Avsnitt
-
Laidoje vedėjai aptarinėja pačias giliausias detektyvo žanro šaknis – mįsles ir galvosūkius, be kurių tiesiog nebūtų įtempto ir patrauklaus siužeto. Turbūt neatsitiktinai galvosūkiais grindžiami detektyvai pastaruoju metu darosi vis populiaresni – jų sprendimas padeda mankštinti protą ir kartu atitraukia nuo kasdienių pasaulio įvykių, kurie ne visada nusipelno gero žodžio. Laidos vedėjai su malonumu aptaria detektyvų pasaulio sensaciją - galvosūkių rinkinius „Murdle“, išleistus ir lietuviškai, vykusiu pavadinimu „Mirklės“, o taip pat ypatingos žiūrovų simpatijos sulaukusį detektyvinį serialą „Ludwig“, tiksliau, pirmąjį jo sezoną, ir šį kartą serialą pažiūrėjo jau ne tik Ernestas. Negana to, panašių serialų netrukus pasirodys dar daugiau, ir visiškai akivaizdu, kad tai ryški tendencija (šioje vietoje laidos vedėjai, kaip tikri ekspertai, įgyja moralinę teisę ištarti visų ekspertų mėgstamiausią frazę: „...kaip mes jums sakėme dar pernai...“, kadangi detektyvų kaip galvosūkių gausėjimą ir populiarėjimą tikrai mini ne pirmą kartą). Be to, Rasa pagaliau gavo progą daugiau pakalbėti apie galvosūkių sprendimams skirtą BBC laidą „Only Connect“ ir net pamėginti užduoti vieną iš klausimų Ernestui. Kaip visa tai sekėsi, sužinosite laidoje.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis visą laidą skiria svarbiam (kalbant apie kelis pastaruosius metus) reiškiniui – britų rašytojo Micko Herrono knygų serijai „Slough House“ ir pagal šiuos romanus vis dar kuriamam (neseniai baigėsi ketvirtas bei anonsuotas penktas sezonas) serialui „SlowHorses“.
Ir knygų serijos, ir serialo svarbumą formuoja autorinė tradicijų interpretacija. Akylai stebėdamas abi britiško šnipų trilerio klasikines pozicijas, kur vienoje pusėje neįprastose situacijose energingai veikia ir juokauja Iano Flemingo Džeimsas Bondas, o kitoje šnipiška rutina skundžiasi ir verkšlena Johno le Carré Smailis, Herronas šias opozicijas sintezuoja ir gauna absoliučiai netikėtą rezultatą, kur verkšlenantys ir besiskundžiantys agentai patenka į organiškai juokingo veiksmo situacijas.
Ir dar daugiau – rašytojas skaitytojams duoda retą šiame žanre realistinį optimizmą – nors visi Herrono herojai turi blogų savybių, kai kurie iš jų yra šiaip labai nemalonūs tipai, tarpusavyje bendraujantys su pykčiu ir nuoširdžia neapykanta, bet, prasidėjus veiksmui, rašytojas (ir jo herojai) sugeba įtikinamai parodyti, kad laikinos sąjungos, bendradarbiavimas, peties pakišimas ir didvyriškumas yra įmanomi net labiausiai komplikuotuose bendrijose.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Saknas det avsnitt?
-
Šiandien Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis „Nenušaunamuose siužetuose“ pirmą kartą (užsiminta buvo ir anksčiau, bet fragmentiškai) išsamiau kalba apie klasikines europietiškas, prancūziškai-belgiškas komiksų knygas.
Pokalbio pretekstu tapo vasarą lietuviškai išleista legendinės, bet Lietuvoje beveik nežinomos serijos apie Asteriksą ir Obeliksą knyga „Asteriksas Olimpinėse žaidynėse“ (originalas pasirodė 1968 m.). Laidoje vedėjai aptaria komikso autorius René Goscinny ir Albertą Uderzo ianagrinėja komiksų istoriją sovietinėje Lietuvoje ir vėliau.
Komiksai pokalbį nuvairuoja link animacinių filmų ir laidos vedėjai prisimena (bei saikingai pagiria) detektyvinį animacinį serialą „Grimsburgas“, kurio pirmas sezonas baigėsi gegužės mėnesį, o antras pasirodys link žiemos vidurio.
