Avsnitt
-
„Rusijos santykių su likusiu pasauliu vizija yra daug niūresnė, nei esame įpratę. Tai ypač pasakytina apie tuos, kurie gyvena šalyse, besiribojančiose su Rusija arba geografiškai esančiose netoli jos. Šis dokumentas reiškia ne tik žemiausią tašką ekumenizmo raidoje, bet ir signalizuoja apie tai, kad šiandien krikščionims praktiškai neįmanoma susitarti dėl krikščionybės, taikos ir sugyvenimo mūsų bendruose namuose. Dokumente šaltakraujiškai išdėstyta Putino ir Kirilo sąjunga: Maskvos patriarchatas, kaip valstybinės Bažnyčios vadovas, bando suteikti posovietiniam Rusijos nacionaliniam projektui sielą ir viziją.
Kai 1991 m. Sovietų Sąjunga subyrėjo, nebuvo jokios dvasinės ir moralinės vizijos, išskyrus nostalgiją šlovingai Rusijos stačiatikybės praeičiai. Dabartinė Putino ir Kirilo simbiozė yra vaisius to, kas prasidėjo daugiau nei prieš trisdešimt metų. Tačiau vienas skirtumas yra tas, kad ne leninizmas-stalinizmas, o Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Maskvos patriarchatas dabar tiekia ideologinius šarvus šiam karo manifestui - karui, ginkluotam branduoliniais ginklais.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.
Maldynas kaip būdas suvaldyti beprotišką gyvenimo tempą: gegužės mėnesio „Magnificat“ maldyną pristato jo redaktorė Ilona Valujevičienė.
Immanuelio Kanto 300 metų bujiliejui - filosofo Lauryno Peluričio
komentaras: „Ką Kantas patartų daryti su velnių valstybe, kuri nenori taikos?“
Apaštalo Pauliaus keliais: kun. Mozės Mitkevičiaus pasakojimas apie apaštalo Velykas, praleistas kalėjime (II dalis).
Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Kalkuliatorių džiaugsmas“ – apie tarpinio patikrinimo egzaminus.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Balandžio 8 d. Vatikano Tikėjimo mokyklo dikasterija išleido naują dokumentą, pavadintą „Dignitas infinita – apie žmogaus orumą“. Dar iki oficialaus pasirodymo dokumentas spėjo apaugti įvairiomis spėlionėmis, mat buvo laukiama oficialios Bažnyčios pozicijos dėl šiuo metu itin dažnai linksniuojamos vadinamosios gender teorijos. Naująjį dokumentą analizuoja VU profesorius Paulius Subačius.
Spaudos apžvalgoje – Giedriaus Tamaševičiaus pasakojimas apie netikėtą velykinę naujakrikštų bangą Prancūzijoje.
Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie netikėlių laimę“.
Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Saknas det avsnitt?
-
Mažoji studija. Popiežius ir pasaulis. Septintoji diena
-
Kaip šiuolaikiniam žmogui perteikti Velykų prasmę, kad tai nebūtų tik banalus kalbėjimas apie margučius ir atbundančią gamtą ir kas šiandien pastūmėja apsispręsti priimti krikšto sakramentą? Pokalbis su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu.
Įspūdžiais iš priešvelykinės Jeruzalės, kurioje dėl karo per šventes šiemet nebus įprastų maldininkų minių, dalinasi Vilniaus Universiteto istorikas Nerijus Šepetys.
Apie trapią mūsų pilietinio sugyvenimo būklę - filosofo Lauryno Peluričio komentaras.
Šiuolaikinio prancūzų filosofo ir teologo Fabrice Hadjadj mąstymas apie kietą Prisikėlimo tikrovę.
Rašytojos Vandos Juknaitės velykinis liudijimas.
Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Kodėl Judas išdavė Kristų?“
Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
„Kokiomis vertybėmis šiandien vadovaujamės, „nagrinėdami laiko ženklus“? Akivaizdu, kad popiežiaus Pranciškaus raginimas nusiginkluoti kaip „moralinė pareiga“ ir Ukrainos graikų katalikų bažnyčios Vyskupų sinodo požiūris į karą ir teisingą taiką smarkiai skiriasi. „Siekdami fiktyvios taikos, pacifistai dažnai nori - sąmoningai ar nesąmoningai - nušalinti nuo atsakomybės taikos kaltininkus. Argumentai būna įvairūs, o kartais net labai moralūs, pavyzdžiui, noras išvengti tolesnių žmonių aukų. Toks argumentas dažnai iškeliamas Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą kontekste", - sakoma Ukrainos vyskupų pranešime. Ši juntama įtampa tarp Vatikano ir Ukrainos katalikų yra ne tik diplomatinė ar politinė problema. Šiandien visiems mums kyla klausimas, kur galėtume rasti pilnesnę Evangelijos išraišką mūsų istoriniame kontekste, kur matome „laiko ženklus“?“ Plačiau - vedamojo skiltyje.
