Avsnitt
-
Reguliarus investavimas – vienas iš būdų kaupti finansinę pagalvę ir pasirūpinti savo ateities finansais, tačiau žengti pirmąjį žingsnį ne visuomet lengva. Dalį vis dar stabdo įsitikinimai, kad investavimui reikia daug pinigų, specifinių žinių ar laiko. Šiuos mitus paneigia Mini investicijos – investavimas tampa paprastu ir automatišku kasdieniu įpročiu. Šią „Swedbank“ naujovę išbandė jau daugiau nei 20 tūkst. gyventojų, iš viso tokiu būdu investavusių per 0,5 mln. eurų.
-
Saknas det avsnitt?
-
Gyventojų motyvacija užsidirbti papildomų pajamų pastebimai sumažėjo, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Per pastaruosius metus papildomų veiklų siekdami užsidirbti ėmėsi 27 proc. gyventojų, nors 2017 m. tokių buvo beveik 2 kartus daugiau. Be to, palyginamuoju laikotarpiu smarkiai išaugo gyventojų lūkesčiai dėl to, kiek jie tikėtųsi gauti už papildomą darbą.
-
Trečiajame „Ilgai ir pelningai“ epizode „Swedbank“ investavimo strategas ir tinklalaidės vedėjas Vytenis Šimkus keliauja į „Swedbank Robur“ būstinę Stokholme, kur kalbina fondų investavimo vadovę Pią Haak. Pokalbyje – fondų veiklos istorija, Lietuvos ir Švedijos investavimo kultūros skirtumai bei patarimai, kaip sukurti efektyvų ir atsparų investicinį portfelį.
Investavimas yra susijęs su rizika ir investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti. Istoriniai rezultatai negarantuoja rezultatų ateityje. Mokesčiai, komisinis atlyginimas ir kiti mokėjimai taip pat gali turėti įtakos rezultatams.
Informacija tinklalaidėje pateikta edukacijos tikslais ir negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, kvietimas, pasiūlymas ar raginimas pirkti / parduoti konkrečias finansines priemones.
-
Per gegužę pagrindinės JAV finansų rinkos iš esmės atsistatė po išpardavimo, kurį buvo sukėlę JAV prezidento Donaldo Trumpo planai dėl muitų. Tiesa, svarbų vaidmenį čia atliko mažmeniniai investuotojai, išnaudoję korekciją ir per ją pildę savo portfelius. Vis dėlto, D. Trumpui neatsitraukiant nuo muitų temos, ženklesni svyravimai finansų rinkose šįmet tęsis. Investuotojus tai paskatins ieškoti galimybių kitose rinkose, pirmiausia – Europoje.
-
Išankstiniai Valstybės Duomenų Agentūros duomenys indikuoja, kad per mėnesį kainos sumažėjo 0,3 proc., o metinis augimas sulėtėjo iki 3 proc. Artimiausiais mėnesiais spaudimas infliacijai ir toliau turėtų mažėti dėl išorinių veiksmų – atpigusios naftos, stipresnio euro bei pigesnio importo iš Kinijos. Silpnėjantis darbo užmokesčio augimas, tikėtina, lems ir kiek lėčiau kylančias paslaugų kainas. Visgi, neapibrėžtumas liks išaugęs ne tik dėl išorinių veiksnių, ypač JAV vykdomos prekybos politikos, bet ir vidinių – sprendimo ir toliau sparčiai didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) bei koreguoti pensijų sistemą.
-
Puikūs rezultatai – trečiąjį fiskalinį ketvirtį (pirmąjį kalendorinį ketvirtį) konsoliduotas bendrasis pelnas, lyginant su ankstesniais metais, padidėjo 49,1 proc., arba 15,8 mln. eurų – iki 47,9 mln. eurų; EBITDA, lyginant su ankstesniais metais, išaugo 14 mln. eurų – iki 27,4 mln. eurų, tuo tarpu grynasis pelnas, lyginant su ankstesniais metais, šoktelėjo 10,6 mln. eurų – iki 11,3 mln. eurų. Paskelbti duomenys 7,3–7,7 mln. eurų viršijo mūsų atitinkamus įverčius.