Vedėjai žvilgtelėjo ir į „Nenušaunamų siužetų“ animacinę ateitį – laidos klausytojas primygtinai rekomendavo pažiūrėti ir eteryje aptarti tris japoniškas detektyvines anime – „Odd Taxi“, „How to Become Ordinary“ ir „Undead Girl Murder Farce“ ir į šiomis rekomendacijomis bus su dėkingumu pasinaudota.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Kai kalbame apie detektyvinius siužetus, dažnai vartojame tokius žodžius, kaip „išnarplioti“, „suregzti“ ar „gudriai susukti“. Kokiai dar veiklos sričiai tinka šie žodžiai? Teisingai – mezgimui (ir nėrimui). Todėl šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai aptars mezgimo motyvus detektyvuose: pasirodo, jų stebėtinai nemažai, ir anaiptol ne tik ten, kur buvo galima tikėtis. Be to, pasitaiko ir netikėtų detektyvinių mezgimo iniciatyvų – vieną iš jų šią vasarą mielai išbandė Rasa (na, turbūt nenuostabu, kad ne Ernestas).
Žinoma, nebus apsieita be klasifikacijos ir pavyzdžių, kurie daug kam gerai žinomi ir kaip tik dėl to labai patikimi. Todėl šios laidos rekomendacijos paprastos: primename, jog tamsėjant vakarams labai verta ir tiesiog malonu prisiminti geriausius aukso amžiaus detektyvus – Margery Allingham (kodėl – bus pranešta laidoje), Patricią Wentworth su jos garsiąja mezgėja detektyve panele Silver, ir, žinoma, Agathos Christie mis Marpl.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis laidą skiria ne kartą „Nenušaunamų siužetų“ minėtam, bet išsamiau taip ir neapkalbėtam britų rašytojui Anthony Horowitzui. Bet laidoje bus aptariame ne visa jo kūryba, o tik viena, sąlyginai nauja, 2017 metais pradėta romanų serija, kurioje yra du herojai – pats Horowitzas ir buvęs policijos inspektorius Hawthornas.
Pretekstu aptarti seriją tapo hipotezė, kad šiais romanais (serijoje jau yra penkios knygos), kur realybė taip virtuoziškai pinama su fikcija, autorius skelbia žinią apie naujo ir labai intriguojančio detektyvinio žanro atsiradimą.
Kad šis teiginys nebūtų plikas, laidos vedėjai klausytojams pateiks žaibišką svarbiausių žanro naujovių ir išradimų chronologiją – nuo E. A. Poe iki šiandieninių „true crime“.
Laidoje aptariamos trys į lietuvių kalbą dar neišversti A. Horowitzo detektyvai: „The Word Is Murder“ (2017), „The Sentence Is Death“ (2019) ir „A Line to Kill“ (2021).
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Detektyvų srityje, kaip ir bet kur kitur, pažiūrėjus įdomų serialą ar filmą, perskaičius įdomią knygą, iškart kyla natūralus klausimas: o dar yra kas nors panašaus? Laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjams šis klausimas tikrai girdėtas, nes jiems abiem – ir Rasai, ir Ernestui - yra tekę ne kartą į jį atsakinėti. Todėl šio pirmadienio laidoje jie nusprendžia šiek tiek pakeisti savo vaidmenis ir imasi vertinti kitų duotas rekomendacijas. Rekomendacijos buvo skirtos tiems, kam labai patiko Riano Johnsono filmas „Ištraukti peiliai“ (Knives Out), o jis patiko daug kam: pateikti 9 filmai, vienaip ar kitaip primenantys „Ištrauktus peilius“, ir trumpai apibūdinti. Laidos vedėjai rekomendacijas įvertino ir toli gražu ne visoms pritarė.
Bet užtat vieningai pritarė ir nuoširdžiai džiaugėsi nauju, jau daugybės žiūrovų palankumą pelniusiu BBC serialu „Ludwig“, kurio pirmąjį sezoną su didžiausiu malonumu pasižiūrėjo ir jums siūlo.