Ar Rusija kada nors buvo kitokia? Apie Rusiją po prezidento „rinkimų“ - pokalbis su kultūros istoriku Vytautu Ališausku.
Spaudos apžvalgoje - popiežiaus pasisakymo apie Ukrainą atgarsiai vokiečių katalikų žiniasklaidoje: „Kodėl popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie karą Ukrainoje, nepasitelkia savo paties anksčiau skelbtų idėjų?“ (parengė Giedrius Tamaševičius).
„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Verbų sekmadienio paradoksą.
Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Pavasarybės“.
Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
„Vatikano stebėtojas Massimo Faggioli nuogąstauja, kad pastarųjų dvejų metų politiniai diplomatiniai popiežiaus pasisakymai apie Ukrainą, iš dalies ir apie Izraelį, jau meta šešėlį visiems per dešimtmetį nuveiktiems darbams, jo teologinei vizijai, galimai ir būsimam sinodui, o galiausiai gali pakeisti net viso pontifikato vertinimą". Plačiau - vedamojo skiltyje.
Naujas žurnalo „Artuma“ numeris: ar bažnyčioje matosi laukiamo prisikėlimo ženklų? Pokalbis su leidinio vyriausiu redaktoriumi Dariumi Chmieliausku.
Spaudos apžvalga: Rusijos karo prieš Ukrainą refleksijos ir mintys apie mokytojo pasiaukojimą (parengė Laurynas Peluritis).
„Krikščioniškos minties puslapis: kun. Tomašas Halikas „Velykų paradoksas ir tikėjimo krizė“.
Tėvo Antano paakojimai: kun. Antanas Saulaitis SJ apie atsivertimą.
Poetės Giedrės Kazlauskaitės esė „Šių dienų pasaulio Kryžiaus kelias“:
„Nuo drono smūgio Odesoje žuvo beveik visa Kravecų šeima: tėvai ir trys vaikai, iš kurių jauniausiajai dukrelei tebuvo septyni mėnesiai.
Viešpatie, leisk mums atsiremti į Tave ir net pačiomis beviltiškiausiomis aplinkybėmis tikėti Evangelija" (8 stotis. Viešpats Jėzus ramina verkiančias moteris).
Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Ar žinote, kad šiuo metu Katalikų Bažnyčia yra „susiskaldžiusi labiau nei bet kada per visą savo naujausią istoriją“? Ir ar suprantate, kad dėl visko kaltas vienintelis žmogus - popiežius Pranciškus? Šis teiginys buvo išsakytas naujausiame išpuolyje prieš 87-erių popiežių - pareiškime, kurį parašė (žinoma, anonimiškai!) kažkoks narsuolis, kaip teigiama, vienas iš Bažnyčios kardinolų. Kardinolų kolegiją sudaro anaiptol ne paaugliško amžiaus nariai, tačiau tik maždaug tokio amžiaus žmogus gali taip neišmanyti ir nesidomėti katalikybės „naujausia istorija“, kad leistų sau išdėstyti tokį teiginį. Plačiau apie konklavos nuojautas - vedamojo skiltyje.
Apie naujos Lenkijos valdančiosios daugumos santykius su Katalikų Bažnyčia - Katarzynos Korzeniewskos pasakojime iš Krokuvos.
Kovo 11-osios išvakarės: ką reiškia kalbos apie vienybę? Lauryno Peluričio komentaras.
Thomas Mertonas apie staiga ištikusią meilę visai žmonijai.
Tėvo Antano pasakojimai: „Kantrybė ir nuolankumas“.
Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laisvę, kurios niekas nebeatims“.
Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Tomašas Halikas, kvalifikuotas psichoterapeutas, savo akimis mato, kad daugėja nestabilių ir depresyvių jaunų žmonių. Jis mano, kad Bažnyčia turi skubiai reaguoti į šį laiko ženklą. Jį, kaip ir popiežių Pranciškų, liūdina tai, kad tiek daug Bažnyčios vadovų tebėra apsėsti seniai pralaimėtų kultūrinių karų lozungų, gvildena siaurus moralinius klausimus, nekreipdami dėmesio į visuomenėje plintančią blogos savijautos epidemiją, ypač tarp jaunimo. Tokį institucinį atsiribojimą jis laiko gynybine pozicija, kai įsikimbama į konfesiniu požiūriu uždarą, kontrkultūrinę, modernybės laikų „katalikybę“. Apie naujausią kunigo ir filosofo Tomašo Haliko knygą „Krikščionybės popietė“ pasakosime vedamojo skiltyje.
Pirmojo 2024 m. žurnalo „Kelionė“ numerio temas pristato leidinio vyr.
redaktorė Faustina Andriulytė.
Spaudos apžvalga: amerikiečių ir danų žiniasklaida apie Aleksejaus Navalno mirtį kaip krikščionišką kankinystę (parengė Giedrius Tamaševičius).
Kovo 4 d. Bažnyčia mini Lietuvos globėjo šv. Kazimiero liturginę iškilmę. Apie savaitę truksiančius šv. Kazimiero atlaidus pasakoja Vilniaus Arkikatedros vikaras, kun. Mozė Mitkevičius.
Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Sedimentacija. Kaip Jėzus apvalo savo šventovę, t.y. mus?“
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Atvykus į kaimus, kuriuos buvo okupavę rusų kariai, buvo sunku patikėti, kad ten dar gali kas nors gyventi. Namų priekiniai vartai išvarpyti kulkų, stogai ir langai išdaužyti. Tačiau žmonės gyvena griuvėsiuose, dažnai pašiūrėse arba mažose „pirtelėse", kurias daugelis ukrainiečių turi savo namuose. Sutikome pagyvenusių porų, pasiryžusių plyta po plytos atstatyti savo namus, nepaisant nuolatinio pavojaus vėl jų netekti arba, dar blogiau, netekti gyvybės. Minusinė oro temperatūra neatšaldė daugelio ukrainiečių ryžto likti savo namuose" Plačiau - vedamojo skiltyje.
Interviu su Paryžiaus Bernardinų kolegijos tyrimų centro vadovu, kun. Olric de Gélis: „Lietuvoje man padarė įspūdį tas stiprus jausmas, jog esate puolami. Nežinau, kaip teisingiausiai tai nusakyti, nes vaikštant Vilniaus gatvėmis, tikrai nesimato kareivių, bet jaučiu, kad jūs stipriai išgyvenate jausmą, kad vyksta karas. Tuo tarpu Prancūzijoje nieko panašaus nėra. Mes jaučiamės toli nuo karo, ir mums labai sunku suprasti, kad karas Ukrainoje liečia ir Prancūzijos žmones. Būtina stiprinti suvokimą, kad tas karas Ukrainoje liečia ir mus. Nežinau, kaip mums seksis, bet jaučiu, kad privalome tą daryti. Todėl mums labai svarbu palaikyti ryšį su Lietuva."
Spaudos apžvalga - Vokietijos katalikų žiniasklaida apie tai, kas Vatikane nuveikta, kovojant su dvasininkų seksualiniu piktnaudžiavimu (parengė Giedrius Tamaševičius).
Popiežiaus Pranciškaus žinia 2024 m. Gavėnios proga: „Per dykumą Dievas veda mus į laisvę".
Tarptautinės Vilniaus knygų mugės savaitgalį - pokalbis su kunigu Antanu Saulaičiu SJ apie knygas.
Eleonoros Terleckienės radijo apybraiža „Potifaro žmona".
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Nuo Vatikano aukščiausiojo lygio susitikimo, skirto nepilnamečių apsaugai ir kovai su seksualiniu piktnaudžiavimu Bažnyčioje, praėjo penkeri metai. Ką per tą laiką pavyko pasiekti popiežiui Pranciškui? Apie tai - vedamojo skiltyje.
„Aš esu tėvas“, – sako dvylika Lietuvoje žinomų vyrų, kurių mintis apie tėvystę į vieną knygą sudėjo „Magnificat leidiniai“. Netrukus pasirodysiantį leidinį pristatys jo sudarytojas Simonas Bendžius ir leidyklos vadovė Veronika Kimbrytė.
