Avsnitt
-
Šiuolaikinio meno centras yra viena svarbiausių institucijų ne tik Lietuvoje, bet ir Centrinėje bei Šiaurės Europoje – taip šią instituciją regi naujuoju jos vadovu išrinktas menotyrininkas Valentinas Klimašauskas. Savo ambicijas jis įvelka į paprastus žodžius – matyti centrą pilną žmonių.
„Jeigu pereisite nuolatines Pompidou meno centro ekspozicijas, pamatysite – Varnelis čia tikrai turi būti“, – pastebi Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė. Paryžiuje atverta Kazio Varnelio retrospektyvinė paroda „Kazys Varnelis. Optinis klasicistas iš Lietuvos“.
„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai. Būtent pastaruosius ji ir siekia kurti.
Pasaulio kultūros apžvalgoje – neseniai atrastas naujas ir dar negirdėtas lenkų kompozitoriaus F. Šopeno valsas, po vandeniu Italijoje aptikti nabatėjų šventovės griuvėsiai bei turistinėje Pietų Korėjos gyvenvietėje įvedama komendanto valanda.
„Vėlinių žvakės dega ne visiems ir ne visur. Žydų kapinėse likusiuose tuščiuose plotuose tamsu, nes ten jau seniai nebeliko ką laidoti. Bet švieselių gausa kitur šį faktą pridengia“, – komentare sako menotyrininkė Agnė Narušytė.
Jaunieji kūrėjai gali tapti būsimais nacionalinių ar net Nobelio premijų laureatais, todėl turime jais rūpintis, svarsto leidėjas Juozas Žitkauskas. Kokios galimybės šiandien jauniesiems poetams publikuoti savo kūrybą?
„Negana rašyti knygas, reikia imti naujai generacijai labiau priimtinų pasakojimo priemonių“, – kalbėdamas apie akademinių tyrimų sklaidą teigia Egidijus Aleksandravičius, Lietuvių išeivijos instituto direktorius. Kokios šios, 30-metį mininčios istitucijos, įsteigimo priežastys, tarptautinis kontekstas, kodėl apskritai verta tyrinėti diasporą ir kokius šiuolaikinius iššūkius sprendžia šios srities akademikai?
Ved. Austėja Kuskienė
Red. Indrė Kaminckaitė
Nuotr. aut. Deinora Rudėnaitė -
Veiklą pradeda „Naujosios Operos“ studija, kurios kūrėjai žada stebinti netradiciniais operos sumanymais ir ieškoti netikėtų ir dar neatrastų operos jungčių.
„Negriaukim Šančių“, – paklaustas, kokį receptą Kaunui parsivežė iš mėnesį trukusios rezidencijos Vienoje, sako Kaune gyvenantis fotografas Darius Petrulis. Savo parodoje „Sulieti pasaulius“ jis ir lygina du Naujojo europinio bauhauzo premijų konkurso laureatus – istorinius Žemuosius Šančius ir naują Vienos kvartalą.
Komikas ir rašytojas Domas Raibys ketina gastroliuoti po Lietuvą su savo mospektakliu „Nedarbo kalendorius“. O prieš pradėdamas šį turą, jis nubėgo savo pirmąjį maratoną... su klumpėmis. Domas Raibys pasakoja apie menininkų nuotykius su „darbo birža“ ir pokštus kaip būdus atkreipti dėmesį į savo kūrybą.
Pasaulio kultūros apžvalgoje – Sotheby's aukcione parduodamas dirbtinį intelektą naudojančios robotės-humanoidės sukurtas paveikslas bei pirmą kartą muzikos istorijoje koncerte gyvai pasirodęs violončele grojantis robotas.
„Šiaip jau džiugus įvykis, rodantis, kad per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvos švietimas nuo vaiko specialiųjų poreikių nesupratimo subrendo iki jo reikmių atpažinimo, pripažinimo, <...> švietimo administratorių ir dalies žiniasklaidos pastangomis suskubo virsti tariamai nepažangių, sustabarėjusių, nehumaniškų mokytojų smerkimo pretekstu“,– komentare apie įtraukųjį ugdymą sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.
„Kairė“, „dešinė“ ar „centras“ – ką reiškia ir iš kur kilo visi šie politiniai terminai? Iš kur atsirado tokie žodžiai kaip „konservatizmas“ ar „liberalizmas“ ir ar jie vis dar perteikia tą patį, kai buvo sukurti? Politikos istorikas Dovydas Skarolskis pasakoja dažniausiai viešojoje erdvėje naudojamus politinius terminus, jų kilmę ir reikšmes.
„Žodžius sukuria tie, kuriems jų reikia“, – sako Vilniaus universiteto filologijos fakulteto profesorius Arūnas Sverdiolas, kalbėdamas apie kalbos vystymąsi ir dinamiką. Kas turėtų kurti kalbą ir kas iš tiesų kelią grėsmę jos gyvavimui?
Ved. Austėja Kuskienė
Red. Indrė Kaminckaitė -
Saknas det avsnitt?
-
Kultūros dėmuo politinių partijų programose vis ryškesnis, tačiau, kaip pastebi jas nagrinėję ekspertai, gilesnių įžvalgų ir priemonių, kaip spręsti kultūros sektoriaus problemas, trūksta.
Šiuo metu atnaujinamas Sugiharos namų muziejus Kaune sulaukė gerų žinių – įsteigtas neliečiamojo kapitalo fondas, kuris sieks sukurti nepriklausomą pasyvių pajamų srautą, leisiantį muziejui toliau skleisti Čijunės Sugihara, Jano Zwartendijkos ir kitų diplomatų, gelbėjusių gyvybes Antrojo pasaulinio karo metu, istorijas ir puoselėti tolerancijos bei humanizmo vertybes.