-
Naujausiais duomenimis, po ilgai trukusio įspūdingo augimo balandį Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtys sumažėjo 3,5 procento. Ar jau pradedamos matyti neigiamos didesnių importo tarifų pasekmės ar tai tik trumpalaikis susvyravimas?
-
Pirmąjį ketvirtį grupės koreguotas EBITDA rodiklis, lyginant su ankstesniais metais, išaugo 3,7 proc. (iki 188,5 mln. eurų) ir 17,8 proc. viršijo mūsų prognozę, nes geri „Žaliųjų pajėgumų“ (+32,2 mln. eurų, iki 109,3 mln. eurų) ir „Tinklų“ (+8,6 mln. eurų, iki 74,1 mln. eurų) segmentų rezultatai kompensavo prastus „Sprendimų klientams“ (-31,6 mln. eurų, iki -14,2 mln. eurų) rezultatus. Be to, „Ignitis“ pakartojo savo 2025 m. pakoreguoto EBITDA prognozę, kuri siekė 500-540 mln. eurų. Galiausiai, Grupė pristatė 2025-2028 m. strateginį planą, kuris tradiciškai pratęsia anksčiau paskelbtus tikslus.
-
Trečdalis 16–17 m. amžiaus paauglių tėvų sako, kad jų atžalos jau dirba po pamokų ar per atostogas ir gauna už tai atlygį. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Vyresniame amžiuje paauglių noras užsidirbti stiprėja. Ir nors tai gali būti puikus būdas mokytis atsakomybės, didinti pasitikėjimą savimi ir siekti finansinių tikslų, atžalų žingsniui į darbo rinką svarbu tinkamai pasirengti.
-
Nepaisant sumažėjusių keleivių (PAX) ir krovinių srautų, Talino uostui (PoT) pavyko padidinti pajamas 1,5 proc., lyginant su ankstesniais metais - iki 28,4 mln. eurų, t. y. 1,5 proc. daugiau nei mūsų apskaičiuotas įvertis (27,9 mln. eurų.). EBITDA 13,1 mln. eurų rodiklis ir 5,6 mln. eurų grynasis pelnas, kurie buvo pakoreguoti atsižvelgiant į amortizaciją dėl valstybės dotacijų ir 0,9 mln. eurų pajamas iš draudimo kompensacijų, taip pat beveik atitiko mūsų įverčius, kurie atitinkamai buvo 13,4 mln. eurų ir 5,5 mln. eurų.
-
„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumas pirmąjį šių metų ketvirtį toliau sparčiai augo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Stebimas ir besitęsiantis rezervacijų pirminėje rinkoje šuolis bei apskritai augantis visų sandorių skaičius rinkoje. Būsto įperkamumą ir toliau didins mažėsiančios palūkanos bei sparčiai augantys atlyginimai. Tuo metu būsto kainų augimui neleis įsibėgėti per pastaruosius kelis metus sukauptas neparduotų butų skaičius ir augsiančios statybų apimtys.
-
Ar jau pradėjote planuoti savo vasaros atostogas? Iš anksto pasirinktas ir apgalvotas maršrutas, laiku atliktos rezervacijos ir keli praktiški sprendimai padės daugiau pamatyti, išvengti streso bei sutaupyti. Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ produkto vystymo skyriaus vadovė Indrė Palaikė teigia, kad tarp lietuvių populiariausiomis vasaros kryptimis išlieka Turkija, Graikijos salos, Ispanijos kurortai, Juodkalnija bei Madeira. Dėl didelio keliautojų srauto vasarą į šias šalis rekomenduojama kelionę planuoti iš anksto.
