Avsnitt
-
Užsienio kultūros naujienos: dar neatidarytą, bet jau tapusia rekordine Fridos Kahlo paroda Londone ir Paryžiuje aptiktą iki šiol nežinotą Volfgango Amadėjaus Mocarto rankraštį pasakoja Justė Luščinskytė.
Kalbos rytas: apie vertimą bei cenzūrą Lietuvoje ir išeivijoje iki Nepriklausomybės atkūrimo pasakoja Tomas Riklius.
Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antoni Gaudí mirties metines. Pradedame penkių dalių ciklą, kurį parengė Justė Luščinskytė.
Prieš 30 m. prasidėjęs Vilniaus festivalis buvo tarsi netikėtai išsiveržęs vulkanas, pirmą kartą į Lietuvos sceną pakvietęs pasaulinio lygio muzikos žvaigždes. Festivalio istoriją prisimena jo pradininkas, tuometinis Nacionalinės filharmonijos generalinis direktorius Gintautas Kėvišas.
Apie teminės savaitės muziką LRT Klasikos koncertuose pasakoja LRT KLASIKOS vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.
Palangos kurorto muziejuje atidaryta pirmoji bendra menininkų Solveigos ir Simono Gutautų paroda „Būties šventumas“. Pokalbis su menininkais.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
„Kam žemaičiui kultūra? Muziejus? Juk jis ramiai gali sėdėti savo troboj be strioko ir skrolinti telefone – taip ir pasikultūrinsi, nekišdamas kojos iš namų“, – komentare svarsto poetė, muziejininkė Renata Karvelis.
Šiaulių centre – Talkšos ežero pakrantėje – kuriamos didžiulės šamoto skulptūros. Tai lauko žibintai, skirti 790 gimtadienį švenčiantiems Šiauliams.
Vakar Nacionalinėje dailės galerijoje paskelbti Meno kritikos apdovanojimų laureatai.
Tarptautinės dizaino tarybos vykdomoji valdyba nusprendė artimiausiam dešimtmečiui organizacijos sekretoriatą perkelti į Vilnių. Nuo 2026 m. birželio Lietuvos sostinė tampa pasaulinės organizacijos, vienijančios dizaino profesionalus, švietimo institucijas bei dizaino sklaidos ir populiarinimo organizacijas iš viso pasaulio, veiklos centru. Pirmą kartą organizacijos istorijoje jos būstinė bus įsikūrusi Baltijos šalyse.
Artėjant Joninėms – pokalbis apie tai, kaip trumpiausią metų naktį pasitinka lietuviai, latviai, lenkai ir ukrainiečiai. Kuo lietuviškos Rasos skiriasi nuo latvių Līgo, kokios vasarvidžio tradicijos gyvos Lenkijoje ir Ukrainoje, ir kas šiose šventėse mus jungia?
Ved. Justė Luščinskytė -
Saknas det avsnitt?
-
Penktadienį tradiciniuose „Auksinių bičių“ apdovanojimuose net dvi bitės atsidūrė LRT KLASIKOS kūrėjų rankose – programų redaktorei Agne Daniulei ir vyriausiajai redaktorei Monikai Bertašiūtei-Čiužienei.
„Dabar nėra tos meilės darbui“, – taip apie šiuolaikinius metalo dirbinius sako kalvė Viginta Jakubonienė. Ji kartu su vyru Rolandu Jakuboniu Šilagalyje įkurtoje kalvėje ir puoselėja, ir tobulina amato tradicijas. Jakuboniai – vieninteliai kalviai Panevėžio krašte, turintys aukštesnįjį savo profesijos išsilavinimą. Apie šio amato subtilybes su kalvių pora pasikalbėjo Evelina Povilavičiūtė.
Marcinkonių kaimo bendruomenė kartu su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija išleido knygą „Marcinkonys: Šilų dzūkų pasaulio klodai“. Knygos sudarytoja Dalia Blažulionytė.