Lauryno Peluričio komentaras: ką iš tiesų reiškia mylėti savo šalį?
Tėvo Antanas Saulaičio SJ ir Juliaus Sasnausko pokalbis apie Gavėnią.
Vyskupas Erikas Vardenas apie kantrų vieni kitų naštų nešiojimą (iš knygos „Entering the Twofold Mystery“).
Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Kuprinė“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
1954 m. vasario 1 d. vieną katalikų kunigą sukrėtė žinia, kad Paryžiaus gatvėse rasta mirtinai sušalusi moteris, rankoje gniaužianti pranešimą apie iškeldinimą iš buto. Tada ir nuskambėjo garsusis jo kreipimasis, sujaudinęs visą šalį. Lygiai prieš 70 metų Abbé Pierre - Tėvo Pjero vardas tapo žinomas kiekvienam Prancūzijos piliečiui. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Žmonės, kurie piktinasi, kad kunigas laimina homoseksualų porą, bet jiems nė motais, kai kunigas suteikia palaiminimą sukčiaujančiam ir žmones išnaudojančiam verslininkui, yra veidmainiai, - sakė popiežius Pranciškus interviu žurnalui Credere. Pranciškaus ne kartą buvo klausiama apie dokumentą „Fiducia Supplicans“ apie „pastoracinę palaiminimų reikšmę". Tai, kad šis dokumentas vis dar kelia daugybę klausimų katalikams, liudija ir naujausias žurnalo Artuma numeris, kurį pristato vyriausias redaktorius Darius Chmieliauskas.
Užsienio spaudos apžvalga: lytinio išnaudojimo tyrimas Vokietijos evangelikų bažnyčioje ir kaip per ketvirtį amžiaus pasikeitė katalikų gyvenimas Švedijoje (parengė Giedrius Tamaševičius).
Popiežiaus Pranciškaus Žinia XXXII Pasaulinės ligonių dienos proga.
Kunigas Antanas Saulaitis SJ: „Ar tikrai sveikata brangiausias turtas?“
Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė „Apie laimę atgailauti“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Artėjant birželį vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams ir tebesitęsiant karui žemyne, Europos vyskupų pirmininkas po susitikimo su popiežiumi Pranciškumi pabrėžė, kad reikia vienytis ir atsisakyti partinių interesų. Kalbėdamas Italijos naujienų agentūrai SIR, Italijos Noto vyskupas Mariano Crociata sakė, kad birželio 6-9 d. vyksiantys Europos Parlamento rinkimai yra „lemiamas žingsnis“ žemynui. „Tai bus patikrinimas, ar iš rinkėjų politinių orientacijų susidarys dauguma, galinti rimtai žvelgti į Europos Sąjungos ateitį“, - sakė vyskupas, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl rinkėjų aktyvumo ir ragino daugiau informuoti apie balsavimo svarbą. Vyskupo žodžiai netiesiogiai referavo į apklausas, kuriose prognozuojama, kad didelį balsų skaičių galima laimėti kraštutiniai dešinieji. Nors tikimasi, kad proeuropietiškai nusiteikę nuosaikieji ir progresyvūs politikai vis dar gali surinkti daugumą, kraštutinių dešiniųjų frakcija „Tapatybė ir demokratija“ turėtų tapti trečiu pagal dydį bloku Europos Parlamente. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Prekyba žmonėmis jau nebe pirmą dešimtmetį vadinama moderniųjų laikų vergija, apie būtinybę vienyti jėgas kovai su šia žmonijos rykšte kalba ir popiežius. Dėl to prieš devynerius metus buvo pradėta minėti Pasaulinė maldos ir apmąstymo apie prekybą žmonėmis diena. Vasario 8 d. Lietuvos Caritas kviečia atidžiau pažvelgti į naujas vergijos formas, kas labiausiai rizikuoja pakliūti į išnaudojimo spąstus ir kaip apsaugoti pažeidžiamiausius. Plačiau apie renginį pasakoja Carito komunikacijos vadovė Ieva Urbonaitė.