„Mūsų virtuvė nėra prašmatni, tai ne triufeliai ir ikrai. Neišsiskiriame tokiu pasididžiavimu kaip italai ar prancūzai“, – sako Arkties virtuvę populiarinantis šefas Per Theodor Tørrissen. Jis šių metų Europos kultūros sostinei, už Šiaurės poliarinio rato esančiai Budei padeda įgyvendinti ambiciją įrašyti Arkties virtuvę į pasaulio kulinarinį žemėlapį.
Pasaulio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į duris iš lėto atveriantį didžiausią pasaulyje archeologijos muziejų Egipte, naujai pasirodžiusią informaciją apie Kristupo Kolumbo kilmę bei šią savaitę žuvusį britų muzikos grupės „One Direction“ narį Liamą Payne’ą.
„Apie motinas karo metu kalbama atsargiai, pagarbiai ir, kaip ten bebūtų, saikingai. Tikrieji motinų išgyvenimai per karą – tai milžiniškas aisbergo kūnas po vandeniu, nematomas ir nebylus“, – komentare sako rašytoja Dalia Staponkutė.
„Tie veikėjai supanašėjo su balandžiais – vis slampinėja, kažko ieško, kaulija“, – apie naujos parodos personažus, įkvėptus Vilniaus stoties rajono, sako tapytojas Andrius Makarevičius.
Svarbu, kad Klaipėda nenueitų „popsiniu“ keliu, kas būdinga uostamiesčiui, – apie tokią nerimą keliančią riziką kalba rašytoja, muziejininkė, Vilniuje augusi, tačiau jau keletą dešimtmečių Klaipėdoje gyvenanti ir šio miesto kultūrinį pulsą skatinanti Sondra Simana. Kokius utopinius ir distopinius kultūrinius scenarijus ji piešia Klaipėdai?
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Prezidentas Gitanas Nausėda interviu LRT KLASIKAI užsiminė apie norą Lietuvos sezono Prancūzijoje sėkmę pakartoti ir Italijoje ar Vokietijoje. Kiek realu šiose šalyse įgyvendinti tokį ar panašų projektą?
„Jeigu aš būčiau Vilniaus savivaldybėje, Vilniaus senamiestį ir panašias paveldo erdves paskelbčiau zonomis be grafičių ir įvesčiau taisyklę, kad per 24-ias valandas grafitis būtų pašalinamas, bet visuose kituose rajonuose padaryčiau mažiausiai po vieną legalią sieną“, – tokią išeitį diskusijoje apie grafičius sostinėje siūlo sociologė Veronika Urbonaitė-Barkauskienė.
Jau kitą savaitę Kaune, VDU botanikos sode, prasideda teatro festivalis Namas Nr. 5. Jis pristatomas kaip trumpas prieglobstis netradiciniam, interaktyviam teatrui, siekiant bent kiek numalšinti tokio meno alkį Kaune. Botanikos sodo oranžerijoje repetuojantis režisierius Karolis Zajauskas pristato Narcizo mitą šiuolaikiniame kontekste.
Pasaulio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į meno mugę Frieze bei nusistovėjusias normas keisti kviečiantį moterų menę festivalį Londone, taip pat Nobelio literatūros premiją pelniusios pietų korėjietės Han Kang kūryba, pasibaigusios 30 metų trukusios knygos padiktuotos lobio paieškos ir nauja džiazo atlikėjos Samaros Joy muzika.
„Įprastai Nobelio premija reiškia prestižą ir nemažus pinigus. Visgi, esama šios iniciatyvos kritikų“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. Kodėl premija kritikuojama ir kaip visų Nobelio premijų kontekste atrodo apdovanojimas už literatūrą?
Kalbėti apie Krymo totorių paveldą nelengva, nes jį naikino pirmiausia carinė, o vėliau ir sovietų Rusija, tačiau entuziastų dėka šis palikimas dar gyvas ir kuriamas naujai. Kokią Krymo totorių istoriją bando atgaivinti Rustemas Skrybinas?
Anot meno edukatoriaus, menininko Viliaus Vaitiekūno, užmiestyje galima gyvai matyti procesus, apie kuriuos mieste tik pasiskaitai. Jo minima užmiesčio teritorija – tai Pakruojo rajone įsikūrę Aleknaičiai. Čia, tarpukario laikus menančiame pastate, kuriame kadaise buvo įsikūrusi mokykla, Vilius yra įkūręs ir su bendraminčiais plėtoja Akee – Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvę. Kaip Akee veikla galėtų atrodyti, jei neribotų infrastruktūriniai iššūkiai? Kokie yra privalumai, kuriuos vietos bendruomenei ir kūrėjams iš įvairių Lietuvos kampelių gali pasiūlyti užmiesčio teritorijos?
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
„Jei Lietuva būtų pasiryžusi skirti daug pinigų, kad užsienyje populiarintų savo menininkus, galbūt tokia programa ir įvyktų“, – sako Camille Mathon, viena iš Tulūzos bienalės organizatorių. Tulūzoje pristatoma speciali Lietuvos scenos meno programa, toks išskirtinis dėmesys būtų sunkiai įmanomas, jei ne Lietuvos sezonas Prancūzijoje.
Prancūzus į Lietuvos kultūrą ir kulinariją pažvelgti kviečia dvi savaites Paryžiuje veiksiantis restoranas „Vilnelė“.
Visaginą fotografavęs indas Prašant Rana išleido knygą apie šį miestą „Taikusis atomas“.
Pasaulio kultūros naujienos.
