Avsnitt
-
Kodėl mes nesistengiame išsaugoti gražiausių Lietuvos kampelių, unikaliausių statinių ar puikių panoramų? Kas atsitinka, ko mes nesuprantame, kad po beveik kiekvieno naujo projekto senuosiuose miestuose kyla visuomenės nepasitenkinimas, žmonės stoja ginti to, ko kažkodėl negina kultūros paveldo saugotojai? Ko mes neturime – įstatymų, specialistų ar išsilavinimo suprasti, kas yra kas?
„Baisiausias dalykas yra stabilumas. Kultūros paveldo apsaugos srityje situacija nesikeičia nuo Sąjūdžio pradžios, kuris ir prasidėjo nuo paveldosauginio judėjimo. Tai, kas aktualu šiandien, buvo pasakyta jau tada, tačiau niekas nepasikeitė“,- sako žurnalistė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė Rasa Kalinauskaitė.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Nidoje įsikūręs garsaus rašytojo Thomo Manno kultūros centras jau kelios savaitės turi naują tarptautinio kuratoriumo pirmininkę, kuria tapo meno istorikė, profesorė Irena Vaišvilaitė. Svarbiausias centro renginys – tarptautinis Thomo Manno festivalis, jau 24-ą kartą vykstantis Nidoje, sukviečia intelektualus iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų Baltijos šalių. „Thomo Manno festivalis ir centras gali būti vieta mąstymui apie visuomenę, kurio Lietuvoje labai trūksta. Esame inžinieriškai mąstanti visuomenė, o ne socialiai ir humanitariškai“,- sako profesorė Irena Vaišvilaitė. Apie centro ir festivalio vertes, apie būsimus pokyčius, apie pandemijos ir karantino įtaką veiklai – pokalbis su naująja kuratoriumo pirmininke.
Ved. Jolanta Kryževičienė. -
Saknas det avsnitt?
-
Šiuo metu vyksta Vilniaus Vokiečių gatvės rekonstrukcijos projekto konkursas. Kokių pokyčių siekiama istorinėje sostinės vietoje? Ar yra paisoma paveldosaugos reikalavimų?
Situaciją komentuoja ir vertina Vilniaus miesto vyriausias architektas Mindaugas Pakalnis ir architektūrologė, paveldosaugininkė, ICOMOS akredituoto nacionalinio komiteto valdybos narė Jūratė Markevičienė.Ved. Jolanta Kryževičienė. -
Laikas pasikalbeti. Ved. Jolanta Kryževiciene
Nematomas knygu gyvenimas. Ar bibliotekose nuo knygu kas nors valo dulkes? Ar yra knygu, kuriu niekas niekada neatsiverte? Ar yra knygu „vaiduokliu“? Kiek ilgai gali testis knygos gyvenimas? -
Šią savaitę minėjome Medicinos darbuotojų dieną. Tačiau dėkodami gydytojams už jų pasiaukojimą, dažnai pamirštame, kad 24 valandas šalia ligonio būna slaugytojai. „ Mes turime daug išsilavinusių slaugytojų, tačiau ar juos pasirengusi priimti sveikatos priežiūros sistema? Ar visuomenė informuota, kad išsilavinęs slaugytojas turi labai plačius vaidmenis?“- klausia VDU profesorė, dr. Vilma Žydžiūnaitė. Slaugytojai, atliekantis nepaprastai svarbų darbą, dažnai mūsų visuomenėje yra dar nematomi, jie laikomi tik vykdytojais, jiems nesuteikiamas savarankiškumas priimant sprendimus. Apie slaugytojo profesiją, apie pagrindinius darbo principus kalbamės su ilgus metus slaugos darbuotojus ruošiančia profesore, habilituota socialinių ir sveikatos mokslų daktare Vilma Žydžiūnaite.