Mėgstantiems žiūrėti filmus per Netflix platformą - pasakojimas apie neseniai pasirodžiusį keturių dalių serialą „Tikėjimo paslaptys“, tyrinėjantį katalikiškų relikvijų istoriją, supažindinantį su žmonėmis, kurie šiandien rūpinasi šiais šventais objektais ir juos gerbia, mokslininkų komentarais. Serialas puikiai pritaikytas tiek pradedančiajam, tiek praktikuojančiam relikvijų gerbėjui, žvilgsnis į relikvija spateikiamas labiau ne iš skeptikų, bet iš tikinčiųjų perspektyvos.
Kunigas Antanas Saulaitis SJ - apie celibatą.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Praėjusią savaitę Donaldas Trumpas triuškinamai nugalėjo Ajovos rinkimuose - pirmosiose iš kelių varžybų, kurios lems, kas taps Respublikonų partijos kandidatu šių metų JAV prezidento rinkimuose. Trumpas, kuris prieš ketverius metus bandė panaikinti praėjusių rinkimų rezultatus ir sukurstė Kapitolijų šturmavusią minią, po pergalės Ajovoje turi daugiau galimybių tapti savo partijos kandidatu. Tokiu atveju jis vėl susikaus su dabartiniu prezidentu Joe Bidenu.Trumpo populiarumas tarp Amerikos rinkėjų tėra vienas iš naujausių rodiklių, kad konstitucinei demokratijai visame pasaulyje gresia pavojus. Šiemet svarbūs rinkimai dar ir tokiose šalyse kaip Rusija, Indija, Pietų Afrika, taip pat Europos Parlamento rinkimai" Plačiau - vedamojo skiltyje.
Ateinantį šeštadienį, vasario 3 d., Vilniaus Šv. Juozapo teologinis institutas ir Vilniaus kunigų seminarija kviečia į atvirą forumą „Apie sinodą ir sinodiškumą – kad būtume gyva Bažnyčia". Plačiau apie renginį pasakoja instituto vadovė, biblistė, dr. Ingrida Gudauskienė.
Spaudos apžvalga: apie Rusijos katalikus persekiojantį šimtametį Lenino šešėlį ir kitas užsienio katalikiškos žiniasklaidos publikacijas (parengė Giedrius Tamaševičius).
Bažnyčios ir politikos temos: rašytoja Giedrė Kazlauskaitė savo komentare klausia, kodėl Lietuvos kunigams paatinka vienas kandidatas į prezidentus, kuris ir pats mėgins ir jau mėgina įsiteikti tam tikriems bažnytiniams sluoksniams. „Krikščioniškos minties“ puslapyje - Bažnyčios ir politikos santykis teologiniu požiūriu.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Popiežiaus Pranciškaus pontifikate dominuoja Dievo gailestingumo tema, tad lyg ir nieko nuostabaus, kad jis pasakė, jog tikisi, kad pragaras yra tuščias. Vis dėlto socialinėje žiniasklaidoje kilo tikra ugnies audra po to, kai sausio 14 d. Pranciškus per interviu Italijos televizijai buvo paprašytas atsakyti į klausimą, kaip jis įsivaizduoja pragarą, turint omenyje jo tikėjimą, kad Dievas atleidžia visiems, kurie jo prašo. „Sunku jį įsivaizduoti“, - atsakė popiežius. - „Tai, ką norėčiau pasakyti, nėra tikėjimo dogma, bet mano asmeninė mintis: man labiau prie širdies manyti, kad pragaras yra tuščias; tikiuosi, kad taip ir yra." Po interviu socialiniai tinklai tiesiog užvirė. Netrūko kaltinimų popiežiui „universalizmu“ – Bažnyčios smerkiamu įsitikinimu, kad visos sielos patenka į dangų nepriklausomai nuo to, ar atgailavo už nuodėmes, ar ne. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Prieštaringasis Vatikano dokumentas dėl palaiminimų „Fiduccia supplicans“, sinodo atgarsiai ir priesakai katalikiškai žiniasklaidai – pirmajame šių metų „Artumos“ numeryje, apie kurį kalbėsime su žurnalo vyriausiu redaktorium Dariumi Chmieliausku.
Spaudos apžvalga; apie Sausio 13-ąją ir žmogiškumą (parengė Laurynas Peluritis).
Popiežiaus Pranciškaus pasisakymo apie tuščią pragarą teologiniai aspektai - kun. Juliaus Sasnausko pokalbyje su filosofu, biblistu Vytautu Ališausku.