„Nepaisant skirtingų geopolitinių kontekstų ir specifinių tautinių atminčių, partizaninė rezistencija lieka pamatine, universalia pilietinio pasipriešinimo autoritarizmams patirtimi“, – komentare teigia vertėja Toma Gudelytė.
Estijos kultūros fondas kitais metais minės veiklos 100-metį. Koks yra šio svarbaus Estijos fondo veikimo modelis?
Tarptautiniame fotografijos ir medijų meno festivalyje – tyrimas apie vartus. Tiksliau, tvorą. Kauno tvirtovės tvorą, pasklidusią po viešas ir privačias miesto erdves. Ji sudomino fotografą Luką Mykolaitį. Kartu su bendraminčiais miesto sluoksnių tyrėjais jis yra įkūręs skambiai pavadintą draugiją „Paveldo institutas“ ir siūlo alternatyvą įprastiems istoriniams tyrimams.
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
Šiais metais Europos kultūros sostine džiaugiasi netolimo Tartu gyventojai, 2027- aisiais šis titulas atiteks Latvijos miestui Liepojai, o dar po dviejų metų - Lenkijos miestui Liublinui. Kaip ši žinia pasitikta Lenkijoje ir koks Liublinas pačių lenkų akimis?
Nacius palaikęs, Hitleriui nekrologą parašęs, savo laiku provokatyvus, tačiau iki šių dienų didelį skaitymo malonumą suteikiantis kūrėjas. Tai norvegų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Knutas Hamsunas. Kol Norvegijoje diskutuojama, ką šiandien daryti su prieštaringai vertinamo rašytojo palikimu, Lietuvos skaitytojai vis dar laukia kokybiškų Hamsuno literatūros vertimų ir dar tik pažindinasi su jo niuansuota biografija.
Ispanų teatro kūrėjas Pablo Gisbert tiki, kad šiuolaikinis teatras pranašesnis už kiną, o Europoje turime laikytis drauge. Barselonoje gyvenantis duetas jau pažįstamas lietuviams – šią vasarą jo trupės spektaklį Tado Ivanausko sodyboje prie Kauno pamatė beveik tūkstantis žmonių. Dar vieną kūrinį trupė atveža į festivalį „Sirenos“.
„Ar mada gali reprezentuoti Lietuvą užsienyje?“ – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.
„Jaučiuosi kaip geležis, o Panevėžys – kaip magnetas“, – sako aktorius Irmantas Pilis. Jis veda ekskursijas „Panevėžys turi senamiestį“ ir pasakoja, kaip mato gimtąjį miestą, apie miesto dėmesį kultūrai ir tai, kas skatina jaunus žmones čia grįžti.
„Jeigu nori atskleisti ir reprezentuoti savo visuomenės įvairovę, menas yra viena iš formų tai daryti,“ – apie žmonių įvairovės atspindėjimą naujausiame šokio spektaklyje „Lustopija“ sako vienas jo choreografų Laurynas Žakevičius. Kokį visuomenės paveikslą piešia šis spektaklis?
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
Į Lietuvos kino teatrus atkeliavo Lauryno Bareišos vaidybinis filmas „Sesės“, prieš mėnesį Lokarno kino festivalyje įvertintas net dviem leopardais.
Antrojo pasaulinio karo metais Rytų Ukrainos miestą Bachmutą, tuomet vadintą Artiomovsku, nusiaubė naciai. Po 80 metų – rusai. Vokiečių vaizdo menininko Clemenso von Wedemeyerio senelis su filmavimo kamera Ukrainoje lankėsi 1941-aisiais, o jis pats – prieš pat plataus masto invaziją. Menininko darbas šiuo metu eksponuojamas Kauno IX forto muziejuje.
„Lėlės yra puikus alternatyvios anatomijos pavyzdys. Lėlių teatras – smagus būdas tyrinėti žmogaus kūno įvairovę ir grožįׅ“, – sako vizualinio teatro tyrėja Cariad Astles. Baltijos šalių vizualinio teatro vitrinoje Vilniuje besilankiusi ekspertė teigia, kad įtrauktis yra tokio teatro ateitis ir akcentuoja, kad jis gali būti stipriai politinis, nes gali iškomunikuoti tai, ką sunku nusakyti žodžiais.
„Žvelgiant iš šono į gospel muziką, atrodo, kad ji yra labai sudėtinga, bet iš tiesų – ne. Ji yra labai paprasta ir priimanti visus,“ – taip sako dainininkė, gospel muzikos puoselėtoja Kristina Žaldokaitė.
„Konteineris ant kelio į Naująją Šiaurę“, – taip savo komentarą pavadino nemotyrininkas Ernestas Parulskis, po dešimtmečio išsiruošęs į jau žinomą maršrutą Žemaitijoje ir aprašęs muziejus ištikusius pokyčius.
Rodos, kad komedija Lietuvoje išgyvena aukso amžių. O gal jai sekasi tik Vilniuje? Ką reikėtų daryti, kad komedijos kultūra klestėtų ir kituose Lietuvos miestuose?
„Vienas iš mano siekių bus suformuoti nacionalinę jaunųjų talentų platformą“, – sako darbą LNOBT generalinės direktoriaus pareigose pradedanti Laima Vilimienė. Pokalbis su ja apie teatro programos formavimo principus, darbo metodus ir LNOBT projektų likimą.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Vienam garsiausių Lietuvos filosofų, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Arvydui Šliogeriui šią savaitę būtų sukakę 80-imt.
Rugsėjo pradžioje iškilmingai atidaryta dalis pastatytų naujųjų Lietuvos ir muzikos teatro akademijos rūmų Olandų gatvėje Vilniuje. Kiek kukliau savo mokinius atnaujintose patalpose Vilniaus naujamiestyje sugrįžti kviečia Justino Vienožinskio dailės mokykla.
