Avsnitt
-
„Gyvenimas teatre - tai būti užimtam, vaidinti. Tai yra esmė. Tačiau man teatre viskas patinka, ir scenoje dekoracijas statyti, ir vairuot automobilį, ir vaidint“,- sako šešis dešimtmečius Jaunimo dramos teatre vaidmenis kuriantis aktorius Saulius Sipaitis.
Vaidmenys pirmuosiuose Lietuvoje muzikiniuose spektakliuose „Ugnies medžioklė su varovais“ ir „Meilė ir mirtis Veronoje“, Antanas Šatas Dalios Tamulevičiūtės spektaklyje „Škac, mirtie, visados škac“ ir Arūno Žebriūno filme „Riešutų duona“, Oktavas legendiniame spektaklyje „Skapeno klastos“ - tai tik maža dalis iš daugiau kaip penkiasdešimties vaidmenų sąrašo.
Apie šeimos istoriją, teatrą, poeziją, kolegas ir nuotykius - pokalbis su aktoriumi Sauliumi Sipaičiu.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Lauros Vansevičienės nuotr. -
Mohikanai. Pirmoji ciklo laida.
Gytis Lukšas - vienas žymiausių, unikaliausių Lietuvos kino režisierių, kurio filmai „Virto ąžuolai“, „Mano vaikystės ruduo“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Duburys“ tapo mūsų kino aukso fondu. Režisieriaus filmuose net aktoriai-žvaigždės norėdavo suvaidinti kad ir epizodinius vaidmenis, nes Gytis Lukšas visada mokėjo išklausyti, pamatyti ir atskleisti dar nematytus talento bruožus. Tokie buvo A. Masiulio, V. Mainelytės, V. Masalskio vaidmenys. Kino kritikė Auksė Kancerevičiūtė sako: „Režisierius gal nesukūrė kelių filmų, kurių labai norėjo, bet nesukūrė nė vieno filmo, kuris tarnautų valdžiai ar ideologijai“. Kodėl nuo 2009 metų Gytis Lukšas nesukūrė nė vieno filmo, nors svajojo ir turėjo scenarijų?
Pokalbis su Aukse Kancerevičiūte ir archyviniai įrašai su Gyčiu Lukšu.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Saknas det avsnitt?
-
Koks buvo Kaunas 1926-aisiais? Laikinosios sostinės kasdienybė, miestelėnų gyvenimai, spaudoje ir eteryje nuskambėję įvykiai bei pasakojimai atveria ano meto miesto pulsą. Šios istorijos leidžia ne tik pažinti praeitį, bet ir atpažinti jos sąšaukas su dabartimi – pamatyti, kaip tuometiniai žmonės įsivaizdavo save, miestą ir ateitį. Pašnekovės VDU profesorė Auksė Balčytienė ir istorikė VDU profesorė Vaida Kamuntavičienė.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
„Be autocenzūros nebūtų jokios kultūros. Kuo baigėsi varžtų atleidimas mes galime stebėti socialiniuose tinkluose“,- sako buvęs laidos „Literatūros akiračiai“ vedėjas Virginijus Gasiliūnas.
Penkerius metus, nuo 2001-ųjų, literatūros istorikas, redaktorius, svarbių istorinių tekstų ir raštų rengėjas bei sudarytojas Virginijus Gasiliūnas kūrė svarbiausią to meto literatūrinę laidą ir suteikė jai ypatingų spalvų: gilų istorinį žvilgsnį, konteksto išmanymą ir atvirą asmeninį santykį. Laidose buvo pasakojamos intriguojančios istorijos apie kūrėjus ir naujas knygas, vyko diskusijos apie praėjusį laiką ir pristatomos naujos tendencijos, su didžiausiu pasitikėjimu pašnekovai atskleisdavo laidos autoriui savo išgyvenimus, kūrybos užkulisius.