-
Bankai „Swedbank“ Lietuvoje ir „Swedbank“ Latvijoje suteikė bendrą 77,5 mln. eurų finansavimą „Ignitis grupės“ vystomiems saulės elektrinių parkams Latvijoje. Antrinei grupės įmonei „Ignitis renewables“ suteiktas finansavimas padės užbaigti šiuo metu vystomus Stelpės ir Varmės saulės elektrinių parkus, kurių bendra instaliuota galia sieks 239 megavatų (MW) ir kurie komercinę veiklą turėtų pradėti dar šiais metais. Finansavimą bankai suteikė lygiomis dalimis.
-
Vasara – poilsio ir atsipalaidavimo metas, tačiau kartu tai ir laikotarpis, kai išlaidos gali nepastebimai išaugti. Todėl vertėtų nepamiršti skirti dėmesio ir savo finansinei sveikatai – tai padės išlaikyti stabilų biudžetą, pasiruošti rudeniui ir išvengti netikėtų išlaidų.
-
Nuo praėjusių metų augęs gyventojų susidomėjimas būstu ir pagerėjusios galimybės jį įpirkti lėmė sparčiai augusią paskolų būstui paklausą bei naujus finansavimo rekordus. Per pirmus tris šių metų mėnesius „Swedbank“ šalies gyventojams suteiktų būsto paskolų suma pasiekė 277 mln. eurų ir buvo istoriškai didžiausia. Palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, suteiktų būsto paskolų suma išaugo 78 proc., o bendras banko būsto paskolų portfelis pirmą kartą viršijo 5 mlrd. eurų.
-
Balandžio mėnesį finansų rinkose toliau vyravo neapibrėžtumas, tačiau nuotaikos obligacijų rinkose buvo teigiamos. „MSCI All Country World Equity“ indeksas balandžio pabaigoje susitraukė 3,9 proc. (visa grąža eurais). Europos, Japonijos ir besivystančių rinkų, išskyrus Kiniją, akcijų rezultatai buvo +/- 1 proc. ribose, o JAV rinka smuko 5,3 proc. JAV 10 m. trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumai per mėnesį beveik nepakito, o Vokietijoje smuko net 36 baziniais punktais.
-
2025 m. pirmąjį ketvirtį „Tallink“ pajamos, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 14,4 proc. - iki 137,3 mln. eurų ir maždaug atitiko mūsų lūkesčius. EBIT rodiklis ir grynasis pelnas, pakoreguoti kitomis veiklos pajamomis, į kurias neįtrauktas pelnas, gautas pardavus „Isabelle“, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 193,2 proc. ir 102,6 proc., t. y. iki atitinkamai -28 mln. eurų ir -34 mln. eurų. Rezultatai buvo artimi mūsų prognozėms - EBIT -26,5 mln. eurų ir grynasis nuostolis -32,4 mln. eurų.
-
Pirmąjį ketvirtį patikslintas EBITDA rodiklis sumažėjo 51,7 proc., palyginti su ankstesniais metais, t. y. iki 23,8 mln. eurų, ir beveik tiek pat neatitiko mūsų įverčio. Tam įtakos turėjo sumažėjęs energetikos segmento rezultatas (-42,1 mln. eurų, palyginti su ankstesniais metais) ir neigiamas „Tallink“ indėlis (-3,8 mln. eurų). Energetikos segmentui neigiamą poveikį padarė aukštesnė nei vidutinė temperatūra (sumažėjusi paklausa) pirmąjį ketvirtį ir išaugusi gamtinių dujų pasiūla rinkoje. Nepaisant to, vadovybė tikisi, kad antrajame – ketvirtajame ketvirtyje padėtis pagerės.
-
Per itin permainingą balandį rinkose pagrindiniai JAV akcijų indeksai spėjo ir smukti, ir pakilti keliolika procentų. JAV administracijai atidėjus dalies muitų įsigaliojimą bei pradėjus derybas dėl prekybos susitarimų su pagrindiniais partneriais, į rinkas grįžo optimizmas. Vis dėlto, tikėtis, kad prekybos karo pasekmių nebus, dar gerokai per anksti.
- Visa fler
