Avsnitt
-
Ketvirtąjį ketvirtį Grupės parduotuvių pardavimai išaugo 7,8 proc. per metus ir sudarė 83,4 mln. eurų. Per metus pardavimai Lietuvoje padidėjo 8,7 proc., Latvijoje 8,4 proc. ir Estijoje 2,8 proc. Dėl šiam metų laikui nebūdingų šiltų orų sumažėjo rudens ir žiemos kolekcijų gaminių paklausa, todėl „Apranga“ buvo priversta taikyti didesnes nei įprastai nuolaidas. Pardavimų augimą iš dalies sumažino mažesnė bendroji marža ir išaugusios veiklos sąnaudos, todėl EBITDA per metus padidėjo tik 3,8 proc. iki 10,3 mln. eurų, bet viršijo mūsų 9,9 mln. eurų prognozę.
-
Prasidėjęs pajamų deklaravimo sezonas neretam pasėja intrigą – teks sumokėti susidariusią nepriemoką, o gal pavyks atgauti pajamų mokesčio permoką? Klausimų kyla ir dėl gyventojų pajamų mokesčio lengvatos (GPM) pokyčių. Geriausia, kai atsakymus į šiuos klausimus žinome ir būsimam scenarijui esame pasirengę iš anksto. Tačiau, jei nedelsime užpildyti deklaracijos, turėsime daugiau laiko finansiškai pasiruošti didesnei nei tikėtasi nepriemokai ar suplanuoti būsimų pajamų panaudojimą.
-
Saknas det avsnitt?
-
Kiekvieną dieną pasaulis – ypač JAV kaimynai ir ilgamečiai partneriai – sulaukia naujienų apie planuojamus, įvedamus arba atšaukiamus importo tarifus. Investuotojai, ilgokai ignoravę Donaldo Trumpo grasinimus, atsibudo, medaus mėnuo baigėsi, JAV akcijų rinka nukraujavo. Prie nerimo finansų rinkose prisidėjo ir JAV ekonomikos silpnėjimo ženklai.
-
2024 m. IV ketvirtį „Tallink“ bendros pajamos per metus sumažėjo 5,3 proc. iki 183,5 mln. eurų, t. y. beveik tiek, kiek ir tikėjomės. Šį sumažėjimą iš esmės lėmė 26,7 proc. per metus sumažėjusios frachtavimo pajamos, nes, palyginti su 2023 m. IV ketvirčiu, du įmonės laivai nebuvo išnuomoti. Dėl sumažėjusių pajamų EBITDA aptirpo 30,2 proc. per metus iki 25,7 mln. eurų, tačiau 2,9 proc. viršijo mūsų įvertį. Mažmeninės prekybos bendroji marža viršijo mūsų prognozes 1 procentiniu penktu, todėl EBITDA buvo 0,7 mln. EUR didesnis nei tikėtasi, o tai taip pat turėjo įtakos grynajam pelnui.
-
Palyginti su ankstesniais metais, ketvirtąjį ketvirtį koreguotas EBITDA sumažėjo 36,1 proc. iki 26 mln. eurų ir visai neatitiko mūsų prognozuoto 85,8 mln. eurų. Tai lėmė labai sumažėjęs pelningumas energetikos segmente (-41 mln. eurų, palyginti su ankstesniais metais, iki -2,2 mln. eurų). Priešingai, nei tikėjomės, „Elenger“ nepavyko pasiekti savo pelningumo – sutrukdė šiltesnė nei vidutinė žiema ir mažesnės pelno maržos.
-
Prieš 35 metus iš okupacijos išsivadavusi galėjo mažai kuo pasigirti ir Nepriklausomybę pasitiko nualinta, neturtinga ir su daugybe lėtinių problemų. Kai kurioms išspręsti prireikė kelių metų, kitoms – kelių dešimtmečių, likusias sprendžiame iki šiol. Vis dėlto, Lietuva padarė neįtikėtiną progresą, kuriuo džiaugtis vis dar negali jokia kita ES valstybė. Iš ekonomiškai nuskurdintos šalies Lietuva tapo ekonominės sėkmės pavyzdžiu.
-
Ketvirtąjį ketvirtį Grupės koreguotas EBITDA, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 6 proc. iki 130,9 mln. eurų, tačiau 27 proc. viršijo mūsų prognozę. Padidėjimą lėmė geri Žaliosios gamybos segmento (+13,3 mln. eurų, palyginti su ankstesniais metais) ir Tinklų segmento (+3 mln. eurų, palyginti su ankstesniais metais) rezultatai.
-
Pirmasis naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo mėnuo galingiausios pasaulio valstybės poste investuotojus skatina permąstyti lūkesčius ir prielaidas dėl jo politikos poveikio ekonomikai. Be to, ryškėja vis daugiau įtampos židinių pačioje JAV ekonomikoje, kas irgi veikia investuotojų lūkesčius neigiama linkme. Netikėtų galimybių gali atsiverti Europoje dėl silpnesnio euro ir planų smarkiai padidinti investicijas į gynybą.
-
2024-ieji Lietuvoje buvo šilčiausi metai per kone 250 metų siekiančią meteorologinių stebėjimų istoriją, o gamtos stichijos tapo vis dažnesnės ir galingesnės. Tai atspindi ir „Swedbank“ draudimo bendrovės duomenys – praėjusiais metais užfiksuota apie 31 tūkst. žalų gyventojų turtui, už kurias atlyginta daugiau kaip 18,6 mln. eurų nuostolių. Per praėjusius metus žalų skaičius buvo didesnis apie 15 proc., palyginti su 2023 m., ir apie 24 proc., palyginti su 2022 m.