Medijų rėmimo fondas skelbs konkursą, kuriuo bus finansuojama nauja Visuomenės atsparumo programa. Ja siekiama didinti informacinį saugumą ir skatinti kokybiškos informacijos nacionalinio saugumo klausimais rengimą ir sklaidą. Apie naująją programą kalbame su fondo vadovu Ruslana Iržikevičiumi.
„Tapymas man yra ramybės ir laisvės laikas, kurį labai vertinu“, – sako tauragiškė Reda Daniulė, pristačiusi savo pirmąją tapybos darbų parodą „Visi veidai“. Paveiksluose atsiskleidžia įvairūs veidai, emocinės būsenos ir asmenybės, kurios gali priminti ir šį bei tą iš parodos lankytojų gyvenimo. Kaip gimsta kūriniai ir ar Tauragėje yra galimybių kūrėjų debiutams domėjosi kolegė Vesta Vitkutė.
Tokijo nacionaliniame Vakarų meno muziejuje baigėsi paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“. Kokio susidomėjimo ji sulaukė? Kalbame su antrąją kadenciją Lietuvos kultūros atašė Japonijoje pradedančia Gabija Čepulionytė ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus vadove Virginija Vitkiene.
Europos Parlamentas, Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba pasirašė deklaraciją „Europa kultūrai – kultūra Europai“. Ja įsipareigojama stiprinti kultūros vaidmenį Europoje. Apie deklaraciją kalbame su Lietuvos kultūros atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Vida Gražiene.
Ved. Marius Eidukonis -
Birželio 19 ir 20 d. Vilniaus senajame teatre įvyks Georgo Friedricho Händelio – baroko genijaus – pastoralinės operos „Acis ir Galatėja“ premjera. Tai baroko muzikos estetiką ir šiuolaikinį fizinį teatrą sujungiantis pastatymas.
Šiandien Kompozitorių namuose vyks 16-osios Baltijos trienalės įžanginis renginys „Traukiant strėlę iš širdies“, kuriame bus atskleidžiamos būsimos, 2027 m. vyksiančios trienalės kryptys ir temos. Pokalbis su vienu iš Trienalės kuratorių, ukrainiečių menininku Nikita Kadan.
Čekijos vyriausybė pirmadienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo atsisakoma licencijos mokesčių visuomeninei žiniasklaidai finansuoti, pereinant prie tiesioginio finansavimo iš valstybės biudžeto. Reaguodami į šiuos planus, šimtai Čekijos televizijos ir radijo darbuotojų birželio 22 d. rengia vienos dienos įspėjamąjį streiką. Pokalbis su Čekijos televizijos žurnalistu, streiko komiteto nariu Jan Moláček ir Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro profesoriumi dr. Deimantu Jastramskiu.
Ar XIX amžius – naujasis tarpukaris? Kauno miesto muziejus kviečia į parodą „Šešėly ir šviesoj. Kauno vaizdas“, kurios ašis sukasi apie anksčiausią žinomą spalvotą tapybos darbą, kuriame vaizduojama Kauno panorama.
Šiuolaikinio meno ir kultūros erdvėje „Medūza“ atidaroma menininkės Emilijos Škarnulytės personalinė paroda „Milky Way“. Joje pirmą kartą Lietuvos publikai pristatomi menininkės piešiniai ir 16 mm filmai. Pokalbis su menininke ir parodos kuratoriumi Audriumi Pociu.
Ved. Justė Luščinskytė -
Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje Ieva Radzevičiūtė pasakoja apie sprendimą Kyjive nukelti paminklą rašytojui Michailui Bulgakovui, Jungtinės Karalystės planus uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei šešiolikos metų asmenims ir dirbtinio intelekto sugeneruotos muzikos transliavimą per radiją.
Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma kas dvejus metus rengiama paroda „Aukštaitijos dailė 2026. Įkvėpimo topografija“. Galerijos direktorė Jovita Nalevaikienė ir parodos kuratorė Rūta Povilaitytė pristatys kūrėjų panoramą ir regiono meno lauko žemėlapį.
Jono Buračo paveikslas „Lietuvos vartai į jūras“ buvo išvežtas į Vokietiją kaip karo grobis. Ką žinome apie jo tolimesnį likimą? Pokalbis su dailininko sūnumi Antanu Buraču, Kultūros ministerijos kultūros politikos paveldo grupės patarėju Gyčiu Oržikausku ir Vytauto Kasiulio dailės muziejaus direktore Ilona Mažeikiene.
Klaipėdoje premjera – liūdesio ir šviesos kupinas muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“. Repeticijose lankėsi žurnalistė Agnė Bukartaitė.
Šiandien visiems lankytojams atveriama bene svarbiausia Europos meno mugių – „Art Basel“. Kuratorė, muziejininkė Justė Kostikovaitė pasidalins įspūdžiais, o apie tai, ką reiškia lietuviškiems vardams atsidurti „Liste“ mugėje papasakos galerijos „Drifts“ vadovė Jolanta Chockevičiūte-Laurent ir menininkė Gerda Paliušytė.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Dienos šviesą išvydo knyga „Mitinė Kernavė. Legendos, padavimai, sakmės“.
Pirmadienio naktį per Rusijos surengtą ataką prieš Kyjivą nukentėjo vienas svarbiausių Ukrainos religinių ir istorinių simbolių, UNESCO pasaulio paveldo sąraše esantis Pečerų lauros vienuolyno kompleksas. Kokia žala padaryta ir kokie komplekso atkūrimo darbai numatomi?
Prieš kiek daugiau nei metus konkursą Nacionalinės koncertų salės – Tautos namų vadovo pareigoms užimti laimėjo Rolandas Kvietkauskas, tačiau pasigendama aiškumo, apie būsimą koncertų salės veiklos koncepciją. Pokalbis su kultūros viceministru Matu Drukteiniu.
Amerikiečio Brandono Carsono lietuviškos šaknys atvedė į Lietuvą mokytis ne tik kalbos, bet ir groti lietuvių liaudies instrumentais. Per metus jis ne tik išmoko kalbėti lietuviškai, bet ir susižavėjo šiais instrumentais.
Sertifikuotas Dainuojamojo paveldo kelias, jungiantis Norvegiją, Suomiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą.
Viename reikšmingiausių pasaulio šiuolaikinio meno muziejų „Tate St Ives“ galerijoje veikia Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės paroda „Buveinės pojūčiams“. Apie ją kalbamės su kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje Ūla Tornau.
Ved. Marius Eidukonis -
„Daugybės žurnalistų kuriamas garsų srautas atveria mano būtyje naują matavimą ir aš keičiuosi“, – apie savo santykį su radiju pasakoja menotyrininkė Agnė Narušytė.
Šeštąjį kartą surengta Tauragės regiono dainų šventė, į kurią susirinko Jurbarko, Tauragės, Šilalės ir Pagėgių rajonų muzikantai, šokėjai, dainininkai bei meno mėgėjai. Šiemet šventė sugrįžo į Šilalę, kur pirmą kartą ir buvo suorganizuota 2004 metais.
Lietuvoje baigtas kurti Didysis lietuvių kalbos garsynas LIEPA-3 – didžiausias iki šiol lietuvių kalbos šnekos duomenų rinkinys, skirtas dirbtinio intelekto technologijoms. Mokslininkai surinko ir anotavo 10 tūkst. valandų lietuvių kalbos įrašų.
Birželio pradžioje Šiaulių amfiteatre startavęs jaunimo muzikos festivalis „Šiauliai gyvai“ artėja prie finišo. Šių metų programoje – penki renginiai, tarp jų ir du performansai Valstybiniame Šiaulių dramos teatre. O birželio 17-ąją festivalis kviečia į triukšmingą uždarymo vakarą Šiaulių amfiteatre.