Pokalbis su Virginijumi Gasiliūnu apie literatūrą radijuje, nutikusias istorijas, skamba archyviniai laidos įrašai.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Literatūra į radiją atėjo nuo pat pirmųjų transliacijų: buvo skaitomi originalūs kūriniai, į studiją ateidavo patys rašytojai arba žymiausi to meto aktoriai. Viena iš ilgiausiai radijo eteryje gyvavusių laidų - legendiniai „Literatūros akiračiai“. Daugiau kaip penkis dešimtmečius, iki 2020 metų, ją kūrė Erika Drungytė, Valdas Gedgaudas, Virginijus Gasiliūnas, Rimantas Kmita, Mindaugas Nastaravičius, Dovilė Kuzminskaitė, Raminta Jonykaitė.
Šią laidą pradėjo ir daugybę metų buvo jos autorius - Valentinas Strazdelis.
Pasakojimas apie „Literatūros akiračių“ istoriją, žanrus ir autorius. Skamba archyviniai įrašai.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
2003-ių metų rugsėjį kartu su naująja Klasikos programa savo eterio kelionę pradėjo tiesioginių autorinių laidų juosta "Homo cultus" - kultūros žmogus. Penkis kartus per savaitę į radijo studiją ateidavo vis kitas garsus ir žinomas kultūros žmogus pasikalbėti su pašnekovais įvairiomis meno, politikos, istorijos temomis. Garsusis kino kritikas Saulius Macaitis vedė laidą „Judantys paveikslėliai“. „2x2 lygu 5“ - pašėlusi, improvizacijų pilna laida, kurią vedė dailininkas Linas Katinas. Trečiadieniais į laidą „Apie riziką gyventi“ su unikaliais pašnekovais atkeliaudavo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, rašytoja Vanda Juknaitė. Iš Kauno atvykdavo istorikas, VDU profesorius Egidijus Aleksandravičius vesti laidos „Paraštės“. Penktadieniais prie laidos „Regimybės“ mikrofono sėsdavo Šiaulių dailės galerijos direktoriaus pavaduotojas menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.
„Homo cultus“ laidų pradžią prisimename su Vanda Juknaite ir Egidijumi Aleksandravičiumi, Skamba archyvinių laidų fragmentai.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
„Žurnalistai dažnai negali padėti žmonėms, tačiau gali suteikti galimybę jiems kalbėti. Mes turime išlaikyti galios pusiausvyrą“,- sako žurnalistė Audra Girijotė, kūrusi radijo laidas „Be sienų“, „Vėjas vakarų krypties“, „Naujas laikraštis“, „Žmonės ir idėjos“, viena pirmųjų pradėjusi radijo dokumentikos pasakojimus. Audros laidos, kurias ji rengdavo ilgai, nepaisydama savo asmeninio laiko ribų, visada asocijavosi su atsakinga, jautria, sąžininga žurnalistika.
Apie žurnalistiką, radiją ir naująsias medijas, apie nepatogias temas ir žmones - pokalbis su Audra Girijote.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
1998 metų rugpjūčio 1-ą dieną radijo eteryje įvyko pirmoji kultūros žurnalo „Kultūros savaitė“ transliacija. Jau pirmoje laidoje išryškėjo svarbiausi struktūros ir kūrimo principai: įvairūs žurnalistikos žanrai, svarbiausi savaitės įvykiai, visos Lietuvos kultūros akcentai, ilgasis pokalbis rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“.
Kaip gimė iki šiol transliuojama laida, kokie buvo pagrindiniai darbo kriterijai, kaip būrėsi bendradarbių, komentatorių komanda? Pirmuosius laidos metus prisimena jos autorės Gailutė Jankauskienė ir Jolanta Kryževičienė.
Tapytojo Rimo Bičiūno studijoje. Monikos Požerskytės nuotr. -
Radijo žmonės juokaudavo: dėl ko žmonės klauso radijo? Dėl žinių ir orų! Kas visa tai skaitydavo? Ilgus dešimtmečius populiariausi radijo balsai – diktoriai!