„Tai yra ne tik Lietuvos problema“, – komentuodamas pastebėjimus, kad mąžta susidomėjusių liaudies dainomis, sako etnomuzikologas Rytis Ambrazevičius. 2025-ieji paskelbti Lietuvių liaudies dainų metais. Kaip keičiasi folklorinio dainavimo tradicijos Lietuvoje?
Pasaulio kultūros apžvalgoje – žvilgsnis į Prancūzijoje prasidėjusį Lietuvos kultūros ir meno sezoną.
Lietuvos parodos prestižiniame „Pompidou“ kultūros ir meno centre, Vilniaus ir Sorbonos universitetų bendradarbiavimas, naktinės vilnietiškos kultūros vakarėliai Paryžiuje ir kiti ryškiausi Lietuvos sezono Prancūzijoje atidarymo savaitgalio akcentai su Paryžiuje dirbančiais bendradarbiais Austėja Kuskiene, Kotryna Lingiene ir Ignu Zaliecku.
„Prancūzija ilgus metus buvo ir, deja, vis dar yra labai puiki žaidimų aikštelė rusų propagandai“, – pripažįsta vienas dienraščio „Le Monde“ kultūros redaktorių Florent’as Georgesco. Pokalbis su apie 25-erius metus reguliariai Lietuvoje viešinčiu žurnalistu apie tai, kodėl Prancūzijai naudinga daugiau žinoti apie mūsų kultūrą ir istoriją, prancūzų santykį su ukrainiečių ir rusų menininkais ir kultūros žurnalistikos vaidmenį šiandieniniame geopolitiniame kontekste.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė
Nuotr. aut. Šarūnas Mažeika/BNS -
Prieš porą dienų netekome rašytojo Rolando Rastausko. Kas jį jaudino kaip kūrėją, kas yra jo tipinis skaitytojas ir kodėl jį galima laikyti miesto intelektualu? Interviu su Rolandu Rastausku ištraukos.
Šiuolaikinio meno centre Vilniuje prasidėjo 15-oji Baltijos trienalė. Menininkas Toine Horvers joje pristato 15 valandų truksiantį performansą „Rolling 1“. Šis darbas pirmą kartą atliktas prieš 38 metus Amsterdame.
Antanas Smetona – išdavikas ar tautos herojus? Didvyris ar bailys?
Autoritaras ar autoritetas? Tai – tikri palyginimai, sklandantys visuomenėje. Šiemet pirmajam Lietuvos Respublikos prezidentui sukanka 150 metų ir Istorinė Prezidentūra Kaune klausia – ar tikrai vertindami šią asmenybę žinote viską?
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje parodė, kad taikiniu tampa ne tik karinė infrastruktūra, bet ir kultūros įstaigos, būtent todėl buvo parengtas kultūros vertybių apsaugos planas.
„Miestai pagaliau tampa vis patrauklesni gyvenimui, o iki tol svajone buvęs būstas užmiestyje pradeda kelti vis daugiau klausimų. Tai didžiulis žmonių galvose įvykęs vertybinis kūlvirstis, darantis esminę įtaką planuojant miestų plėtrą ir Lietuvos ateitį“, – apie Lietuvos miestų aukso amžiaus pradžią sako architektas Andrius Ropolas.
Pasaulio kultūros apžvalgoje - vandens festivalis Benine, į Vanuatu sugrąžinti pavogti palaikai bei Peru medkirčiai, besiveržiantys į autochtonų teritorijas.
„Dizaino pasaulyje vyksta virsmas“, – taip į dizaino lauką žvelgia parodų architektas, kuratorius ir daiktų dizaineris Vytautas Gečas. Kaip keičiasi šis laukas ir kiek dar stipri tautinė tapatybė dizaino sferoje?
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
„Drąsiai bandykite ir nesmerkite savęs“, – Lietuvos mokytojams linki tarpdisciplininio meno kūrėja Dalia Kiaupaitė, mokanti mokytojų bendruomenes kūrybiškumo. Ar kiekvienas gali jo išmokti?
Šiemet apie savo veiklos pabaigą paskelbė ne vienas dešimtmečiais veiklą vykdęs festivalis. Kas lemia festivalių rinkos susitraukimą ir kas laukia likusiųjų?
Ar esate lankęsi kariljono koncerte? Gali būti, kad taip, tik apie tai nesusimąstėte. Šis plačiai girdimas, bet ne visiems matomas instrumentas Kaune skamba jau beveik devyniasdešimt metų.
Pasaulio kultūros apžvalgoje - bronzinio Elono Musk'o biusto kelionė Amerikoje, vienas garsiausių maisto mūšių festivalių pasaulyje „La Tomatina“ bei netyčia vaiko muziejuje sudaužyta tūkstantmetė vaza.
„Kam šiandien turėtų tekti viešųjų paslaugų prioritetas – paslaugų decentralizacijai, priartinant jas prie žmonių, ar buhalteriniam požiūriui, skatinančiam stambinti mokyklas ir ligonines, taupyti išteklius ir telkti juos didžiuosiuose miestuose?“ – komentare svarsto istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.
Šiemet minime 120-ąsias tapytojo Antano Gudaičio gimimo metines. Prisimenant šį kūrėją ir minint jo vardo kūrybos fondo įsteigimą atidaroma paroda „Kompozicijos“.