Ved. Jolanta Kryževičienė. -
Prasidėjus pandemijai pirmiausia duris užvėrė teatrai, koncertų salės, savo veiklą buvo priverstos nutraukti meno kūrėjų trupės. Kada bus įmanoma atnaujinti jų veiklą šiandien dar sunku pasakyti. Tačiau Vyriausybė neskuba tiesti pagalbos rankos šiam sektoriui. Todėl Nevyriausybinės organizacijos ir individualūs kūrėjai kreipėsi į aukščiausius valdžios ir vyriausybės vadovus, siekdami atkreipti dėmesį į itin sudėtingą situaciją scenos menų sektoriuje. „Ligšiolinės kultūros politikos priemonės tik iš dalies patenkina arba visiškai nepatenkina šių organizacijų ir pavienių menininkų veiklos apsaugos",- rašoma kreipimesį, kurį pasirašė daugiau kaip 65 organizacijos ir kūrėjai.
Kaip šiandien gyvena scenos menų kūrėjai, kokias išeitis jie mato kalbėsime su Lietuvos šokio informacijos centro direktore Gintare Masteikaite, Šeiko šokio teatro vadove Agnija Šeiko, kino, teatro ir videofilmų režisieriumi Jonu Terteliu, teatro ir kino kritiku, pedagogu Vaidu Jauniškiu.
Ved. Jolanta Kryževičienė. -
Sustoję kino kūrimo darbai, ištuštėjusios kino teatrų salės, kiekvieną karantino mėnesį kino sektorius patiria milžiniškus nuostolius. Kaip Vyriausybė ketina gelbėti filmų kūrėjus ir platintojus? Kam bus skiriami papildomai skirti 2 mln eurų? Pokalbis su Lietuvos kino centro direktoriumi Rolandu Kvietkausku, prodiusere Živile Galego, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininku Kęstučiu Drazdausku ir Skalvijos kino centro direktore Vilma Levickaite.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Daugelyje valstybių šiuo sudėtingu metu tarp labiausiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių atsiduria kultūros srityje dirbantys žmonės. Kaip šį sektorių palaiko Vokietijos vyriausybė pasakoja Lietuvos kultūros atašė VFR Rita Valiukonytė, o kokie procesai vyksta Jungtinėje Karalystėje - Lietuvos kultūros atašė Justė Kostikovaitė.
Lietuvoje taip pat vyksta pokyčiai. Apie naujus individualių kūrėjų, nevyriausybinių organizacijų finansavimo instrumentus, apie jau finansuotų projektų likimą ir naujo etapo paraiškas kalbėsime su Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktoriumi Mindaugu Bundza.
Ved. Jolanta Kryževičienė. -
Lietuvoje labai dažnai sakome – estai ir vėl pirmi, estai ir vėl mus aplenkė. Kodėl Estijoje jau puikiai veikia valstybinės sistemos, o mes vis dar skęstame reformose? Du kartus mažesnė mūsų kaimynė įvarė mums tiesiog nepilnavertiškumo kompleksą. O ką apie save galvoja patys estai? Kaip jie suvokia save, kaip vertina nueitą kelią, įvykusius pokyčius.
Vasario pabaigoje Vilniuje viešėjo Talino ir Helsinkio universitetų profesorius, filosofas, japonologas, rašytojas Reinas Raudas, jis buvo inauguruotas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu. Apie Estiją ir Lietuvą kalbamės su gerai Estijos ir Lietuvos gyvenimą pažįstančiu kultūrologu, kūrėju Reinu Raudu.
Ved. Jolanta Kryževičienė. -
Susidūrėme su netikėtu, neprognozuotu ir labai dideliu iššūkiu. Pasaulį apėmęs virusas kelia nerimą, nes dar nežinome, kaip su juo kovoti. Labiausiai bijome fizinių grėsmių ir pasekmių, bet per mažai dėmesio kreipiame į mūsų psichinę sveikatą. Nerimas, baimė, stresas silpnina mūsų imunitetą. Kaip išgyventi karantino sąlygomis, kaip išlaikyti gerus santykius šeimoje, kaip įveikti nerimą ir paniką? Apie tai kalbamės su psichoterapeute, psichoanalitike Rema Židoniene.