Dažniausiai pirmuoju radijo diktoriumi minimas Petras Babickas. Tačiau pirmąja diktore tapo Lietuvos universiteto Teisių fakulteto ketvirto kurso studentė Irena Garmiūtė. kurią laidoje prisimins jos sūnus Andrius Eitutis. Jau po karo į radiją atėjo buvusi Vaidilos teatro ir Panevėžio dramos teatro aktorė, garsioji diktorė Dana Rutkutė. Skambės archyvinis pokalbis su šviesaus atminimo diktore. Dar vieną ypatingą vardą iš praeities būtina prisiminti, tai garsios bajorų giminės palikuonė, unikalioji radijo diktorė Undinė Nasvytytė. Pasiklausysime archyvinio pokalbio, o šviesaus atminimo diktorę prisimins jos Anūkė Agota Mašanauskaitė-Pielikė ir jos bičiulė, dėstytoja Rita Juodeliene.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Radijo diktoriai 1955 metais. Nuotr. iš LRT archyvų -
„Koncertus montuodavome žirklėmis, net trisdešimt antrines natas sumontuodavom. Su ta technika, kurią turėjome, mes darėme stebuklus. Net ir seniai įrašyti koncertai šiandien skamba visai neblogai“,- sako keturis dešimtmečius Lietuvos radijo garso režisieriumi, Fondinių įrašų studijos vadovu dirbęs Jonas Mašanauskas.
Apie populiariųjų dainų istorijas, apie tai, kaip buvo įrašoma muzika ir kas patekdavo į radijo fondus - pokalbis su legendiniu solistu ir garso režisieriumi Jonu Mašanausku.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
„Įsivaizduokite radijo laidų autorius - dirbančius, kuriančius, kad socialistinio darbo planai būtų geriau vykdomi. Gyventi toje prievartos atmosferoje radijo žmonėms buvo dar sunkiau, nes dažnas viena galvodavo, o kita sakydavo“, - prisimena ilgametis radijo laidų „Netikėti susitikimai“, „Lietuvių godos“ autorius, solistas Balys Urbonas.
Iš Dzūkijos, iš partizanų lopšio kilęs Balys Urbonas paauglystėje buvo nuteistas dešimčiai metų lagerio. Grįžęs po amnestijos įsidarbino tuometiniame Valstybiniame televizijos ir radijo komitete, rengė televizijos reportažus, radijo koncertus, kol perėjo į Literatūros ir dramos redakciją, kurioje dirbo beveik keturis dešimtmečius.
Apie radijo atmosferą sovietmečiu, apie cenzūrą ir bandymus kalbėti laisviau, apie svarbiausias laidas ir čia dirbusius žmones - pokalbis su Baliu Urbonu, įrašytas 2010 metais. Skamba archyvinių laidų fragmentai.
Antroji laida iš ciklo, skirto radijo 100-mečiui.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Pradedame dešimties laidų ciklą, skirtą radijo 100-mečiui.
1926 metais radijo istorija prasidėjo beveik drauge su tiesioginėmis radijo teatro transliacijomis. Kaip keitėsi šis unikalus radijo žanras? Kokią cenzūrą teko patirti sovietmečiu dirbusiems redaktoriams ir režisieriams? Kokį radijo teatrą kuria šiuolaikiniai menininkai?
Laidoje skamba archyviniai įrašai ir spektaklių ištraukos, Ramintos Jonykaitės pasakojimas apie teatro ištakas, Vakarė Leonavičienė dalinasi įžvalgomis apie šiuolaikinio radijo teatro strategiją.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Alberto Žilinsko nuotraukoje: Lietuvos radijo studijoje įrašomas radijo teatro spektaklis J. Tumo‑Vaižganto „Nebylys“ (1968 m. Iš kairės – garso režisierius R. Kudirka, režisierė G. Jackevičiūtė, redaktorius P. Morkus) -
„Šiandien, kai mums trūksta tikėjimo tradicinėmis, religinėmis, humanistinėmis vertybėmis, kai trūksta ateities vizijos, kūrybinė laisvė gali išgelbėti pasaulį“,- taip apie Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės-Kasubos gyvenimą kalba jos kūrybos tyrinėtoja, parodų kuratorė ir knygų sudarytoja, VDA profesorė, dr. Elona Lubytė. Šiuo metu vyksta intensyvus pasiruošimas gegužės antrą dieną atidaromai Kasubos kūrybos parodai nacionalinėje Jungtinės Karalystės galerijoje Tate St Ives Kornvalyje.