„Jei galėčiau pragyventi tik iš kūrybos, būčiau vienas produktyviausių Lietuvos menininkų“, – sako Denisas Kolomyckis. Laisvai samdomas menininkas periodiškai susiranda pastovų darbą, tačiau pripažįsta – etatas žlugdo kūrybiškumą. Šią savaitę kūrėjas Jonavoje pristatė apie lyčių tapatybę ir stereotipus kalbančią parodą „Femina“, kurią, likus vos keletui dienų iki atidarymo, principingai nutarė iškeldinti iš Jonavos kultūros centro. Šį sprendimą kūrėjas priėmė sužinojęs apie galimą neskaidrią ir neetišką įstaigos vadovo veiklą. „Sėskim ir pakalbėkim“ susitikimas su Denisu Kolomyckiu apie kūrybinį principingumą, aktyvistinę ir profsąjunginę veiklą, kūrybos pristatymus regionuose ir vizualaus meno kūrėjams mokamus ar nemokamus honorarus.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Lietuvos kinas pirmą kartą taip ryškiai sužibėjo Lokarno kino festivalyje, iš kurio režisieriai Saulė Bliuvaitė ir Laurynas Bareiša parvežė net 4 leopardus. Pastaruoju metu galime džiaugtis ryškiais mūsų kino kūrėjų pasiekimais A lygio festivaliuose, kokios priežastys lemia tokią Lietuvos kino tarptautinę sėkmę?
Gelbėtojas – architektui, medinio paveldo puoselėtojui Povilui Konkulevičiui galima pritaikyti ir tokį epitetą. Prosenelio namą Kauno žaliakalnyje paveldėjęs vyras nejučiom emė kolekcionuoti tai, kas šiandien vos telpa į tris sandėlius. Architektu dirbantis Povilas svajoja apie visiems susidomėjusiems atvirą Statybų kultūros centrą.
1899 m. Palangoje viešai suvaidinta pirmoji lietuviška komedija „Amerika pirtyje“. Literatūrologė Aušra Martišiūtė-Linartienė pasakoja, kad „Amerika pirtyje“ ir mėgėjų klojimo teatrai buvo tarsi kultūrinis lietuvių ginklas prieš carinę valdžią, padėjęs sutelkti lietuvius ir išsaugoti kalbą bei kultūrą.
„Kapanokis pasaulyje, kuriame nėra logikos“, – taip režisieriaus Yorgo Lanthimo filmų sukeliamą pojūtį apibūdina kino kritikas Vladas Rožėnas. „Skalvijos“ kino centras nutarė pakviesti į jo filmų retrospektyvą „Visi žaidimai turi savo taisykles“.
„Taylor Swift triumfo raktai: muzikos rinkodaros pamokos, kurių Katy Perry dar neišmoko“, – taip socialinių tinklų ekspertas, „Venudu“ lektorius Darius Gerulis pavadino savo komentarą.
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie nuo gaisro išgelbėtus Somerseto rūmus Londone, aukcione siūlomus vintažinius kompanijos „Apple“ gaminius ir Stev'ui Jobs'ui priklausiusius asmeninius daiktus bei Jungtinėje Karalystėje bibliotekininkų prašomą uždrausti literatūrą.
„Paskutiniu metu pastebiu besikeičiantį filmo kūrėjų požiūrį – jie nori, kad jų darbus pamatytų kuo daugiau žiūrovų ir į tai investuoja vis daugiau", – sako Lietuvos kino centro vadovas Laimonas Ubavičius. Susitikimas su juo – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
Per Žolinę Kaune nuaidėjo sutartinių maratonas „Suburtynė“. Jo organizatorė Skaidra Jančaitė teigia, kad renginys atviras visiems – net tiems, kurie nežino žodžių ir iki šiol nėra giedoję, o sutartinės padeda susikalbėti ir iš tiesų išgirsti vienas kitą.
Mokykla tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, pamokos, kuriose galite šokti ir analizuoti šokio kūrimo ir režisūros aspektus – būtent tai pasiūlys Neringos gimnazija, nuo šių metų rugsėjo pirmosios tapsianti atvira meno mokykla.
„Mes bandėme ištrinti samių kultūrą“, – apie norvegizacijos politiką pasakoja Samių muziejaus Europos kultūros sostinėje Budėje kuratorius Kristofferis Dolmenas. Norvegija šiandien bando atitaisyti samiams sukeltą istorinę skriaudą. Samių kultūra – vienas svarbiausių ir daugiausia užsienio dėmesio sulaukiančių kultūros sostinės programos akcentų.
Pasaulio kultūros apžvalga.
„Klaipėdos kultūros magistrai yra rimta ir laiko išbandyta Institucija (iš didžiosios „i“ raidės). <...> Čia gali įžvelgti ne tik lokalias įtampas tarp kūrybinių genčių, bet ir iššifruoti platesnius kultūrinius suvokimo procesus, pasaulio klasifikavimo schemas ir vertes, mąstymo struktūras ir jų slinktis“, – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.
„Šitas eilutes girdite be pasiruošimo. Aš suprantu, kiekvienam tai būtų keista, bet dabar negirdėsite parašyto teksto“, – užlipęs ant scenos repuoja grupės „Freestarz“ narys Aleksandras Kovganko-Sania Banginis. „Improvizacinis repas arba geriau žinomas anglišku pavadinimu „freestyle’as“ – tai žaidimas žodžiais“, – sako atlikėjas.
„Kiekvienas filmas man yra kaip nauja problema, kažkoks naujas klausimas, kurį aš noriu apmąstyti per filmą, per vaizdą ir tuo pasidalinti su žiūrovu“, – kalbėdamas apie naujausią savo pilnametražį filmą „Sesės“, sako kino režisierius Laurynas Bareiša. Pokalbis apie jo kūrimo užkulisius ir premjerą Lokarno kino festivalyje.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Filosofas ir leidėjas Viktoras Bachmetjevas tiki, kad knygynas – daugiau nei knygų parduotuvė. Visgi jo įsteigtam „Kolibriui“ Kaune sekasi ne taip gerai, kaip norėtųsi.