Rekomendacijos: iš pasiūlytų 9 filmų (primename, panašių į „Ištrauktus peilius“) laidos autoriai tvirtai rekomenduoja keturis – tai „Gosfordo parkas“ (Gosford Park), „Tapatybė“ (Identity), „Įkaltis“ (Clue) ir „Žiūrėk, kaip jos bėga“ (See How They Run). Ir, be abejo, serialą „Ludwig“.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Laidoje vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalba apie juokingus detektyvinius serialus ir ta pačia proga – apie juokingus detektyvinius romanus.
Pokalbio pretekstu tapo recenzija, suniokojusi naują detektyvinį serialą „Bad Monkey“ (recenzentas jam davė nulį iš dešimties balų!). Ernestas, pasipiktinęs įvertinimo neteisingumu, su recenzentu ginčijasi, o ginčas galiausiai virsta, kaip neretai įvyksta „Nenušaunamuose siužetuose“, literatūrinio žanro suklasifikavimu. Jis gavosi toks:
1. Nejuokingi romanai su vienu kitu juokaujančiu personažu.
2. Nejuokingi romanai, kuriuose personažai nejuokauja, bet patenka į skaitytojui (bet ne personažui) juokingas situacijas.
3. Romanai, kuriuose ekscentriškų situacijų ir personažų gausa verčia vadinti juos juokingais romanais.
4. Sąmoningai skaitytojus juokinantys romanai, kurių autoriai stengiasi, kartais – desperatiškai, suformuoti juoką kiekvienoje eilutėje.
Sudarius klasifikaciją, vedėjams teko aptarti ir kiekvieną grupę iliustruojančius romanus, kurių buvo nemažai: Carlo Hiaaseno „Nuoga už borto“ (2006 išverstas lietuviškai), Elmore Leonardo „The Hot Kid“, Josepho Wambaugh „Hollywood Crows“, Jeff Lindsay „Dexter by Design“, Antti Tuomaineno „Little Siberia“ (prisimenant laidoje seniau aptartą jo „The Rabbit Factor“), Oyinkan Braithwaite „Mano sesuo serijinė žudikė“ ir Lynne Truss „Murder by Milk Bottle“.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Laidoje vedėjai planavo aptarinėti detektyvų festivalį „Bloody Scotland“, kuris kasmet rugsėjį vyksta Škotijoje, Stirlingo mieste. Rasa buvo susiruošusi į jį nuvykti ir daug visko papasakoti. Kaip išgirsite laidoje, galiausiai išėjo kiek kitaip, bet užtat klausytojai gaus progų sužinoti visokių keistų smulkmenų apie gerai žinomus (arba dar ir nežinomus, bet labai intriguojančius) detektyvų rašytojus, jų planus, kaip atsirado jų sukurti herojai ir panašių įdomybių. Pavyzdžiui, kaip garsioji Agathos Christie seklė mis Marpl tapo tokia, kokia tapo – apie tai gausime dvi versijas: ilgoji išdėstyta Chriso Brookmyre knygoje „The Cracked Mirror“, trumpąją pokalbyje su juo pateikė Stuartas Turtonas ir ją išgirsite laidoje. Dar galima sužinoti apie kitus vertus dėmesio detektyvinius festivalius (ir kur kitąmet bus galima paklausyti Janice Hallett, kurios Rasai nepavyko išgirsti šiemet). O svarbiausia – gauti informaciją apie ką tik išėjusias ar netrukus išeisiančias jų knygas.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Laidos vedėjai prisimena pasibaigusios vasaros detektyvinius nuotykius. Tarp jų, tų nuotykių, buvo Kembridže vykusios parodos „Murder by the Book: A Celebration of 20th Century British Crime Fiction“ apžiūrėjimas bei apsilankymas Grančesterio miestelyje, kuris, pasirodo, ir buvo miestelis iš detektyvinio serialo „Grantchester“.