Kas buvo Aleksandra Kasuba, kokie jos kūrybiniai eksperimentai nustebino pasaulį, ką reiškia tampriųjų audinių buveinės - pokalbis su menotyrininke Elona Lubyte.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Kodėl šiandien yra svarbu mąstyti kritiškai, pasitelkti smalsumą, įžvalgumą? Kokios drąsos reikia, kad galėtum atmesti visuotinai priimtas tiesas ir išsakyti kitokią nuomonę? Kaip atskirti faktus nuo nuomonių ir manipuliuojantį žmogų nuo nuoširdžiai draugiško? Kritinio mąstymo galima išmokti atliekant specialias užduotis ir atvirai atsakant į esminius klausimus, kuriuos rasite naujoje psichologės, psichoterapeutės Linos Dirmotės naujoje knygoje „Kaip tinkamai naudotis savo protu. Kritinio mąstymo pratybos".
Pokalbis su knygos autore Lina Dirmote.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Daugiau kaip prieš du tūkstančius metų Kinijoje buvo sukurtas Sunzi traktatas „Karybos dėsniai“. Nors iš pirmo žvilgsnio tai knyga apie karo strategiją, karybos dėsnius ir karvedybos taisykles, kūrinys yra tarsi Kinijos kultūros, mąstymo šaknys, jis tapo aktualus pasaulio mąstytojams, ekonomistams, politikams, nes čia kalbama apie strateginį mąstymą, konfliktų valdymą, sprendimų priėmimą. Apibendrintai - apie žmogaus ir pasaulio veikimą.
Pirmą kartą šį svarbų traktatą iš senosios kinų kalbos išvertė VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto mokslininkas, filosofas, sinologas, dr. Vytis Silius, kuris laidoje praskleidžia knygos kontekstą ir atrakina traktato idėjas.
„Kai pažįsti kitą ir pažįsti save, tada pergalei niekas negresia. Kai pažįsti dangaus ir žemės dėsnius, pergalė gali būti pilnutinė.“ Taip rašė Sunzi.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Šiais metais minime Lietuvos radijo 100-metį. Pusę amžiaus pagrindinė radijo laida apie literatūrą buvo „Literatūros akiračiai“. Sovietmečiu būdavo įrašomos surepetuotos laidos, atėjus Nepriklausomybei laida tapo pilietiškumo ir laisvės tribūna. Kaip laidą keitė, kokią literatūrą norėjo pristatyti, kokių pokalbių taip ir nepavyko įrašyti prisimena du laidos vedėjai: redaktorius, literatūros istorikas Virginijus Gasiliūnas ir rašytojas, literatūrologas Rimantas Kmita.
Baltarusių rašytojos ir žurnalistės Evos Viežnaviec pirmasis romanas „Ko ieškai, vilke?“ („Па што ідзеш, воўча?“) tapo įvykiu ne tik Baltarusijos literatūros pasaulyje. Autorė pasakoja visiškai priešingą oficialiajai versijai istoriją, kai nuo bolševikų okupacijos laikų Baltarusijos žmonės patyrė nežmonišką prievartą, kankinimus, kai aplink kaimus slankiojantys vilkai rydavo gyvulių ir žmonių lavonus. Pokalbis su Vilniaus knygų mugės viešnia Eva Viežnaviec.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Režisieriaus Oskaro Koršunovo Jaunimo teatre pastatyta Henriko Ibseno pjesė „Laukinė antis“ grąžina mus į klasikinio teatro atmosferą ir kelia amžinuosius klausimus - ar tiesa išlaisvina, ar panardina veidu į purvą? Kodėl idealus beatodairiškai ginančiais žmonėmis taip lengvai gali manipuliuoti kiti, taip pat ir imperialistinė valdžia? Kas yra svarbiausia žmogiškuose santykiuose?