Šiemet „Pabėgėlių savaitė“ subūrė daugiau nei 20 kultūros institucijų, bendruomeninių, nevyriausybinių ir valstybinių organizacijų. Nuo pagalbos gavėjo prie kultūros kūrėjo: kaip keičiasi pabėgėlio vaidmuo Lietuvoje?
Ved. Justė Luščinskytė -
Rusijai surengus dar vieną balistinių raketų ataką prieš Kyjivą, buvo pataikyta į istorinę Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedrą, esančią Kijevo Pečerų lauroje – vienoje svarbiausių Ukrainos religinių ir kultūrinių vietų.
Harvardo universiteto tyrėja Dalia Wolfson pristatė dar 1905 metais emigravusią jidiš kalba rašiusią Yente Serdatsky. Jos Niujorke kurtuose tekstuose vis iškylantis Kaunas – galimybių miestas, radikalių idėjų epicentras. Kotrynos Lingienės pasakojimas.
Lazdijų rajone seną sodybą naujam gyvenimui prikėlęs Romas Poteliūnas puoselėja vietos atmintį bei siekia kad šioje aplinkoje netrūktų meno ir kultūros iniciatyvų. „Kultūros kalnelyje" lankėsi ir pasakojimą parengė kolega Andrius Baranovas.
Nuo šių metų rudens Kultūros paso programa plečiasi – joje galės dalyvauti ir priešmokyklinio amžiaus vaikai.
Kauno miesto muziejaus vadovo konkursą laimėjo Simonas Jazavita. Pareigas jis turėtų pradėti eiti birželio pabaigoje.
Penktadienį baigėsi Vilniuje vykęs Gailestingumo kongresas. Kuo šis renginys buvo reikšmingas Lietuvai ir kokią religinio turizmo reikšmę jis parodo?
Domanto Razausko muzikinės naujienos.
Ved. Marius Eidukonis -
Kaip 1926-aisiais buvo populiarinama naujoji medija – radijas ? Kaip gyventojai sutiko pirmąsias radijo transliacijas iš Kauno?
LMTA Klaipėdos fakulteto Árpádo Schillingo studentai kviečia žiūrovus į trečiakursių teatro ir renginių režisūros egzaminų-peržiūrų ciklą „Comedia³“. Apie jaunųjų režisierių iššūkius su kurso vadovu pasikalbėjo Agnė Bukartaitė.
Radijo šimtmečio proga Lietuvos paštas ir Lietuvos bankas sukaktį įamžino nauju pašto ženklu bei progine moneta.
Vilniuje penktadienį vyks kasmetinis kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis 2026“. Ką šiemet išvys jo lankytojai?
35-ąjį veiklos jubiliejų minintis Molėtų krašto muziejus atveria naują interaktyvią ekspozicija „Raktas į Molėtų krašto istoriją“.
Gedulo ir vilties dienos išvakarėse prie Viduklės esančiose geležinkelio stoties erdvėse bus pristatyta muzikinė ir vizualinė patirtis – kompozitoriaus Domanto Pūro oratorijai „45-asis šerkšnas“.
Ved. Marius Eidukonis -
Užsienio kultūros naujienos: septyni Sakartvelo piliečiai teisiami dėl retų rusiškos literatūros klasikos leidinių vagysčių iš Prancūzijos bibliotekų; į Vašingtono statybos projektus nukreiptas Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinių parkų bilietų pardavimo pajamas; teatro apdovanojimai „Tony“. Plačiau – Ieva Radzevičiūtė.
Ar galima važiuojant pro šalį aplankyti „Dingusį štetlą“ Šeduvoje? Ar būtina iš anksto registruotis? Muziejaus lankymo galimybes aiškinamės su muziejaus komunikacijos vadove Marija Dautartaite.
