsų drabužius, kokią klaidingą išvadą apie mus jie padarytų?
Ved. Deimantė Bulbenkaitė. -
Saknas det avsnitt?
-
Ketvirtojo „Tendencingai“ sezono pabaiga skiriama įdomiausiems auditorijos klausimams. O jų šiemet kaip niekada daug: nuo dvejonių, ar chaotiškais laikais verta rinktis kamufliažo raštą, iki klausimo apie tai, kiek atviri bei liberalūs naujienoms turėtų būti mados kritikai.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė. -
Nors į filmą „Ir Velnias dėvi Prada 2“ būtų galima žiūrėti tiesiog per patogią estetikos prizmę, filmo scenarijus atskleidžia gerokai daugiau: tai ir mados autoritetų saulėlydis, ir korporacijų aukso amžius, ir, deja, vis dažnesnės kalbos apie ultra–greitosios mados įsigalėjimą. Tad kodėl po pirmosios dalies svajojome apie darbą mados pasaulyje, o antroji dalis šią svajonę brutaliai sužlugdo?
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Būtų sunku prisiminti kitą Metropoliteno muziejaus Kostiumo instituto parodą bei pobūvį, kuriuos gaubtų tiek daug skandalų. Visų pirma, paroda „Costume Art“ iškėlė kritikus suskaldžiusį klausimą „ar mada yra menas?“ Paskui parodos mecenatais paskirti abejotinos reputacijos milijardieniai Jeffas ir Lauren Sanchez Bezosai. Galiausiai ant raudonojo kilimo pasirodžiusios įžymybės nevengė nei provokacijų, nei, deja, pernelyg konservatyvių įvaizdžių, ne visai tinkamų svarbiausiai metų mados nakčiai.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Paroda „Séance de Travail" Vienos muziejuje MAK yra pirmas sistemingas Helmuto Lango mados namų archyvo pristatymas visuomenei. Parodos pavadinimas, reiškiantis „darbo sesiją“, tiesiogiai atspindi Lango požiūrį į kūrybą ne kaip į baigtinį prabangos produktą, o kaip į nuolatinį eksperimentavimo, tobulinimo ir atnaujinimo procesą. Parodoje Vienoje lankiausi ir aš, laidos vedėja Deimantė Bulbenkaitė, tad vietoje lėktuvo ir muziejaus bilietų siūlau savo garsinį pasakojimą apie parodą, Lango karjeros vingius bei mados namų ateitį.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Kai galvojame apie madą, neišvengiamai susiduriame su tokiomis sąvokomis kaip saviraiška, socialinis statusas, priklausymas grupei, noras patikti, kūniškumas. Visa tai glaudžiai susiję ir su mūsų psichologija. Pasak klinikinės psichologijos magistantės ir tekstų autorės Beatos Tiškevič, drabužis mus gali paveikti išties įvariai bei kartais atspindėti ne tik tai, ko mes norime, bet ir tai, ko bijome.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Braziliška mada yra gerokai daugiau nei tik bikinis ar futbolo marškinėliai – guminės šlepetės čia tampa darbo klasės simboliu, kurias ant „Vogue“ viršelio avi pats Bad Bunny, gatvėse gausu tradicinių afro-braziliškų drabužių, o Rio de Žaneiro karnavalo metu kostiumai pasakoja spalvingą bei turtingą šalies istoriją. Ką jau kalbėti apie brazilų supermodelius, bet kurių neįsivaizduojame šių dienų mados industrijos.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Protestai turi ne tik plakatus, šūkius ar eisenas – neatsiejamas protestų kultūros elementas yra ir vienijantis drabužis. Nuo rožinių „Pussyhat“ kepurių, po Donaldo Trumpo inauguracijos užplūdusių Vašingtono gatves, iki sufražisčių dėvėtos baltos spalvos ar palestinietiškų kufijų, protesto drabužiai bei aksesuarai tampa svarbiais kultūriniais ir politiniais instrumentais, kurie supina estetiką, ideologiją ir visuomeninį veiksmą.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė. -
Šių metų Venecijos meno bienalėje Latvija pristatys paviljoną, dedikuotą dešimtojo dešimtmečio Baltijos šalių fenomenui – Brunio Birmano organizuotoms „Nesutramdytos mados asamblėjoms“. Vienas paviljono kuratorių Adomas Narkevičius pasakoja, kad 90-ieji tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje buvo laisvos, avangardinės mados aukso amžius, o į čia organizuotus mados šou atskrisdavo net tokios mados legendos kaip Paco Rabanne ar Zandra Rhodes.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė. -
Ne per seniausiai pasibaigęs mados savaičių maratonas išties neblogai supurtė mados industriją. Kritikai niekaip nesutarė kaip vertinti dizainerio Demnos provokacijas ant „Gucci“ podiumo, redaktoriai apgulė „Chanel“ parduotuves, o „Prada“ Milane netikėtai aplankė pats Markas Zuckerbergas. Lyg viso to būtų per mažai, paskalbta ir apie mados legendos Johno Galliano projektą su „Zara“, kuris nuvylė tūkstančius dizainerio gerbėjų.