Istoriko Antano Terlecko radijo esė „Ukrainos šachmatai karo kontekste“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
„Prisiminus auksines dešimtojo dešimtmečio viltis, kai žlugo Sovietų Sąjunga, susivienijo Vokietija, pradėjo plėstis ES, Pietų Afrika išsivadavo iš apartheido, buvo pasirašytas Didžiojo penktadienio susitarimas Šiaurės Airijoje, ir viskas įvyko be kraujo praliejimo, tai, kuo pavirto pasaulis, atrodo gerokai liūdniau, o dabar ateitis atrodo ne tik liūdna, bet ir daug blogesnė: JT Saugumo Taryba paralyžiuota, karo Ukrainoje pabaigos nematyti, o vilties, kad bus išspręsta Palestinos situacija, yra mažiau nei bet kada per pastaruosius 75-erius, kraujo permerktus metus". Plačiau apie tai, kaip neprarasti šviesesnės vilties, žvelgiant į vis pavojingesnį ir aršesnį pasaulį, – vedamojo skiltyje.
Laisvės gynėjų dienai skirtą „Šeštadienio komentarą“ parengęs filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas pasidalins prisiminimais apie sausio įvykius, stebėtus iš už Atlanto.
Giedrius Tamaševičius, peržvelgęs prancūzų katalikų spaudą, supažindins su prieštaringai sutikto Vatikano dokumento apie palaiminimus „Fidducia supplicans“ analize.
Vaclavo Havelo knyga „Begalių galia“, cituota pirmoje laidos dalyje, kelia klausimą, o gal ta „šviesi ateitis“, kurią krikščionys perfrazuotų į Dievo karalystę, nėra tokia jau tolima, o priešingai, jau seniai čia, ir tik mūsų pačių aklumas ir silpnumas neleidžia mums pamatyti jos aplink mus ir mumyse?“ Tačiau lemiamais momentais silpni ir beginkliai, nes nieko kito neturi, susikabina rankomis ir dainuodami apgina laisvę, kaip paskutiniame laidos puslapyje „Paraštės“ sako Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Kaip karų, terorizmo ir smurto akivaizdoje žmogui išsprūdę žodžiai: aš nežinau, kur tu esi, Dieve, bet tu, Dieve, žinai. Apie tai „Krikščioniškos minties“ puslapyje kalba čekų disidentas ir teologas Tomašas Halikas. Laisvės gynėjų dienos temas pratęs tėvas Antanas Saulaitis SJ, kalbėsiantis apie meilę Lietuvai iš arti ir iš toli, su džiaugsmo ir sielvarto prieskoniu. Laidos pradžioje - sekmadienio Evangelijos skaitinys, kuriame Jėzus pakviečia pirmuosius mokinius, tarp jų ir svyruojantį, karštakošį Petrą, kuris paradoksišku būdu taps uola, ant kurios Viešpats statys savo Bažnyčią.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė. -
Rytų Europos vyskupai daugiausia neigiamai sutinka naująjį Vatikano dekretą dėl vadinamųjų nereguliarių sąjungų laiminimo. Apie tai plačiau išgirsite vedamojo temoje.
„Kodėl Kryžius? Dieviškoji draugystė ir teisingumo galia". Ši angliškai išleista sisteminės teologijos knyga, kurios autorė – lietuvė, medicinos ir teologijos mokslų daktarė, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo Ligita Ryliškytė, buvo išrinkta Europos katalikų teologijos draugijos teologijos metų knyga. Išgirsite trumpą knygos apibūdinimą iš Vilniuje, edukacinių medijų centre Lojoteka surengto jos pristatymo.
Pirmųjų pošventinių dienų nuotaikas savo komentare apžvelgs Laurynas Peluritis.
„O štai ir Naujieji, ir rodos, viskas, kas buvo iki tol, buvo ką tik", - sako rašytojas Antanas Šimkus, kurio radijo esė išgirsite paskutinėje laidos Septintoji diena skiltyje. Ir va, jau vaikštome po tuos Naujuosius, nors senieji, jais apsimetę, ir taikosi įsmukti pro praviras duris. O jei jie ir yra tie patys? Kaip ta kasdienė malda, vienas kertinių, o kartu ir sunkiausių religinio gyvenimo stulpų, ryšys su Dievu, apie kurį šiandien pasakos tėvas Antanas Saulaitis SJ. Kaip amžina krikščionio pareiga nenusigręžti nuo bendrojo gėrio įpareigojimų ir viešojo gyvenimo reikalavimų, kaip Krikščioniškos minties puslapyje kalba teologas Charlesas Matthewsas. Pagaliau kaip metai iš metų skaitomi Evangelijos skaitiniai. Nuo Šv. Rašto ištraukos ir pradėsime. Antrąjį sekmadienį po Kalėdų Bažnyčia kalba apie Kristaus krikštą. Tad klausykimės skaitinio iš Evangelijos pagal Matą, kurį palydės kunigo Juliaus Sasnausko homilija.