Prieš trisdešimt metų Pažaislio vienuolyne nuskambėjo didingas klasikos kūrinys – Ludwigo van Beethoveno oratorija „Kristus Alyvų kalne“. Tokia buvo tradicinio Pažaislio muzikos festivalio pradžia, kurią prisiminsime su vienu iš festivalio įkūrėjų Justinu Krėpšta, o apie šių metų festivalį kalbėsime su kuratore Lina Krėpštaite.
Klaipėdoje atidaryta VDA Klaipėdos fakulteto galerija DARŽAS. Naujojoje ekspozicinėje erdvėje – studentų baigiamųjų darbų paroda. Kaip išsiaiškino DARŽE apsilankiusi žurnalistė Agnė Bukartaitė, pirmiausia čia suteikiama galimybė iš arti susipažinti su nauja kūrėjų karta ir jos formuojamu šiuolaikinės kultūros lauku, taip pat galima pamatyti ir profesionalių menininkų kūrybą.
Mažiems ir dideliems daug džiaugsmo savo eitynėmis ir koncertais parko rotondoje teikiantis Palangos orkestras pradeda „Orkestro vasaros“ sezoną. Plačiau – pokalbis su Palangos orkestro meno vadovu ir vyriausiasiu dirigentu Vygantu Rekašiumi.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Kaip kuriamos knygelės vaikams ir kodėl kanklės puikiai tinka lopšinėms? „Kalbos ryte“ pasakoja Tomas Riklius.
„Jei žiūri į paveikslą ir tave sukrečia, jei pašiurpsta oda – tai Karavadžas“, – sako Vilniaus universiteto dėstytoja, dailės ir Bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė. Kuo šis kūrėjas ypatingas?
Teatras „Utopia“ alternatyvios kultūros erdvėje „Kablys“ pristato režisieriaus Jono Kuprevičiaus premjerą „Antigonė“.
Briuselyje vyko Tarptautinės muzikos įrašų gamintojų organizacijos forumas „Muzikos geopolitika: Europos vieta pasaulinėje muzikos ekosistemoje“. Kokius didžiausius iššūkius pasaulinėje rinkoje patiria Europos muzikos kūrėjai?
Apie ką 1926-ųjų birželį rašė Lietuvos dienraščiai? Kaip prieš šimtmetį atrodė lietuvių kasdienybė ir vargai, kas tą vasarą traukė kauniečių dėmesį ir kaip gyventojus paveikė Seimo rinkimai?
Vilniuje atveriama dar viena erdvė – Išganytojo kalva, ant kurios šiuo metu vyksta Pasaulinis apaštalinis gailestingumo kongresas. Ilgus dešimtmečius ji nebuvo prieinama, nes teritorija priklausė kalėjimui.
Sostinės Drujos gatvėje esančią 719 kv. metrų dydžio tvorą netrukus papuoš vietos istoriją primenantis gatvės meno piešinys.
Ved. Marius Eidukonis -
„Salomėjos Nėries ir kitų delegacijos narių anuomet atliktas performansas Maskvoje buvo tarsi referendumas, paskleidęs žinią: tai savanoriškas prisijungimas, ne aneksija“, – sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Komentare ji svarsto, ar poetė iš tiesų „atliko dekoratyvinę, o ne politinę funkciją okupuojant Lietuvą“?
Šiauliuose vyksta scenos menų festivalis „Teatrodromas“ pasklidęs po įvairias miesto erdves. Šiemet čia ketinama pristatyti 10 skirtingų žanrų – nuo cirko iki šiuolaikinio šokio ir stand-up pasirodymų.