Abu nuotykiai tapo pretekstu pakalbėti apie detektyvinio žanro sklaidą - literatūrai skirtų parodų bėdas ir spąstus (pakeliui aptariant parodos kuratorės, rašytojos Nicolos Upson kūrybą), galimybe laidos vedėjams surasti ilgalaikių, detektyvinių serijų išgyvenimo formulę, bei priežastimi pasvarstyti, kodėl vieni vakariečiai (vakarų vakariečiai) seną, šimtmetinę, namų įrangą su meile remontuoja, o kiti vakariečiai (rytų vakariečiai) nesugeba atsispirti pagundai seną, net ir veikiantį, daiktą pakeisti nauju.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
„Nenušaunamų siužetų“ vedėjai ne tik dalijasi detektyvinės vasaros įspūdžiais, bet ir džiaugiasi artimiausiomis, jau šio mėnesio naujienomis. Rekomendacijose bus išvardyta, apie kokius konkrečius reiškinius ir įvykius buvo kalbama, nes jų buvo daug: nuo nusivylimo galutinai išsikvepiančia Donnos Leon detektyvų apie komisarą Brunetį serija iki rūpesčio, ar filmui pagal Richardo Osmano „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubą“ pavyks surasti tinkamą lenką Bogdano vaidmeniui, ir nuo liūdesio pasibaigusiu serialu „Vera“ pagal Anne Cleaves romanus, bet kartu ir džiaugsmo dėl ką tik pasirodžiusios naujos knygos iš šios serijos. O ryškiausias motyvas, kaip visada ir būna po gerai praleistos vasaros, yra daug sumanymų, kuriuos privaloma aptarti būsimose laidose.
Rekomendacijos: naujas Kate Atkinson detektyvas apie Džeksoną Broudį „Death at the Sign of the Rook“, Donnos Leon detektyvas apie komisarą Brunetį „A Refiner‘s Fire“ (šito nerekomenduojame), nauji Anos Johansen detektyvai iš serijos apie salų komisarę – „Vyras kopose“ ir „Negyvėlė prie Fasteno ežero“, laukiamos Richardo Osmano, Anthony Horowitzo („Moonflower Murders“) detektyvų ekranizacijos, paskutinė serialo „Vera“ serija ir nauja jo autorės Anne Cleaves knyga apie Verą Stenhoup „The Dark Wives“, naujas „Šetlando“ sezonas ir - tikriausiai kiek vėliau – naujas serialo pagal PD James romanus „Dalglišas“ sezonas.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Šį pirmadienį „Nenušaunami siužetai“ prasidės su retai naudojama užsklanda – Balio Dvariono daina „Žvaigždutė“, kurią nutraukia pistoleto šūvis. Tokia pradžia klausytojams praneša, kad laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalbės apie lietuvišką detektyvą.
Ir šį kartą juo tapo vasaros pabaigoje pasirodžiusi Gintauto K. Ivanicko knyga „Basio“, kurioje yra trys detektyviniai apsakymai ir dvi taip pat detektyvinės apysakos – „Sidabro spalvos bliuzas“ ir „Neramus numirėlis“. Ir apsakymuose, ir apysakose bylas tiria poetas Matsuo Basio, vienas iš garsiausių haiku autorių.
Kaip japonų poetas Gintauto K. Ivanicko kūriniuose transformavosi į detektyvinį herojų? Kodėl detektyvas dirba įvairiose istorinėse epochose? Kas sieja knygą „Basio“ su britų opera „Keturių ženklas“, kuriame nusikaltimo vietą apžiūri bos-baritono balsu dainuojantis Šerlokas Holmsas?