Ved. Jolanta Kryževičienė. -
Pastarieji ketveri metai turėjo tapti kultūros klestėjimo laikotarpiu - Seimas sukūrė naują kultūros komitetą, buvo žadamos mokesčių lengvatos, geresnis finansavimas ir t.t. Tačiau pažadai greitai baigėsi, o klestėjimo laikotarpis taip ir neprasidėjo. Apie kultūrą ir politiką, apie darnią raidą ir protesto tradicijas Lietuvoje – pokalbis su VDU profesoriumi, antropologu, filosofu Gintautu Mažeikiu.
Ved. Jolanta Kryževičienė. -
„Fotomenininkas turi būti ištikimas savo laikui ir jautrus toms problemoms, kurios šiandien svarbios“,- sako Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis, kitą savaitę baigiantis ketverių metų vadovavimo kadenciją. Kaip keičiasi Lietuvos fotografija, kokie iššūkiai kyla šiandienos menininkams – paskutinis pokalbis su sąjungos vadovu. Ved. Jolanta Kryževičienė.
-
„Šiuolaikinis menas taip sukomercialėjęs, kad nebepalieka teisės į nesėkmę“, – sako vienas garsiausių Latvijos teatro režisierių Alvis Hermanis. Menininkas parašė atvirą, ironišką ir skaudžią knygą apie šiandieninį teatrą „Dienoraštis“. A. Hermanio išsakytuose svarstymuose atpažįstame ir Eimunto Nekrošiaus kūrybos principus. Viešnagės Vilniuje metu Meno forto salėje režisierius susitiko su Lietuvos žiūrovais. Latvijos teatro legenda Alvis Hermanis kalbėjo apie besikeičiantį pasaulį, teatrą ir žiūrovą, apie aktoriaus ir režisieriaus misija postmoderniame teatre. Laidoje skamba šio susitikimo fragmentai, ištraukos iš knygos „Dienoraštis“. Ved. Jolanta Kryževičienė.
-
2019-ieji yra paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Keliaujame į Liuksemburgo Didžiąją hercogystę. Tai miniatiūrinė valstybė Europos centre, pačiame mieste, įsikūrę daugybė Europos sąjungos institucijų.
Prieš 15 metų, kai Lietuva įstojo į Europos sąjungą, Liuksemburge pradėjo kurtis lietuvių bendruomenė. Tuo metu ją sudarė keli šimtai aukštos kvalifikacijos specialistų, daugiausia vertėjų, atvykusių dirbti į įvairias sąjungos institucijas. Dabar – jau tūkstantis narių. Kaip gyvena ši unikali lietuvių bendruomenė, kaip jie integravosi į naują aplinką, ką jiems reiškia Lietuva? Laidos pašnekovės – Liuksemburge gyvenančios vertėjos: Lietuvių kultūros klubo vadovė Inga Lukoševičiūtė ir Eglė Žilinskaitė.
Ved. Jolanta Kryževičienė. -
Šiandien mokyklų programos siekia ugdyti patriotiškumą, buvo kalbėta net apie tautinę matematiką, tačiau ar žinome, kokią asmenybę ugdo mokykla? „Mokyklos vertinimo sistema yra tokia, kad neatpažįsta laisvo, kūrybingo mąstymo“, – teigia humanitarinių mokslų daktarė Dalia Satkauskytė. Jeigu literatūros pamokose vaikai privalo išmokti interpretuoti tekstus „kaip reikia“, jeigu matematika moko dalinti arbūzus, o ne suvokti visumos ir struktūros principus – ar galime kalbėti apie asmenybės ugdymą? Kaip pateikti mokiniams literatūrą ar matematiką, kad tai nebūtų vien formalus mokymas ir standartinių sprendimų siūlymas? Kokių žinių žmogus turėtų gauti mokykloje? Šiandien, kai pasikeitė mūsų gyvenimo būdas ir ritmas, kokią reikšmę turi naujosios technologijos? Apie tai laidoje diskutuoja LLTI Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Satkauskytė, habilituotas matematikos mokslų daktaras, profesorius Rimas Norvaiša ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, valstybinio brandos egzamino vertintoja, literatūros kritikė, vertėja Elžbieta Banytė. Ved. Jolanta Kryževičienė.