Muzikos natų piratavimas Lietuvoje išlieka įsišaknijusia praktika, su kuria kasdien susiduria ugdymo įstaigos, chorai ir atlikėjai. 2021 metais Lietuvos muzikos informacijos centro pradėta iniciatyva „Nekopijuok natų“ siekė atkreipti dėmesį į masinę natų kopijavimo problemą Lietuvoje, tačiau nelegalus natų kopijavimas vis dar išlieka įprasta praktika daugelyje ugdymo įstaigų ir kolektyvų. Artėjant liepos 3–6 dienomis Vilniuje vyksiančiai Lietuvos moksleivių dainų šventei, ši tema tampa ypač aktuali. Kaip muzikos ugdymo procese kalbame apie kūrėjų teises, kokios galimybės šiandien sudarytos legaliai įsigyti natas ir kaip nuo švietėjiškų akcijų pereiti prie realių sisteminių pokyčių?
Šimtamečio Lietuvos radijo maršrutas atvyko į paskutinę stotelę – Simono Konarskio g. 49, Vilniuje. Garsinėje ekskursijoje – pasakojimas apie architektūrinį „Frankenšteiną“, kulkų žymes jo fasade ir radijo pasirengimą šiuolaikiniams iššūkiams.
Palangos vasaros skaitykla šiemet pasitinka 60-ąjį sezoną. 1966 metais atidaryta skaitykla ligi šiol išlaiko savo pirminę paskirtį ir kiekvieną vasarą kviečia įsikurti jaukioje pajūrio erdvėje, kurioje susitinka kultūra, architektūra ir gamta.
Ved. Justė Luščinskytė -
Kauno miesto simbolio – rotušės – atnaujinimo metu didelis dėmesys skirtas žmonėms su negalia: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų.
Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Projektų erdvė“ veikia tapybos paroda „Peizažo kaita: nuo Žmuidzinavičiaus iki šiandien", skirta tapytojo, pedagogo Antano Žmuidzinavičiaus 150-osioms gimimo metinėms.
Vyriausybės sudaryta darbo grupė dėl Vytauto Didžiojo palaikų paieškų pritarė pasiūlytoms tyrimų kryptims, aptarė preliminarius mūrų tyrimų duomenis ir tolimesnius veiksmus.
LRT KLASIKOS eteryje sekmadienį nuskambėjo gyvai atliekama radijo teatro premjera „artisté“, skirta LRT Radijo šimtmečiui. Spektaklį režisavo Aleksandras Špilevojus.
Dzūkijoje pradėtas leisti regiono kultūros naujienas apžvelgiantis žurnalas „Kukucis“.
Ved. Marius Eidukonis -
Juozo Miltinio dramos teatre – premjera „Lineino grožio karalienė“. Režisierės Ievos Stundžytės statomas spektaklis kviečia pažvelgti į sudėtingą motinos ir dukros ryšį, kuriame susipina meilės troškimas, neišsipildžiusios svajonės, laisvės ilgesys ir kasdienybėje slypintis smurtas.
LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-mečio klausytojai“. Kaunietė Marija Vida Bareišienė jau daugiau kaip 80 metų klausosi Lietuvos radijo. „Tikiu, kad radijas gyvuos dar ilgai, tik nenorėčiau, kad robotai vestų laidas, būtų neįdomu”, – sako pašnekovė.
Birželio 5–6 dienomis Vilniaus universitete vyks konferencija „Atverti pamiršta, atrasti paslėpta: Islandija ir Lietuva“, skirta islandų kalbininko, vertėjo ir pirmojo Lietuvos garbės konsulo Islandijoje Jörunduro G. Hilmarssono atminimui. Kartu ši konferencija tampa proga prisiminti ir platesnį Lietuvos bei Islandijos ryšių kontekstą. LRT KLASIKOS studijoje lankosi buvęs Islandijos prezidentas, profesorius Guðni Thorlacius Jóhannesson ir konferencijos organizatorė, VU Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro docentė dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė.