Laidą parengė Rūta Tumėnaitė. -
Šiandien laidoje pažvelgsime į nueinančius metus. Kokie jie buvo popiežiui Pranciškui, sužinosime Giedriaus Tamaševičiaus parengtoje spaudos apžvalgoje, kurioje taip pat svarstoma, kokie svarbiausi įvykiai laukia visuotinės Bažnyčios ateinančiais metais.
Taip pat jūsų laukia interviu su Jono Pauliaus II-ojo biografu George Weigeliu, kuris šį mėnesį lankėsi Lietuvoje ir dalyvavo šio popiežiaus vizito į Baltijos šalis trisdešimtmečio minėjime.
Vedamojo skiltyje – šiais metais aktualumo įgavusi Rusijos ir Kinijos suartėjimo tema ir nerimastingos prognozės Vakarams:„Mano nuomone, lažintis, kad Pekinas atsiribos nuo Maskvos, yra laiko švaistymas ir labai rizikingas lošimas“, - sako Paryžiuje įsikūrusio Europos Sąjungos saugumo studijų instituto (EUISS) vyresnioji analitikė Alice Ekman, atsakinga už Azijos regioną. Neseniai ji paskelbė studiją apie stiprėjančius Kinijos ir Rusijos santykius. Išskirtiniame interviu su prancūzų katalikų dienraščiui „La Croix International“ ji paaiškina, kodėl tai yra kur kas daugiau nei tik „santuoka iš išskaičiavimo“.
Taip pat jūsų laukia pasakojimas apie Viduramžiais išplėtotą Jėzaus kaip kūdikio ir berniuko figūrą.
Tėvas Antanas Saulaitis pasakos, kokias pamokas siūlo Šventoji Šeima.
Rašytojos Lauros Sintijos Černiauskaitės radijo esė „Apie Ievą“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
Pasaulio vyskupai skirtingai reagavo į gruodžio 18 d. Vatikano paskelbtą Tikėjimo mokslo dikasterijos deklaraciją dėl vienalyčių porų laiminimo. Nors kai kurie Vakarų Europos vyskupai vadino dokumentą „svarbiu proveržiu sielovadoje“, kitur reakcijos buvo nevienareikšmės: Afrikos vyskupai ramino „sutrikusius“ tikinčiuosius arba uždraudė vienalyčių porų laiminimus, Ukrainos katalikų vyskupai įspėjo dėl „dviprasmiškų formuluočių“ ir kritikavo dokumentą dėl to, kad jame nėra raginimo „nusidėjėliams atsiversti“. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Įsimintiniausi 2023 m. įvykiai visuotinėje Bažnyčioje, dėl dvasininkų seksualinio piktnaudžiavimo skandalų kritęs pasitikėjimas Bažnyčia Lietuvoje ir ateinančių metų lūkesčiai - pokalbyje su Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininku, Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu.
Lauryno Peluričio komentaras, žengiant į 2024-uosius: ar tikrai branginame laisvę ir demokratiją, kurioje gyvename?
Tėvas Antanas Saulaitis SJ apie besibaigiantį Adventą.
Filosofo Povilo Aleksandravičiaus esė „Kalėdų „realizmas“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
„Vyskupai ir kiti Bažnyčios vadovai skuba kuo greičiau išreikšti gėdą ir apgailestavimą dėl to, kaip Bažnyčia ignoravo ar nutildė aukų ir išgyvenusiųjų balsus, kaip bandė neigti, o paskui užglaistyti kunigų nusikaltimus. Jie paveda atlikti tyrimus, kurie visada atskleidžia šokiruojančią statistiką ir toliau nurodo tas pačias priežastis.