Visa tai aptarta pirmoje naujo sezono „Nenušaunamų siužetų“ laidoje.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Paskutinėje šio sezono „Nenušaunamų siužetų“ laidoje vedėjai žvilgteli į šiek tolimesnę detektyvinę ateitį – vasaros pabaigą ir rudenį, kurie šiemet žada nemažai visokių įdomių tikėtumų ir netikėtumų. Vienas iš nežinomųjų – serialas pagal garsiojo norvegų rašytojo Jo Nesbo detektyvą „Pentagrama“, už kurio sėkmę vedėjai laiko kumščius, nes ankstesnis filmas apie garsųjį disfunkcinį seklį Harį Hūlę („Sniego senis“) pasirodė kaip reta nevykęs, nors herojų ir vaidino Michaelis Fassbenderis. Taip pas pasirodys ir nauja Nesbo knyga „The Killing Moon“, taigi Hūlės gerbėjams yra ko laukti. Džiaugsis ir Richardo Osmano „trečiojo amžiaus“ detektyvų skaitytojai, kadangi Netflix ne tik paskelbė apie būsimą ekranizaciją, bet ir pranešė, kas vaidins pagrindinius veikėjus, ir sąrašas puikus (tiesa, įrašinėdami laidą vedėjai dar nežinojo, kas vaidins ketvirtąją heroję, Džoisę: dabar tai jau paskelbta, bet Ernesto pasiūlytas variantas neabejotinai irgi vertas dėmesio). Dar bus nauja Lucy Foley knyga „Vidurnakčio šventė“, stebėtinai greitai pasirodysianti ir lietuviškai, taip pat lietuviškai bus Rose Wilding „Vilką mini“ ir C.J. Tudor „Degančios mergaitės“ bei keletas neabejotinai vertų dėmesio serialų – vienas pagal Micko Herrono (tą, kuris parašė „Slow Horses“) knygą, kitas apie Šerloką Holmsą, ir tai jau savaime rekomendacija, o trečias – retro stiliaus serialas apie knygių keistuolį, konsultuojantį vietos policiją. Išvardiję ir aptarę visa tai Rasa ir Ernestas, visiškai įsitikinę, jog palieka jus gerose rankose, atsisveikina ir linki labai geros vasaros.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Šį pirmadienį Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis pradeda uždarinėti besibaigiantį „Nenušaunamų siužetų“ sezoną ir kalba apie įvykius, kurie laukia detektyvų mėgėjų artimiausioje ateityje arba jau ką tik įvyko.
Vienas iš tokių įvykusių – debiutinis Tomo Valiūno romanas „Lažybos prie karsto“, kurį Rasa įvertino atsargiai, bet su pozityvia gaida.
Laidoje aptariami ir besiformuojančios tendencijos – „true crime“ tinklalaidininkų tapimas literatūrinių detektyvų herojais – naujausi rezultatai. Toks yra šviežiai parodytas serialas „Bodkin“, kuriame trys podkasteriai tiria paslaptingą trijų nepažįstamųjų dingimą idiliškame Airijos pakrantės miestelyje ir lietuviškai pasirodysiantis Megan Goldin romanas „Naktinis plaukimas“, pasakojantis apie tinklalaidininkės dalyvavimą mažo miestelio teismo procese.
Vedėjai, be abejo, atkreipė dėmesį į naują serialą „Rebusas“ pagal Iano Rankino kūrybą, o serialą „Eric“ su Benedict Cumberbatch (pasirodys gegužės 30 d.) pavadino laukiamiausiu beprasidedančios vasaros serialu.
Taip pat laidoje žvilgtelėta į tris vasaros pabaigoje pasirodysiančius verstinius detektyvinius romanus Danielio Hursto „Gydytojo žmona“ ir „Gydytojo našlė“ ir Leslie Wolfe „Jeigu dingčiau“.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Šio pirmadienio laidą „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai pradeda neįprastu įvadu – pamini neseniai mirusį istorinių detektyvų autorių C.J. Sansomą bei visai neseniai pagaliau pasirodžiusį serialą „Šardleikas“, pavadintą jo garsiausio herojaus, Tiudorų laikų privataus seklio Methu Šardleiko, pavarde. Šiek tiek pasvarstę, kodėl vieniems istoriniams romanams tenka daugiau populiarumo negu kitiems, vedėjai imasi temos, kurią ketino nagrinėti – tai yra, kaip detektyviniuose kūriniuose vaizduojami patys detektyvinių kūrinių autoriai (kai jie, taip sakant, iš autorių patys tampa herojais); kad tai nutinka neretai, krito į akį Rasai, pastaruoju metu lyg tyčia pasirenkančiai skaityti būtent apie juos. Neapsieita be klasifikacijos (nes mes mėgstame klasifikuoti), o pabaigoje net mėginta atsakyti į neišvengiamai po diskusijos kilusį klausimą: kodėl detektyvų autoriai savo amato brolius (dažniau brolius negu seseris) vaizduoja šitokiais pašlemėkais? Šia nelinksma gaida viskas būtų ir baigęsi, jei ne staiga prisimintas priešingas pavyzdys – Alexandro McCallo Smitho maloniai aprašytas garsus škotų detektyvų autorius ir akivaizdžiai geras žmogus Ianas Rankinas, apie kurio kūrinių ekranizacijas – tai yra, netrukus pasirodysiantį serialą „Rebus“, - laidos vedėjai veikiausiai pakalbės kurioje nors kitoje laidoje.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ laidos vedėjai kalbasi apie serialus. Laidos pradžioje Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis tikėjosi, kad kalbės apie visas detektyvines kinematografines naujienas, bet galiausiai pokalbio akcentu tapo ne visai žanriškai gryni teisminiai serialai ir jų tęsiniai.