Rytoj Vilniuje vyks „Pride“ eitynės „Už lygybę!“ – viena didžiausių LGBT bendruomenės ir jos sąjungininkų solidarumo akcijų Lietuvoje. Eteryje pokalbis apie pokyčius „Pride“ kultūroje, kintantį visuomenės požiūrį ir queer bendruomenės matomumą viešojoje erdvėje.
Birželio 7 d. LRT KLASIKOS eteryje – išskirtinė radijo teatro premjera „artisté“ (rež. Aleksandras Špilevojus). LRT Radijo šimtmečiui skirtas kūrinys, pagerbiantis ilgametę radijo teatro tradiciją, bus atliekamas gyvai.
Ved. Justė Luščinskytė -
Užsienio kultūros naujienose – trys kultūros paveldo temos: karo niokojamas Jemeno paveldas, Prancūzijoje kuriamas dirbtinio intelekto įrankis klimato kaitos poveikiui istoriniams pastatams prognozuoti ir Milano jaučio mozaikos restauracija, sukėlusi viešas diskusijas bei pašaipas.
Šilalės kultūros centre debiutavo eksperimentinis jaunimo dramos teatras su etiudine pjese „Nuo savęs nepabėgsi“. Kokia istorija nagrinėjama ir ką jaunimui reiškia galimybė vaidinti?
Prasidėjus vasaros stovyklų sezonui, tėvams ir organizatoriams vis svarbesni tampa ne tik vaikų užimtumo, bet ir saugumo klausimai. Kaip vaikų stovyklos turėtų ruoštis galimiems oro pavojams, kokių veiksmų imtis ekstremalios situacijos metu ir kaip užtikrinti ne tik fizinį, bet ir emocinį vaikų saugumą?
LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-mečio klausytojai“. Režisierius Gytis Padegimas dalijasi savo požiūriu į šimtametę mediją – radiją. „Ir vaikystėje, ir jaunystėje man radijas buvo langas į pasaulį“, – sako ištikimas radijo klausytojas G. Padegimas.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerija Juodkrantėje vasaros sezoną rytoj pradeda parodomis, kurias sieja gyvūnų vaizdiniai mene. Parodoje „Kai kurios katės yra liūtai“ žvelgiama į kačių ir liūtų motyvus profesionaliajame mene bei tautodailėje, o Donato Jankausko-Duonio paroda „Bonifacijaus atostogos“ per žaismingus, siurrealistinius vaizdinius kalbama apie poilsį, pareigas ir grožio industriją.
Ved. Justė Luščinskytė -
Menininkui Augustui Serapinui į Italijos Pietų Tirolio regione vykstančią dešimtąją Val Gardenos šiuolaikinio meno bienalę savo kūrinį teko gabenti sraigtasparniu.
Kodėl dzūkiškų tarmybių šiais laikais išgirstame vis mažiau, o dzūkavimas virsta nykstančia ypatybe?
Šiandien jau devintąjį savo sezoną Lukiškių aikštėje pradės vasaros skaitykla „Vilnius skaito“.
Ukrainiečių kalba pasirodė Danutės Gailienės knyga „Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu“.
Šimtmetį minintis Lietuvos radijas tęsia pasakojimų ciklą „Šimtmečio klausytojai“. Šįkart ciklo viešnia klausytoja Renata Bindokaitė.
Kodėl tokio didelio populiarumo tarp skaitytojų sulaukė Deniso Nikitenkos „Kuršių nerijos knyga“?
32-ojo Kristupo festivalio pradžią paskelbs jaunųjų atlikėjų sukurta improvizacijų programa „Expozicija: IV“.
Ved. Marius Eidukonis -
Lietuvos radijo istorija – ne tik Kauno istorija. Pasakojimų ciklas „Radijo maršrutas“ šįkart vedžioja po tarpukario Vilniaus gatves, kuriose girdisi lenkų kalba ir kukuoja Vilniaus radijo gegutė.
„Dieną tapydavau akademijoje, o naktį – sau. Šioje parodoje yra nakties darbai“, – sako naują parodą Zarasuose pristatantis dailininkas Šarūnas Sauka.