Padiskutuoti apie mąstyti skatinantį teatrą, apie šiandien aktualius klausimus, kuriuos Henrikas Ibsenas kėlė prieš 150 metų, susitiko teatrologai, filosofai, kūrėjai Darius Kuolys, Daiva Šabasevičienė, Goda Dapšytė, Audronė Girdzijauskaitė, Gytis Padegimas, Gintautas Mažeikis, Julijus Lozoraitis, Audronis Liuga. Laidoje - pokalbio įrašas.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Lauros Vansevičienės nuotr. iš spektaklio „Laukinė antis“ -
Visi prisimename garsiąją frazę „Bausti negalima pasigailėti“, kurios prasmė priklauso nuo kablelio vietos. Kas gali išspręsti šią lemtingą kablelio dramą? Pasirodo, geras redaktorius!
Kas yra geras redaktorius ir kiek jis gali padėti autoriui ar vertėjui? Kokios kovos vyksta su autoriais, kuriems brangus kiekvienas žodis? Kodėl „už ausų“ ištempę tekstą redaktoriai vis dar lieka nematomi? Kokių nuodėmių pasitaiko redaktorių darbe?
Apie matomą ir nematomą redaktorių darbą pokalbis laidoje, dalyvauja šių metų Jaunojo grožinės ir humanitarinės literatūros redaktoriaus (-ės) premijos laureatė Rima Bertašavičiūtė, „Auksinės lupos" laureatė Rita Dikavičienė ir 2023 m. „Auksinės lupos“ laureatė Asta Bučienė.
Ved. Jolanta Kryževičienė -
Į lietuvių kalbą išversta naujausia amerikiečių istoriko, intelektualo Timohy Snyderio knyga „Apie laisvę“. Kaip rašo autorius, tai knyga tiems, kas nori būti laisvi.
Kaip šiandien, karų ir krizių akivaizdoje, mes suvokiame laisvę? Kodėl kai kurios šalys ir jų valdovai įsitikinę, kad yra laisvi žudyti ir vogti? Ką mums liudija ir ko moko herojiška ukrainiečių narsa ginti savo laisvę? Kodėl mums šiandien svarbu suvokti tiesos, moralinių vertybių svarbą ir totalitarizmo, fašizmo pavojų? „Mes nesukūrėme visatos dėsnių (...), mes negalime panaikinti būtinybės dėsnio, bet yra laisvės dėsnis – paslaptingas bendrumas“,– naujoje knygoje rašo Timothy Snyderis.
Laidoje apie Timothy Snyderio laisvės suvokimą, naują knygą ir šiandienos aktualius klausimus dalyvauja politikos filosofė dr. Simona Merkinaitė, istorikas dr. Aurimas Švedas ir filosofas, VU TSPMI docentas Simas Čelutka.
Ved. Jolanta Kryževičienė. -
Praėjo 80 metų nuo vieno garsiausių Lietuvos literatūros kūrinių - Balio Sruogos romano „Dievų miškas“ sukūrimo. Ir tik dabar pamatysime, kokį kūrinį iš tiesų buvo sukūręs rašytojas, koks buvo jo pirmasis rankraštis ir kokias kančias reikėjo patirti kovojant už kiekvieną sakinį su cenzūra. Apie kraupią „Dievų miško“ redagavimo ir leidybos istoriją, apie tai, kokį romano originalą mes netrukus pamatysime išleistą, pasakoja ilgametė Balio Sruogos kūrybos tyrinėtoja, LLTI tekstologijos skyriaus mokslininkė dr. Neringa Markevičienė ir VU profesorius, tekstologas Paulius Subačius.
Ved. Jolanta Kryževičienė - Visa fler
