Avsnitt
-
Trečioji cyber grojaraščių dalis - neo primityvistine ir techno-paganizmo tematika. Skamba Chris Carter, Phew, The Future Sound of London, Drew McDowell ir kiti atlikėjai.
Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk -
Alternatyviosios muzikos istorijos juostoje randamės devintojo ir dešimtojo dešimtmečių sandūroje - ir vienos svarbiausių amerikietiškojo industrial'o ir apskritai alternatyvos leidybinių kompanijų Wax Trax! klestėjimo laikotarpyje. Įkurta dar 1978 m. parduotuvė Denveryje, Kolorade, didžiulių britiško glam'o fanų sutuoktinių Jim'o Nash'o ir Dannie Flesherio, o vėliau perkelta į Čikagą, kur virto tikrų tikriausia visokių keistuolių ir nepritapėlių meka. Pirmieji leiblo išleisti įrašai - drag'o karalienės Divine ir ankstyvieji Ministry įrašai, o vėliau leiblas ir jo parduotuvė ne tik tapo kultinė sambūrių vieta, bet ir lopšys, išsupęs amerikietišką industrial'ą, industrinį roką ir net metalą. Apie „The Ramones" mėgstamiausią Amerikos įrašų parduotuvę virtusią kultine leidybine kompanija kartu su skambiausiais - Alu Jourgensenu, Lucu Van Acker'iu, jų „Revolting Cocks" ir „My Life With the Thrill Kill Khult".
Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk -
Saknas det avsnitt?
-
Įtarpinių epizodų serija „Magiškoje muzikoje", įkvėpta kultūros kritiko Marko Fisher'io tekstų, filmo „Bladerunner", rašytojo J.G.Ballard kūrinių ir neužilgo išeisiančio laidos vedėjos Eglės grupės „Gris Futuro" cyberwave stilistikos albumo „Nowadaze". Kaip ir dauguma jos muzikinių dėlionių, šis glaudžiai susijęs su psichogeografija ir vieta. Antroji serijos dalis.
Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk -
Zambija – pietinės Afrikos šalis, neturinti prieigos prie jūros, ir kurioje šiuo metu gyvena apie 18 mln. žmonių. XIX ir XX a., kaip ir didžioji Afrikos dalis kitų šalių, ji buvo kolonizuota Jungtinės karalystės, kuri vadino regioną Šiaurės Rodezija ir, be kita ko, paliko jai šiokią tokią muzikinę įtaką. 1964 m. Šiaurės Rodezija atgavo nepriklausomybę ir persivadino į Zambijos Respubliką, šalies prezidentu tapo Kennethas Kaunda. Jaunos Zambijos ekonominės viltys daugiausia siejosi su vario ištekliais, randamais šalies Koperbelto provincijoje. Pirmieji nepriklausomybės metai klojosi palyginti sėkmingai. Vario kasyklose netrūko užtikrinto pelningo darbo, atsirado nemaža vidurinioji klasė, pasirengusi leisti pinigus pramogoms.
Pagal prezidento Kaundos viziją „Viena Zambija, viena tauta“ muzika virto įrankiu. Nepamaišė ir tai, kad pats Kaunda buvo muzikantas mėgėjas. Bet muzika turėjo būti griežtai zambietiška. Panašiai kaip ir su panašaus laikmečio brazilų Tropicalia, sluoksniuojami vietiniai Zambijos elementai ant tuo metu populiarių vakarietiškų garsų (psichodelinio roko, fanko, folko ir t. t.) sukūrė šaunų ir savitą rezultatą. Taip gimė Zamrokas. Prie neblogos ekonomikos ir savito skambesio prisidėjo ir įpareigojimas radijo stotims groti 95 proc. zambietiškos muzikos. Grupės dažnai dainavo angliškai, tačiau skambėjo ir tokios vietinės kalbos kaip bemba, nyanja ir tonga.
Šiame „Magiškos muzikos“ epizode – apie ryškiausius Zamroko vardus: Rikki Ililonga ir jo grupė „Musi-O-Tunya“, taip pat Emmanuelio „Jagari“ Chandos vadovaujama grupė WITCH (akronimas We Intend To Cause Havoc). O apskritai laidą sukurti įkvėpė prieš keletą savaičių naują singlą „Noid“ išleidęs Tyler, the Creator, jame nusemplinęs Paul Ngozi ir jo „Ngozi Family“ ir vieno didžiulio festivalio metu laidos vedėjos Eglės atrasta atlikėja Sampa the Great.
Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk -
Antroji dipticho apie neo-psichodelinės muzikos ištakas - muzikantai devinto ir dešimto dešimtmečių sandūroje groję įkvėpti šešiasdešimtųjų psichodelikos. Šioje dalyje klausomės reiveriškų „Primal Scream" ir jų legendinės „Screamadelica", įrašytos kartu su Andrew Weatherall, kiek pompastiškų ir orkestrinių, bet labai gražių „Spiritualized" ir tikrų pankiškų neo-hipių „The Brian Jonestown Massacre". Svaigulys garantuotas!
Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk -
Sukant ratus apie aštuoniasdešimtųjų pabaigą, o taip pat prieš kelias savaites pabuvojus Liverpulyje ir pas Julianą Cope'ą, logiškas tolimesnis žingsnis - į svaiginantį neo-psichodelikos pasaulį, per dvi tam skirtas laidas. Pirmoje dalyje klausomės pirmųjų jos garsų - o viskas prasidėjo nuo to, kad aštuoniasdešimtųjų pradžioje kai kurios post-punk grupės iš naujo ėmė klausyti ir mėgdžioti šešiasdešimtųjų psichodelinę muziką ir vadinti save "acid pankais". Pamažu iš to išsigrynino bendraminčių banga, neturinti vienos aiškios vietos visame pasaulyje, ir aštuoniasdešimtųjų pabaigoje jau klestėjo tokios grupės kaip buvę "Bauhaus" nariai (be vampyro vokalisto) "Love and Rockets", svaiginantys kosminiai rokeriai "Spacemen 3", vėliau groję kaip "Sonic Boom" ir "Spiritualized", o ne viena tamsesnės muzikos grupė irgi nesibodėjo flirtuoti su lizerginiais šešiasdešimtaisiais. Apie grupes, iš kurių mokėsi grupės, iš kurių mokėsi "Garbanotas" (o gal ir jie patys!) - šioje "Magiškoje muzikoje".
Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk -
Dar viena laida į šventinių kolekciją - skirta lietuvių klausytojams tikrai mažiau pažįstamam, autentiškam keistuoliui ir stilingam išsišokėliui, "kultinių atlikėjų kultiniu atlikėju" vadinamam intelektualui ir istorikui, senovinių akmenų ir neolito ekspertui, psichodeliniam druidui, muzikos kritikui ir rašytojui Julianui Cope'ui, apie kurį jau prieš kelias savaites buvo užsiminta šiek tiek laidoje skirtai Liverpulio Naujajai bangai. Ne veltui - Julianas bent pusę devintojo dešimtmečio lyderiavo neo-psychedelia grupei "The Teardrop Explodes", o paskui dar kelis dešimtmečius iki šių laikų kūrė savitą, visokias politines, socialines, religines... kosmines ir ezoterines temas itin įmantriais būdais apdainuojančią muziką. Sunku tokią margą ir ryškią asmenybę bandyti sutalpinti į vieną valandą eterio, tačiau gal kam nors tai bus postūmis panirti į šio tikrai magiško neo psichodelikos ir folko bei krautroko stiliais grojančio kūrėjo, ne tik savo pastangomis sugrąžinusio Scott'ą Walker'į į akiratį, bet ir dirbusio su tokiais ezoteriniais pogrindžio vardais kaip "Coil'ų" Thighpaulsandra, "Spiritualized" Mooney ir Sunn O))), bekraštį psichodelinį pasaulį.
Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk -
Nusikeliame į didžiąją salą-žemyną ir jos devintąjį dešimtmetį - kai praktiškai kone kiekviename didesniame jos mieste klestėjo po vietinę sceną. Šioje laidoje jos vedėja Eglė surenka jai arčiausiai širdies esančius sąskambius iš visos Australijos - jie gana įvairūs, bet ir nuoseklūs - daugiausiai new wave ir post-punk, su ypatingu paminėjimu vienai svarbiausių australų pogrindžio grupių eksperimentiniais „Severed Heads" ir nauju atradimu - kreivu minimalistiniu funk'u „Essendon Airport".
Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk -
Prieš dvi savaites per "Magišką muziką" jo gimtadienio proga klausėmės Nick'o Cave'o o štai šios savaitės laida skirta jo neįmanomai meilei - moteriai, kuriai sukurtas vienas geriausių Cave'o albumų "The Boatman's Call", o taip pat hito "Henry Lee" femme balsui - vienai žaviausių muzikančių alternatyvios muzikos istorijoje Polly Jean Harvey. Devyniasdešimtaisias pradėjusi kaip britų atsakymas į amerikietišką grunge'ą, pakeitusi daugybę personažų ir apdainavusi tamsiausias moteriškos ar tiesiog žmogiškos sielos gelmes, o šiai dienai kaip kokia šiuolaikinė druidė pasakojanti pagoniškas anglosaksų sakmes nuo naujojo amžiaus pradžios ir dar pernai išleistame albume "I inside the Old Year Dying". Iš rankų nepaleidusi gitaros, amžių sankirtos "50 feet Queenie" - vienintelė ir nepakartojama PJ Harvey. Jai ir jos taip pat į rėmus netelpančiai, rudeninei muzikai ši laida.
Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk -
Laida, kurį galbūt ir būtų likusi užmarštyje, jei ne staiga kaip priminimas nuskambėję „Echo & the Bunnymen" ir įkvėpę jai „Magiškoje muzikoje" dar nepaliestą post-punk ir new wave kampelį Liverpulyje - pop muzikos sostinėje, iš kurios kilę ne kas kiti kaip jos krikštatėviai Bitlai. Taigi grįžtame į devintąjį dešimtmetį ir klausomės niekaip iš to melodingo „prakeiksmo" taip ir nesugebėjusių atsikratyti grupių: jau minėtų, poetiškų Bunnymen'ų su savo vardine dėžute pavadinta Echo, labiau šešėlinių, bet tikrai pogrindžiui ne vieną puikų grūvą ir melodiją dovanojusių „Pink Industry" (galbūt įvkėpusių ir Manfredo plokštelės pavadinimą?), atskirame savo sukurtame pasaulyje gyvenantį Julian Cope ir jo Teardrop Explodes, ir alternatyvaus Liverpulio pop karalių ir sintezatorinės muzikos pradininkų „Orchestral Manouvres in the Dark", arba tiesiog „OMD". Grynas įrodymas, kad alternatyvi muzika - nebūtinai tamsi!
Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk -
"Magiška muzika" grįžta į senąjį savo formatą - ciklą laidų apie alternatyviosios muzikos istoriją - chronologiškai, nuo septintojo dešimtmečio pabaigos iki mūsų dienų, su šen bei ten įterptinėmis ypatingomis laidomis, skirtoms kuriam nors svarbiam alternatyvos veikėjui. Kaip ir ši - kadangi taip sutapo, kad laida išeis rugsėjo 22, buvo nutarta skirti ją atšvęsti ir peržvelgti iš esmės į jokius žanrus nesutelpančius Nick'ą Cave'ą ir jo Bad Seeds, ypač ta proga, kad tai jų frontmeno gimtadienis. Nuo pirmųjų gotiškumo apraiškų ir aštuntojo dešimtmečio praleisto tamsiame Berlyne, iki visceralių ir karštligiškų metų San Paule, ir galiausiai grįžimo prie įtaigios ir neskystos dainuojamosios poezijos. Visad lydint religijai, aistrai ir mirčiai. Patetiška? Taip, nes tai laida, skirta atšvęsti kūrėją, kuriam pavyko paversti patetiką žavia.
Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk -
Uždarant LRT Opus vasaros sezoną - bene paskutinioji psichogeografinių grojaraščių - „dienoraščių“ serijos dalis, o kartu ir penktoji Ketvirtojo pasaulio temoje. Muzika kurianti įsivaizduojamas erdves, tolius, šalis ir visuomenes bei jų papročius. Įkvėpta trimitininko Jono Hassellio.
Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk -
Dar vienas „dienoraštis“ Jono Hassellio Fourth World arba Ketvirtojo pasaulio idėjos pagerbimui: post-egzotiniai, eksperimentiniai ir tolimųjų kraštų melodijų įkvėptas garsynas - vienoje iš paskutiniųjų vasarinių „Magiškos muzikos“ grojaraščių serijos.
Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk -
Trečioji dalis iš serijos, skirtos Ketvirtojo pasaulio arba Fourth World muzikai ir su ja susišaukiantiems garsams. Džiunglių klampynė ir kaitra, medinukų skambesio ritmai ir eksperimentinės vokalizacijos šiame „Magiškos muzikos“ epizode.
Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk -
Antroji laida iš dienoraščių serijos, skirtos plėtoti Jono Hassellio Fourth World idėją. Kūriniai kuriuose subtiliai persipina egzotizmas ir technologiniai eksperimentai, sukurdami kelionę į meta vaizduotės užkaborius, iš įvairių pasaulio vietovių.
Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk -
Vasaros sezono „Magiškos muzikos“ dienoraščiai-grojaraščiai, pakaitomis su Ketvirtojo pasaulio dienoraščiais.
Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk -
Vasariniai „Magiškos muzikos“ grojaraščiai, įkvėpti Jono Hassellio ir skirti psichogreografinėms, post-egzotinėms Ketvirto pasaulio temoms. Su prieš tai kai kuriose „Magiškoje muzikoje“ nuskambėjusiais atlikėjais ir jų kūryba, kuri iš tiesų magiška. Keliaukite per erdvę, atbulai ir išilgai, kur jungiasi trečiojo pasaulio autentika ir tradicijos, su pirmojo pasaulio technologijomis.
Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk -
Paskutinysis Berlyno dienoraštis įrašytas įkvėptas šio mieste, šiame mieste ir šiam miestui. Ir, be abejo, visiems LRT Opus klausytojams. Tingus vasaros grūvas, ir vėl post-dub'o saulės vonios ir daug analoginės sepijinės šilumos.
Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk -
Antra dalis nuotaikų, įkvėpimų ir upė melodijų bei ritmų, lydėjusių Eglę turo per Berlyną metu. Daug post-dubinio, krautinio ir elektroninio džiaugsmo, su tokiais atlikėjais, kaip Pieter Kock, Jan Jelinek, La Serpiente, „Indescreet Jewels“ ir kitais.
Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk -
Asociatyvinis kūrinių koliažas iš tamsaus, bet tropinio Berlyno. Pirmoji laidos dalis - labiau grūvinė, post-dub'inė, antroji - industrinių bangų. Viskas bendrai - tarytum praskleidus raudonąsias Juodosios ložės užuolaidas.
Ved. Eglė Naujokaitytė-Muk - Visa fler