Pradinį toną davė gegužės pabaigoje pasibaigsiantis CBS serialas „Elsbeth“. Ernestas apie lengvai pateikiamus ir kartais juokingus buvusios advokatės bylos tyrimus pasakojo kaip apie savarankišką kūrinį, bet Rasa parodė, kad „Elsbeth“ yra visiškai rimtų teisminių dramų „The Good Wife“ ir „The Good Fight“ atšaka, spin-offas.
Prakalbus apie žinomų serialų tęsinius ir atšakas laidoje buvo aptartas gana naujas (pirmas sezonas – 2023 m.) serialas „Naktinis teismas“ (Night Court), formaliai, sprendžiant iš pavadinimo ir herojų (teisėjai, advokatai ir teismo pareigūnai) pavadintinas teismine drama, o realybėje tai – gryno pavidalo situacijų komedija, tęsianti senovinio (paskutinė serija parodyta 1992 metais) ir legendinio (ne pas mus) serialo „Naktinis teismas“ pasakojimą.
Serialų atšakos ir tęsiniai vedėjų nepaleido iki laidos pabaigos, nes teko aptarti ir besiplečiančią serialo „Mirtis rojuje“ visatą, kurioje atsiras trečia, australietiška atšaka „Sugrįžimas į rojų“.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Jau kelerius metus kalbėję apie detektyvus visais įmanomais aspektais, šią savaitę laidos vedėjai staiga susigriebė taip iki šiol neuždavę vienas kitam paprasčiausio, galima sakyti, pamatinio, net vaikiško klausimo: o koks yra tavo mėgstamiausias seklys, detektyvo herojus, ir kodėl? Taigi šį pirmadienį, suprantama, jie šitą klausimą ir aptarinės. Kaip visada, esama išlygų - iš konkurso pašalinti savaime suprantami, visiems žinomi ir visų mėgstami sekliai, tokie kaip Šerlokas Holmsas ar Erkiulis Puaro (ir mis Marpl), nes juos pasirinkti būtų ne tik akivaizdus, bet ir banalus sprendimas. Be to, kiekvienam iš laidos vedėjų reikia pasirinkti po tris variantus ir, maža to, savo pasirinkimą pagrįsti. „Nenušaunamų siužetų“ klausytojai, kurie ne pirmą kartą klausosi laidos, veikiausiai jau gali gana tiksliai patys atspėti, kokius mėgstamiausius veikėjus paminės ir Rasa, ir Ernestas, tačiau vis dėlto įspėjame, kad tam tikrų staigmenų bus.
O pabaigoje laidos vedėjai dar nei iš šio, nei iš to užsimins apie naująjį NETFLIX serialą „Riplis“, nes jeigu jau visi apie jį kalbą, tai kodėl čia turėtų būti nutylėta.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Šį pirmadienį „Nenšaunamų siužetų“ vedėjams tenka grąžinti skolas – praėjusią savaitę neįvykdę pažado aptarti japonės Asako Youzuki knygos „Sviestas“, tai daro šiandien ir daro su kaupu, romanui skirdami visą laidos pusvalandį.
Na, ne visai visą pusvalandį. „Sviestas“ turi kelis žanrinius sluoksnius - romane yra miglotas detektyvas su neaiškiais siužetiniais posūkiais, lydimas sudėtingai suformuluotu, bet akivaizdžiu feministiniu pranešimu, visus siužetus gaubia himnas maistui, jo gamybai ir valgymui, akcentuojant ne sveiką japonišką, o nesveiką europietišką virtuvę ir, galiausiai, tekstas parašytas remiantis tikrais įvykiais, kurių realumą autorė virtuoziškai pradangina.