Menininkė Emilija Povilanskaitė savo naujoje solo parodoje meno kūriniuose įdarbina elektrą.
Kuo folkloro tyrinėtojams įdomus Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantis Adutiškio kraštas?
Pasaulio kultūros naujienos.
„Slemas – išties pigi priemonė šiuolaikiškai ir aktualumu pulsuojančiai kultūrai į periferijas atnešti“, – sako rašytoja Renata Karvelis, pridurianti, kad visgi daug potencialių kūrėjų baidosi periferijos, nes ten reikės būti reiškiniu.
Klingonų ar dotrakių? O gal esperanto, Interlingua ar TokiPona? Tai tik keli dirbtinių kalbų pavyzdžiai. Anot kalbininko Mariaus Smetonos, dirbtinės kalbos ateityje veikiausiai leis lengviau bendrauti su dirbtiniu intelektu.
„Japonija tiesiogine ir perkeltine prasme tapo sala, iš kurios nebuvo galimybių ištrūkti. Buvo labai sunku, iš kelionės grįžau su daugiau žilų plaukų“, – pasakoja karantino pradžioje piligriminiu keliu po 88 šventyklas Japonijoje ėjęs Narius Kairys.
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė -
LRT KLASIKA keliauja po privačius, nišinius Lietuvos muziejus, vienas jų – neatrasto ir nesuprasto menininko Audrio Purlio muziejus Molėtų rajono Svobiškėlio kaime.
Meninis projektas „Kalbantys jausmai“ drauge su Šalčininkų jaunimu kūrė poeziją, kad ugdytų jų emocinį intelektą.
Esame ne teatralai, o vaizdų darbininkai – taip save apibūdina „Psilikono teatro“ kūrėjai Auksė ir Darius Petruliai. Nuo 2016 m. šis teatras tyrinėja nebeveikiančius, apleistus istorinius fabrikus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Spektaklis „Širdys ir kaminai“ apie legendinį Kauno avalynės fabriką „Lituanica“ bus pristatytas tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo.
Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje: žvilgsnis į naujausius į UNESCO saugomo paveldo sąrašą įtrauktus kultūrinius objektus, besikeičiančio klimato metamus iššūkius meno kūrinių saugotojams ir pervežėjams bei istorija apie amerikietės įsigytą Marko Chagallo paveikslą už 2 dolerius.
Apie ką pagalvote, išgirdę frazę „vasaros garsai“. Apie garsyną, aptiktą Tokijuje, Vilniuje ir Suvalkijoje, pasakoja menotyrininkė Agnė Narušytė.
Anykščiuose Kultūros taryba pristatė naujas kultūros strategijos gaires. Kaip Anykščiai ketina plėtoti savo kultūros gyvenimą?
Apie tapybai tinkamus sezonus, laiką, kurio reikia išmokti, žodį „performansas“, ir tylos garsą su šiuolaikine menininke Židrija Janušaite – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrika.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Šią savaitę jau 19-ą kartą įvyko vasaros tradicija tapęs akademinis vasaros seminaras „Literatūros salos“. Lietuvos literatūros studentus, doktorantus, dėstytojus ir mokslininkus į Vilkaviškio rajoną ir Kudirkos Naumiestį subūręs renginys šiemet atsižvelgė į aktualias diskusijas dėl rašytojų biografijų ir jų vertinimo bei atminties įamžinimo, todėl plėtojo temą „Autorius ir autorystė“. Humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė Solveiga Daugirdaitė „Literatūros salose“ skaitė pranešimą „Nesamos moterys“. Šis pranešimas paremtas jos drauge su Dalia Satkauskyte ir Loreta Mačianskaite vykdomu tyrimu apie paskutinę sovietmečiu augusių moterų kartą, kuri, kaip pastebi tyrėjos, menkai save realizavo didžiojoje literatūroje.
Miestas – tai ne tik istorija, bet ir dabartis. Ne tik pilys ir muziejai, bet ir dujų vamzdynai, viešojo transporto maršrutai, kasdien gimstantys ir mirštantys jo gyventojai. Naują požiūrį į tai, kaip pristatome savo aplinką, siūlo Kauno miesto muziejus, šį mėnesį atvėręs ekspoziciją rotušėje. Pažintį su naujienomis pradėkime nuo daiktų stendo, kuriame miestas bilda, teka, dega, skambina ir kitaip pulsuoja.
Po beveik trejų metų šiuolaikinio meno žinovams bei gerbėjams trumpam atsiveria viena didžiausių ekspozicinių erdvių Baltijos šalyse – Šiuolaikinis meno centras arba kaip mes įpratę sakyti „ŠMC“.
Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje – sugriautą vaikų ligoninę Ukrainoje įprasminęs Kyjivo orkestras, plataus masto pavogtų meno vertybių sugrąžinimo operacija Europoje, Nigerijos menininko sumuštas Gineso rekordas bei nauja Esperanzos Spalding bei Miltono Nascimento muzika.
Prozininkė, vertėja ir literatūros kritikė Dalia Staponkutė žvelgia į kultūrinius skirtumus tarp regionų ir sako, kad „jokiais matavimo vienetais neįmanoma tiksliai išmatuoti atstumo tarp žmonių ir jų skirtumų“. Komentare autorė žvelgia į Lietuvos regionus subtiliai ir per asmeninį ryšį su jais.