Vilniaus savivaldybė Vingio parke prie Neries planuoja naują rekreacinį projektą – pirčių kompleksą: tris modulines pirtis ir visą reikalingą infrastruktūrą, treniruoklius, asfaltuotą įvažiavimą. Kodėl Vingio parkui reikia tokio komplekso?
Du maži tarpukario žurnalai – Paryžiuje leistas MUBA ir Vilniuje ėjęs „Jung Vilne“ – vienijo skirtingus modernizmo židinius ir kūrė laisvą, avangardinio meno žaidimą. Apie mažai žinomus kultūros istorijos įvykius – pokalbis su dailės istorike, parodų kuratore Giedre Jankevičiūte ir literatūrologu Mindaugu Kvietkausku.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Rašytoja, muziejininkė Aldona Ruseckaitė kasdien radijo klausosi jau beveik 70 metų. Sako, jei sugestų radijas, ji būtų labai nelaiminga.
Visuomenei pristatytas filmas apie Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ gyvenimą.
Domanto Razausko muzikinės naujienos.
Vilniuje įteikti 17-ieji nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Šiais metais daugiausiai apdovanojimų susižėrė Aistės Žegulytės ir Vytauto Katkaus filmai.
Naktinių klubų vieta – muziejuje? Toks klausimas gali kilti stebint jų uždarymo dinamiką.
Pirmąsias dvi birželio savaites Vilniaus dailės akademija kviečia į baigiamųjų darbų parodą „Graduation Show 2026“.
LRT KLASIKA nuo birželio 1-osios pradeda savo vasaros sezoną.
Ved. Marius Eidukonis -
Kodėl Švedijoje, Stokholme, ketinama uždaryti Viduržemio jūros bei Rytų Azijos muziejus?
Valstybiniame Šiaulių dramos teatre režisieriaus Gyčio Padegimo spektaklio „Molė Svini“ premjera.
„No Shoes“ teatro įkūrėjai Ieva Jackevičiūtė ir Raimondas Klezys Biržuose organizuoja pirmąjį festivalį vaikams ir jaunimui „Kiemas“.
Po teismo sprendimo panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimą nukelti sostinės centre esantį Salomėjos Nėries paminklą kyla klausimas, kodėl taip dažnai įsiveliama į istorinės atminties karus?
Panevėžyje šalia „Stasys Museum“ bus atidarytas „Miesto pokyčių paviljonas“.
Tarptautinio architektūros ir dizaino festivalio BIG SEE laureatu gyvenamųjų namų kategorijoje tapo architekto Artūro Mažeikos ir dizainerės Tomos Bačiulytės projektas „Žalio kiemo namas“.
Ved. Marius Eidukonis -
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre – paskutinė šio sezono premjera – „Geismas“.
Žemaitės apsakymas „Marti“ adaptuotas lengvai suprantama kalba.
Vienas po kito aiškėja skandalingi atvejai, kai šiuolaikinės literatūros kūriniai generuojami dirbtinio intelekto. Ar prasidėjo naujas kovos už literatūros žmogiškumą etapas? Plačiau apie tai – Europos rašytojų tarybos vadovas, Katalonijos rašytojas ir vertėjas Sebastià Portell ir Lietuvos rašytojas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas.
Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje apie Jungtinių Valstijų dailės komisijos pritarimą Triumfo arkos projektui, planuojamą parodą apie Agathą Christie ir kuriamą metalo legendos Ozzy’io Osbourne’o avatarą. Plačiau Ieva Radzevičiūtė.
„Kurį laiką man nedavė ramybės grobuoniškumo tema, pasaulinių megastruktūrų kompleksiškumas. Deja, vyksta penktieji karo metai“, – sako parodos „(Ne)saugumo ribos“ kuratorė, menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė.
Ved. Jolanta Kryževičienė - Visa fler