-
„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumas ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį toliau augo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilniuje stebimas ir rezervacijų pirminėje rinkoje šuolis, o visų sandorių apimtys pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų pradžios. Būsto įperkamumą ir toliau didins mažėsiančios palūkanos bei sparčiai augantys atlyginimai. Visgi, naujausi duomenys taip pat rodo, kad vėl paspartėjo būsto kainų augimas.
-
2024–2025 m. antrąjį fiskalinį ketvirtį „Akola Group“ konsoliduotas bendrasis pelnas per metus padidėjo 11,3 mln. eurų (+39,2 proc.) iki 42,7 mln. eurų. Maždaug tiek pat, vertinant eurais, padidėjo ir pakoreguotas EBITDA, kuris sudarė 19,7 mln. eurų. Grynasis pelnas padidėjo 9,7 mln. eurų iki 8,8 mln. eurų. Paskelbti duomenys 5,3–7 mln. eurų viršijo mūsų atitinkamas prognozes.
-
Ketvirtąjį ketvirtį „Merko“ konsoliduoti pardavimai per metus padidėjo 26,8 proc. iki 160,4 mln. eurų. Šį augimą paskatino tai, kad vėjo turbinų ir krašto apsaugos užsakymai buvo pradėti vykdyti anksčiau nei planuota. Taigi, „Merko“ ketvirtį baigė paskelbdama įspūdingą 26,3 mln. eurų EBITDA, o metus užbaigė rekordiniu 75,7 mln. eurų pelnu, kuris 37,8 proc. viršijo mūsų metinę 54,9 mln. eurų prognozę, nes tikėjomės, kad po išskirtinio praėjusio ketvirčio pardavimai ir pelningumas sumažės.
-
Visi mokestiniai pakeitimai turi vieną neišvengiamą šalutinį efektą – sukelia žiovulį bandant į juos įsigilinti. Tiktoko laikais išlaikyti dėmesį ir aiškintis, ką, kada ir kaip reikėtų daryti, nelengva užduotis net ir patyrusiems investuotojams. Ką jau kalbėti apie tuos, kurių pirmos iš investicijų gautų pajamų deklaracijos dar tik laukia ateityje. Tad nelįsdami į detales, visų pirma, pasiaiškinkime, koks šio naujai įvesto instrumento tikslas ir kam gali būti verta pagalvoti apie investicinę sąskaitą (IS).
-
Ketvirtąjį ketvirtį „TKM Grupp“ konsoliduoti pardavimai siekė 256,6 mln. eurų (+1,6 proc. per metus). Tokį rezultatą lėmė 12 proc. per metus išaugęs automobilių prekybos segmentas. Bendrojo pelno marža sumažėjo 60 bazinių punktų - iki 27,9 proc. ir atitiko lūkesčius. EBITDA siekė 28,1 mln. eurų ir viršijo mūsų įvertį 18 proc., tačiau, eliminavus vienkartinių pelnų įtaką, pakoreguotas rodiklis (23,4 mln. eurų) buvo vos 0,4 mln. eurų mažesnis už mūsų prognozę.
-
2025 m. sausis buvo gana palankus didesnės rizikos investicijoms. „MSCI All Country World“ indeksas eurais paaugo 2,7 proc. Geriausius rezultatus pasiekė Europos rinkos, kurios paaugo daugiau kaip 6 proc., o Vokietijos DAX indeksas pabrango 9,2 proc.
-
Pinigus įdarbinti norintys šalies gyventojai nuo šiol galės naudotis dar vienu patogiu įrankiu – „Mini investicijomis“ – kurį pristato „Swedbank“. Per banko programėlę aktyvuojama funkcija gyventojams suteiks galimybę investavimui reguliariai skirti nedideles sumas, liekančias suapvalinus atsiskaitymus mokėjimo kortele, ir padės šį finansinį įgūdį paversti įpročiu.
-
Investuotojus šiomis dienomis privertė sunerimti dvi žinios – kinų DI startuolio pasiekimai ir D. Trumpo realybe virstantys pažadai dėl muitų pagrindinėms prekybos partnerėms. Pirmoji žinia gerokai apmalšino investuotojų entuziazmą dėl JAV technologijų milžinių perspektyvų, o antrosios atgarsiai jau spėjo nuvilnyti per visą pasaulį paveikdami įvairių rinko akcijų kainas. Tarp labiausiai nukentėjusių atsidūrė automobilių gamintojų akcijos.
-
Į rekordines aukštumas praėjusiais metais iškėlęs JAV akcijų rinką dirbtinis intelektas (DI) savo galią pademonstravo tik prasidėjus skaičiuoti 2025-uosius. Lyg iš niekur išdygęs kinų startuolis „DeepSeek“ pristatė naują pigų DI modelį ir rinkos į tai reagavo kryčiu žemyn. „Swedbank“ investavimo ekspertai sako, jog kol kas šiose DI lenktynėse galima prognozuoti viena – laimės galutinis vartotojas, o investuotojų dėmesys kryps į naujus DI pelningai galinčius išnaudoti sektorius.
-
Nuo 2025 m. Lietuvoje įsigaliojusi investicinė sąskaita sukėlė daug klausimų investuotojams, tačiau iš tiesų tai mažesnė naujovė, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Swedbank“ Privačiosios bankininkystės finansinio turto valdymo srities vadovas Edgaras Mickus pažymi, kad investicinė sąskaita yra tiesiog įprasta banko sąskaita, susieta su vertybinių popierių sąskaita.
- Visa fler