Iš kur kilo lietuviški sporto šakų pavadinimai? Kodėl sakome krepšinis, o ne basketbolas? Kaip siūlyta vadinti futbolą ir kodėl tai neprigijo? Kalbininkė Vilma Zubaitienė pasakoja apie lietuviškos sporto terminijos atsiradimą ir įvairius siūlymus, kaip galėtume vadinti vieną ar kitą sporto šaką.
„Moterų buvo, bet jos neišsilaikė“, – apie moteris fotografes sovietų okupacijos laikotarpiu Lietuvoje sako 70 metų fotografuojanti Irena Giedraitienė. Jos personalinė paroda „Sulaukti“ atidaryta sostinės „Prospekto“ fotografijos galerijoje. Kas jai padėjo išsilaikyti šiame sudėtingame fotografijos lauke, su autore kalbasi Urtė Karalaitė.
Laidos vedėja – Rūta Dambravaitė, redaktorė – Indrė Kaminckaitė. -
Liepą Kaune surengtos net dvi mokslinės konferencijos, skirtos paminėti Kauno geto sunaikinimo 80-asias metines. Tarp šią savaitę Kauno IX forto muziejuje kalbėjusių pranešėjų buvo vokietė istorikė Andrea Löw. Šiuolaikinės istorijos instituto Holokausto studijų centro Miunchene atstovė pristatė savo tyrimą apie vokiškai kalbančius žydus, nacių deportuotus į okupuotas Baltijos šalis.
„Žmonėms patinka būti gundomiems, gąsdinamiems, žavimiems, įkvepiamiems narsos“, – taip parodos „Gražuolės, pamėklės ir samurajai“ potekstę aiškina jos kuratorius Arūnas Gelūnas. Kokį dialogą parodoje mezga 17 a. ir šiuolaikiniai kūriniai?
Staškūniškio Arklių pašto stotį, statytą beveik prieš du šimtus metų, nuo visiško sunykimo išgelbėjo tai, kad buvusios stoties pastatai nėra valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąraše.
Pasaulio kultūros apžvalgoje: plačiai pasklidusių nuotraukų, užfiksavusių pasikėsinimą į buvusį Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trump‘ą, analizė bei po to sekusių kontroversiškų pasisakymų pasekmės.
„Kol vienos valstybės – tarp jų ir Lietuva – nacionalinėms uniformoms dėmesio beveik neskiria bei atletus rengia principu „kad būtų patogu, pigu ir nedarytų per daug gėdos“, kitos nebijo drąsesnių dizaino sprendimų bei uniformas suvokia kaip būdą atkreipti pasaulio žiniasklaidos dėmesį dar iki pirmųjų medalių dalybų“, – apie olimpines uniformas sako mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.
Istorikai sako, kad dar per anksti kalbėti šia tema, per daug gyvųjų. Politikai teigia, kad pavojinga ir nesaugu. Vyresnio amžiaus žmonės išgirdę susigūžia ir suka pokalbio temą kita linkme. Tai KGB tabu mūsų visuomenėje. „Mano mama agentė“ – režisierės Jūratės Samulionytės pasakojimas, įvertintas I-ąja premija LRT RADIJO akademijoje.
Vienas kol kas dar neįgyventas kūrybinis projektas kino kūrėją Jūratę Samulionytę paskatino susimąstyti – galbūt kas nors iš jos artimųjų buvo KGB agentas? Anot kūrėjos, ne visus su sovietų valdžia kolaburavusios asmenis reikėtų laikyti valstybės priešais, prasminga apmąstyti scenarijų: kaip jausčiausi, jei sužinočiau, kad KGB agente buvo mane labai mylėjusi, man skanią uogienę virusi močiutė? Su Jūrate Samulionyte kalbamės apie patirtis, kurios ją atvedė iki šių apmąstymų, kompleksišką KGB agentų šiandienos visuomenėje temą, sunkią norinčių kalbėti gyvųjų liudinininkų paiešką, neatsakytus klausimus ir režisierei naują garso dokumentikos raišką.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Anot Oskaro Koršunovo, Ukrainos teatre yra pasenusių dalykų, kita vertus, ten vyksta judėjimai, kurie gerokai lenkia tai, kas vyksta Lietuvos teatro scenoje. Režisierius šį savaitgalį Marijos Zenkovetskos teatre Lvive pristato spektaklį „Tartiufas“.
Kaip galime kūrybiškai įdarbinti matomą ir nematomą saulės energiją mūsų kasdieniuose ritualuose? Kaip lyčių vaidmenys susiję su atsinaujinančia energija? Tokius klausimus kėlė ir bandė atsakyti renginių ciklo „Saulės laboratorija“ dalyviai.
Ar gali būti, kad mieste kultūros renginių pasiūla viršija paklausą? Tokia situacija pažįstama lėtojo miesto koncepciją vystantiems Anykščiams.
Pasaulio kultūros apžvalga: tyrimas Jungtinėse Valstijose atskleidė, kad meno istorikams ir vizualiųjų menų specialistams Niujorke darbą rasti sunkiausia, Londone vyksta šiuolaikinis klounų festivalis, o olimpinių žaidynių laukiantis Paryžius nepamiršta ir kultūros.
„Esame įtikinti, kad nuolatinė laiko stoka – normalu, o prokrastinacija ir laiko švaistymas – ne. Šiuo požiūriu, blogai buvo visuomet“, – svarsto filosofas Aldis Gedutis.
„Man patinka paslėpto viešojo meno idėja“, – sako ispanų menininkas, po pasaulį keliaujančio projekto „Cement Eclipses“ autorius Isaacas Cordalis. Vilniaus gatvėse jau įsikūrė jo sukurti maži, 15 cm aukščio žmogeliukai, kuriais menininkais kalba apie progeso šalutinius poveikius: miestų „magdonalizaciją“, kapitalizmą ir patriarchatą.