-
Pastaraisiais metais Lietuvoje pradėtas ne vienas parkų, skverų atkūrimo projektas. Dažniausiai dėl siūlomų idėjų prasideda aštrios diskusijos – kokį parką mes atkuriame? Ar tikrai šiandien reikia atkurti barokinius parkus – tiesių linijų, prabangių želdinių formas? Kodėl iškertame šimtus natūraliai užaugusių medžių ir vėl sodiname naujus medžius? Kiek turime paisyti besikeičiančio klimato iššūkių? Ar turime atsižvelgti į pasikeitusį žmonių gyvenimo būdą? Laidoje apie tai diskutuoja architektas urbanistas, paveldosaugos specialistas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys Augis Gučas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, Vilniaus miesto vyriausias architektas Mindaugas Pakalnis, sociologė, miesto tyrėja, Gedimino technikos universiteto docentė Jekaterina Lavrinec, visuomeninės Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkas, Lietuvos parkų tyrinėtojas Dainius Labeckis.
-
Austrijos rašytojo Roberto Menasse romanas „Sostinė“ tapo didingu meilės prisipažinimu Europai, kūrinys apdovanotas prestižiškiausia vokiečių kalba rašomos literatūros premija „Deutscher Buchpreis“. Šiame ironiškame, linksmame ir kartu labai svarbias biurokratinės Europos Sąjungos sistemos spragas atskleidžiančiame kūrinyje rašytojas pasakoja apie mūsų bendrai kuriamą sąjungą. Laidoje Robertas Menasse dalinasi ir savo svarstymais apie Europos nacijas, apie tapatybės paieškas, jis lengvai apibūdina, ką jam reiškia tėviškė, ir įsitikinęs sako – nacija yra fikcija. Aktorius Sergejus Ivanovas skaito ištraukas iš romano „Sostinė“ (vertė K. Sprindžiūnaitė).
Ved. Jolanta Kryževičienė. -
Praskleiskime užkulisius: kodėl sostinėje klasikinė muzika ir opera skamba sporto arenose, o solistai, orkestras ir choras turi tenkintis keliais grimo kambariais? Pokalbis su Lietuvos ir Didžiosios Britanijos teatro ir operos režisiere, prodiusere – Dalia Ibelhauptaite. Ved. Jolanta Kryževičienė.
-
Nors šiuo metu Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą juosia aukšta statybinė tvora, trupėje prasidėjo pokyčių metas. Nuo praėjusių metų liepos mėnesio, laimėjusi konkursą, kolektyvui pradėjo vadovauti muzikologė, kultūros vadybininkė, buvusi Nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai Laima Vilimienė. Ar keisis ir kaip keisis Klaipėdos muzikinis teatras, kokių ambicijų turi naujoji vadovė – apie tai sėdome pasikalbėti su Laima Vilimiene. Ved. J. Kryževičienė.
-
Vienas garsiausių Lietuvos kompozitorių Giedrius Kuprevičius švenčia 75-mečio jubiliejų. Per netrumpą kūrybinį gyvenimą kūrėjas išbandė įvairius muzikos žanrus – dešimtys kūrinių scenai, orkestrui ir vokalui, muzika kino filmams. Tikriausiai kiekvienas galime padainuoti garsiąsias „Kregždutes“ iš miuziklo „Ugnies medžioklė su varovais“, bet ar žinote, kad G. Kuprevičius sukūrė muziką puikiam M. Giedrio filmui „Herkus Mantas“? Apie muziką, išgyventą ir gyvenamą laiką, apie kultūrą ir pedagogiką – pokalbis su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi. Ved. Jolanta Kryževičienė.
- Visa fler