-
Ne paslaptis, kad kiekvienas mados kūrėjas svajoja savo kolekciją pristatyti mados sostinėje Paryžiuje. Kęstas Rimdžius šią svajonę išpildė ir Paryžiaus mados savaitės metu parodė antrąją savo autorinę kolekciją. Su dizaineriu susitikome tiek Vilniuje, kai vėlų vakarą jis dėliojo paskutinius štrichus, tiek ir Paryžiuje, kai užkulisių jaudulys pasiekė aukščiausią tašką.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Per amžinos krizės nuojautą – į funkcinį mados dizainą. Jaunosios kartos mados kūrėjas Artūras Astrauskas dar prieš keletą metų savo diplominę kolekciją pavadino „Casual Doomsday“, o šiemet pristatė prekių ženklą „Percrisis“. Šio esmė – kasdieniai garderobo pagrindai, į kuriuos verta įsižiūrėti įdėmiau, mat dizaineris renkasi sudėtingas, įdomias konstrukcijas, o kasdienį drabužį mato kaip erdvę, kur gali skleistis dizaino eksperimentai.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Juvelyro amatas reiškia darbą su dešimtosiomis milimetro dalimis, nepaklusniais metalais ir tokiais akmenimis, kurių kainos verčia kilstelėti antakį. Jaunosios kartos juvelyras Danielius Volkovskis pasakoja ne tik apie vaikystę mamos darbe (juvelyrikos parduotuvėje!) ar šimtus valandų treniruojant dėmesingumą detalėms, bet ir pasakoja apie natūralius bei dirbtinius deimantus, madingos juvelyrikos bumą ir net raudonajam kilimui skirtus papuošalus.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Ši nauja „Tendencingai“ rubrika – tai žvilgsnis į konkrečius metus per mados istorijos prizmę. Pirmasis epizodas kviečia nerti į 1993-iuosius: metus, kai Miuccia Prada pasauliui pristatė „Miu Miu“, Marcas Jacobsas neteko darbo ir tais pačiais metais tapo geriausiu JAV dizaineriu, o Kate Moss veidas tapo viso dešimtmečio simboliu. Sykiu šie metai žymėjo ir įdomų subkultūrų persipynimą, tad populiarumo piką pasiekė grandžas ir į popkultūrą įsiveržė drag karalienė RuPaul Charles.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Tikrai ne paslaptis, kad mados namai „Maison Alaïa“ yra vieni gerbiamiausių industrijoje. Jų įkūrėjas tunisietis Azzedine Alaïa ne tik nesilaikė mados sistemos taisyklių, bet ir savo meistryste apibrėžė, ką turi sugebėti talentingas mados kūrėjas. Kai 2017 m. Azzedine mirė, jo vietą penkeriems metams užėmė talentingasis belgas Pieter Mulier. Modernus ir „Maison Alaïa“ paveldą naujai kartai prikėlęs požiūris ne tik nulėmė sėkmingas kolekcijas, bet ir komercinę sėkmę. Tiesa, dabar „Maison Alaïa“ ir vėl liko be kūrybos vadovo, tad kas pratęs šių mados namų istoriją?
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Ką tik pasibaigusi Paryžiaus aukštosios mados savaitė tikrai buvo istorinė: ant haute couture podiumų savo pirmąsias kolekcijas pristatė tiek „Chanel“, tiek „Dior“ mados namų kūrybos vadovai, o įprasta aukštosios mados kaip meno formos paradigma sulūžo. Kolekcijos įgavo netikėto lengvumo, drabužius pristatė vyresnio amžiaus modeliai, o į aukštąją madą pradėta žiūrėti ne kaip į istorinį reliktą, o kaip į ateities mados idėjų laboratoriją.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
„Joks kitas dizaineris nemokėjo tai gyventi kaip Valentino,“ – sakė laikraščio „WWD“ redaktorius Johnas Fairchildas. Išties – pakutiniuoju Romos mados imperatoriumi vadintas dizaineris ne tik rengė XX a. antrosios pusės elitą, bet ir ir pats buvo jo dalimi. Jis pietaudavo su Jackie Kennedy Onassis bei leido laiką su Italijos aristokratija, mat irgi turėjo jachtą bei net keletą pilių. Prisiminti ilgą ir įdomią Valentino karjerą – tai kalbėti apie prabangą, kuri šiais laikais tiesiog nebeįmanoma, ir grožį be jokių kompromisų.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Prasidėjus apdovanojimų sezonui verta atsigręžti ne tik į geriausius metų kūrinius, bet ir į raudonojo kilimo mados istoriją. O ši, pasirodo, prasideda dar Senovės Graikijoje, prasmę įgauna geležinkelių industrijoje ir Holivudą pasiekia jau XX a. antroje pusėje. Šiandien raudonojo kilimo mada - tai ne tik estetika, bet ir politiniai pareiškimai, skandalai bei ištisa komercinė industrija, įžymybių kūnus paverčianti reklamos stendais.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė -
Tekstilės menininkė ir dizainerė Dovilė Gudačiauskaitė – kūrėja, kurios praktikoje rūbas seniai peržengia dėvimosios mados ribas ir virsta konceptualiu objektu, talpinančiu atmintį ir būties klausimus. Jos kūryboje susitinka tekstilė, menas, etnokultūriniai kodai ir teatras – nuo instaliacijų, rodytų „Art Vilnius“, iki dėvimųjų kolekcijų pristaytu ant „Mados infekcijos“ podiumo. „Rūbas virsta meno objektu, kalbančiu apie svarbius dalykus. Rūbas, kaip simbolis, metafora, kalbanti apie žmogų“, – sako menininkė ir pabrėžia, kad gilintis į drabužio esmę – itin įdomi bei jausminga veikla.
Ved. Deimantė Bulbenkaitė - Visa fler