Taip atsitiko ir laidoje – Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis, pasakodami apie trimis žmogžudystėmis kaltinamos Manako Kadžii ir žurnalistės Rikos Machada sudėtingus santykius, nuolat nukrypdavo į nuosavus siužetus ir aptarė savo santykius su įvairiomis sviesto rūšimis, lygino maisto kainas Lietuvoje ir Japonijoje, ieškojo dingstančio detektyvo ir nutarė, kad visame pasaulyje skaitymo bangą sukėlusiam „Sviestui“ tiesiog lemta atsirasti ir lietuviškai.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Sumanymas buvo aiškus – aptarti pastaruoju metu gana plačiai nuskambėjusį japonų autorės Asako Yuzuki romaną „Sviestas“, kuris anotacijose vadinamas detektyvu ir kuriame daug visokių motyvų, bet ryškiausi – japoniškumo ir maisto. Tačiau, kaip visiems žinoma ir kaip rašė škotų nacionalinis poetas Robertas Burnsas, net geriausiai sukurti pelių ir žmonių planai kartais nusuka šonan, tad ir šį kartą laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis pradėjo kalbą nuo japoniškų istorijų pasakojimo ypatumų (ar kas nors nustebs sužinojęs, kad Ernestas pasiūlė klasifikaciją ir išskyrė bendrumus? Tik ne mūsų laidos klausytojai), bet paskui nejučiomis įsivėlė į tolesnes diskusijas (be kita ko, dar ir dėl netikėtai paaiškėjusio Rasos susidomėjimo ypatinga japoniškų kelionių laiku atmaina bei Ernesto atrasto japoniško detektyvo apie maisto patiekalų įspūdžių atgaminimą, po kurių neišvengiamai reikėjo pasidalyti savo įspūdžiais) ir tik labai pavėlavę susizgribo, jog apie „Sviestą“ pakalbėti jau nebespės. Užuot pasidavę apmaudui, vedėjai tik pasiūlė klausytojams dar pažiūrėti labai smagų filmą apie keiksmažodžių galią, o apie labai japonišką, labai keistą ir labai su maisto gaminimu susijusį romaną „Sviestas“ žada pakalbėti kitoje laidoje. Jeigu niekas neišblaškys.
Rekomendacijos: Toshikazu Kawaguchi knygos: lietuviškai išleista „Kol dar neatšalo kava“ ir angliškos – „Coffee stories“, „Before The Memory Dies“ ir „Before Goodbye“; Sosuke Natsukawa „Apie katiną, gelbėjusį knygas“, Sanaka Hiiragi „Prarastų atsiminimų fotografas“, Hisashi Kashiwai „Kamogawa maisto detektyvai“; filmas „Wicked Little Letters“ (2023 m.).
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Saikingai pasidžiaugę būsima nauja Agathos Christie detektyvo „Septynių laikrodžių paslaptis“ (Seven Dial Mystery) ekranizacija, laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis, užuot nuspėjamai kalbėję apie ekranizacijas, nutarė imtis kiek kitos temos ir pasvarstyti, kaip jaučiasi šiuolaikinis žmogus skaitydamas vadinamuosius klasikinius, „aukso amžiaus“ detektyvus: trumpiau tariant, ar jie jam neatrodo nesuprantami ir pasenę? Juk pasaulis per tą laiką iš esmės pasikeitė, tai ir detektyviniai pasakojimai negalėjo išlikti kokie buvę.
Viena iš liūdnesnių laidos išvadų yra: taip, dažnai klasikiniai detektyvai tikrai atrodo pasenę, rašyti kitokiam pasauliui ir kitokiems skaitytojams. Norėdami pasiguosti, laidos vedėjai kaip mat ėmėsi klasifikuoti pasenimo požymius ir nuodugniai juos aptarę vis dėlto pralinksmėjo. Kodėl – sužinosite, kaip sakoma, laidoje.
Rekomendacijos: pagal nuotaiką skaityti įvairius aukso amžiaus detektyvus; visų pirma Agathą Christie ir abiem laidos vedėjams įdomaus G. K. Chestertono apsakymus. Šitie nepaseno.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis -
Dvi neįtikėtinos detektyvinės naujienos, dar neišverstos į lietuvių kalbą.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis - Visa fler