Steigiamos darbo vietos specialistams, kurie rengia ir įgyvendina prevencines priemones. Vyskupijos ir vienuolijos įpareigojamos parengti apsaugos protokolus, o darbuotojai ir savanoriai mokomi apsaugos principų bei praktikos. Tačiau kokia viso to prasmė, jei vyskupai ir kiti Bažnyčios atstovai dėl savo nesėkmių nepajunta jokių apčiuopiamų asmeninių pasekmių? Kokia iš viso to nauda, jei sisteminės piktnaudžiavimo priežastys iš tiesų nesprendžiamos? Kokia nauda, jei piktnaudžiavimo prevencija profesionaliai vykdoma, bet apsaugos kultūra neįsitvirtina kasdieniame Bažnyčios gyvenime? Kas iš to, jei mokymo kursai išklausomi, o asmeninis požiūris į apsaugos būtinybę lieka paviršutiniškas? Galiausiai nieko.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.
Buvusio airių pankroko grupės lyderio Shane'o McGowano laidotuvės.
Daugelio mylimas muzikantas gimė Kalėdų dieną ir mirė tą pačią dieną kaip ir Oscaras Wilde’as bei Patrickas Kavanagh, o iškilmingos jo laidotuvių Mišios vyko per Nekaltojo Prasidėjimo šventę ir jo kolegės, airių muzikantės Sinead O'Connor gimtadienį. „Atrodo, kad viskas teisinga“, - sakė Mišioms vadovavęs kunigas. Pasak velionio žmonos, McGowanas buvo „labai religingas“ ir kasdien meldėsi. Laidotuvių Mišios baigėsi dalyvių šokiais pagal klasika tapusią kalėdinę The Pogues dainą „Fairytale in New York“.
Naują žurnalo „Kelionė“ numerį pristato leidinio vyriausioji redaktorė Fausta Andriulytė.
Spaudos apžvalga - apie popiežiaus Pranciškaus pageidavimus užsitikrinti amžinojo poilsio vietą (parengė Giedrius Tamaševičius).
Tėvas Antanas Saulaitis SJ apie kalėdinės labdaros prasmę.
Skiltyje „Laisvas stilius“ - rašytojos Giedrės Kazlauskaitės esė „Apie baimes“.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. -
„Nėra taip, kad kas nors įtarinėtų Pranciškų atsižadėjus teologinės pažangos, pasiektos nuo Vatikano II Susirinkimo laikų ir dokumento „Nostra aetate“, skirto santykiams su judaizmu. Veikiau atrodo, kad šių įžvalgų pasisavinimas ir perkėlimas į savo retoriką bei pastoracinę darbotvarkę šiam popiežiui nėra svarbus prioritetas. Be to, susidaro įspūdis, kad Pranciškaus kampanija tiesti tiltus su islamu kartais vyksta solidarumo su žydais sąskaita. Šią mintį neseniai išsakė buvusi Vatikano laikraščio „L'Osservatore Romano“ moterų priedo redaktorė Lucetta Scaraffia, kuri skundėsi dėl besimezgančių popiežiaus santykių su Kairo Al Azharo mečetės didžiuoju imamu, nors šis, anot jos, „kas dvi minutes“ išsako antisemitines pastabas. Popiežiaus reakcija į Gazos karą beveik iš karto sulaukė kritikos. Spalio viduryje prancūzų filosofas Alainas Finkielkrautas, Aušvicą išgyvenusio Lenkijos žydo sūnus, teigė, kad Pranciškus "dabar yra visiškai diskredituotas", nes nesugebėjo aiškiai pažvelgti į islamo įkvėpto terorizmo tikrovę, o tai "reiškia katastrofą Bažnyčiai ir Europai“. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Apie du pirmuosius Vatikano II Susirinkimo dokumentus, kurių 60-metį šiemet minime, skirtus liturgijai ir - daugelio nuostabai - žiniasklaidai, pasakoja žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.
Kaip šiuolaikiniams žmonėms suprasti Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę ir kitos užsienio katalikų spaudos temos – Giedriaus Tamaševičiaus parengtoje spaudos apžvalgoje.
Advento skaitiniai: vokiečių filosofas Josefas Pieperis apie žmogiškąsias gelmes ir jose glūdintį kažin ką „daugiau“.
Tėvas Antanas Saulaitis SJ apie tai, kaip Advento teologiją išversti į paprastą kalbą ir perkelti į kasdienybę.
„Paraštės“: Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė apie besibaigiančius metus ir jų turinį.
Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas. - Visa fler