Ar mes iš tiesų esame vertybinė visuomenė? O gal visgi pragmatinė? Tokį klausimą kelia Rūta Vyžintaitė-Lajienė, save visų pirma pristatanti kaip kaunietę. Konkursą paminklui apie paminklą Brazauskui paskelbusi kūrybininkė, kalbėdama apie pastaruosius Kauno įvykius, mini pilietinės veidmainystės terminą.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Kaip finalinio Dainų šventės vakaro programą vertina chorinės muzikos profesionalai? Kokius pastebėjimus bei kritiką linkę išsakyti kasdien su chorais dirbantys dirigentai?
Kauno rajono muziejuje Raudondvario pilyje atidaryta jau trečioji šiemet paroda iš Samuelio Taco litvakų meno kolekcijos. Joje apsilankė ir su Samueliu Tacu susipažino Kotryna Lingienė.
Apie modernizmą Kaune žinome visi, tačiau ar skiriame pakankamai dėmesio kituose miestuose esančiai modernistinei architektūrai? Tokį klausimą kelia paroda „Tautiška ir moderniška“.
Pasaulio kultūros naujienos.
Mados žurnalistės Deimantės Bulbenkaitės komentaras.
Lietuvoje yra vos keli karilionai. Vienas jų Vilniuje, netoli Lukišųkės aikštės, įkurdintas daugiau kaip 40 metrų aukštyje.
„Man įdomu kurti tapybą, kuri iš pirmo žvilgsnio neatrodo kaip tapyba“, – sako jaunosios kartos tapytoja Rūtė Merk, kurios personalinė paroda „Pažadai“ atvėrė duris Nacionalinėje dailės galerijoje.
Ved. Marius Eidukonis -
Kaune šiandien prasideda šimtmečio dainų šventės savaitė. Kaip didieji kultūriniai renginiai skatina turizmą Lietuvoje ir didina šalies žinomumą?
Dailininkas ir dailėtyrininkas Justinas Vienožinskis į Lietuvos istoriją įėjo ir kaip Kauno meno mokyklos steigėjas. Šiandien čia Kauno kolegijos Menų akademijos studentai, viena jų, grafikos dizainerė Armanda Klimavičiūtė sukūrė vizualinį stilių Vienožinskio gimtojoje sodyboje veikiančiam muziejui.
„Atrodytų, kad iš plakato būdavo reikalaujama ideologiškai angažuoto turinio, tačiau plastikos prasme, tai buvo labai moderni kalba“, – apie okupacijos laikotarpio studentiškus plakatus Lietuvoje sako Vilniaus dailės akademijos muziejaus direktorius Vidas Poškus. Kokios tendencijos vyravo to meto plakatuose?
Pasaulio kultūros apžvalga.
„Tu atrodai kaip paveikslas“ ir „Tu atrodai kaip klounas“. Kokiomis aplinkybėmis ištartume šiuos sakinius ir ką jie mums reiškia? Komentarą apie tai, kaip vartojame žodžius ir įtvirtiname smurto formas prieš tam tikras meno šakas, parengė režisierius Gildas Aleksa.
Kaip renkamos liaudies dainos ir folkloras? Kaip randami senų dainų dar prisimenantys žmonės? Etnomuzikologė ir LMTA muzikinio folkloro archyvo vadovė Varsa Liutkutė-Zakarienė pasakoja, kas vyksta per folkloro užrašymo ekspedicijas, kaip jos organizuojamos ir kokių netikėtų nutikimų jų metu įvyksta.
Rūta Elijošaitytė-Kaikarė net atostogų metu neatostogauja – ruošiasi įvairiems šių ir kitų metų tarptautiniams literatūros renginiams. Tarp jų – Vilniaus knygų mugė, literatūros forumas „Šiaurės vasara“ ir UNESCO literatūros miestų kongresas. Rūtos vadovaujame įstaiga „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ šiemet turėtų perimti trijų sostinės memorialinių muziejų valdymą, anot Rūtos, pasipiktinimas šiais pokyčiais ir juos lydėjusia klaidinga viešumoje paskleista informacija, nors ir nuslūgęs, bet vis dar jaučiamas. Su Rūta Elijošaityte-Kaikare prisėdome pakalbėti apie literatūros miestus, Vilniaus tapatybę šalyje ir užsienyje formuojančią literatūrą, memorialinių muziejų vaidmenį šiuolaikybėje, prieštaringai vertinamų asmenybių palikimo įprasminimą ir, žinoma, vasaros skaitinius.
Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė -
Jubiliejinė visos Lietuvos dainų šventė birželio 29-ąją bus atidaryta Kauno dainų slėnyje, kur vyks Dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja“. Beveik 4000 atlikėjų – choristų ir šokėjų – pasimatuos ką tik baigtą atnaujinti estradą, o dar daugiau žiūrovų – naujas Dainų slėnio tribūnas.
Įsteigta nauja Kino kultūros asociacija. Kokius tikslus ji sau kelia?
„Labai svarbu, kad nepasimestų tai, ką dar turime, nes labai daug archyvų pasimetė“, – pabrėždama reivo kultūros Lietuvoje tyrinėjimo svarbą, sako viena parodos apie šią kultūrinę terpę kuratorių Justė Kostikovaitė. Kokių objektų ir pasakojimų šiai istorijos ir meno parodai tikimasi rasti?
Pasaulio kultūros apžvalga.
„Italijoje jau kurį laiką rašytojų ir bendrai kūrėjų bendruomenė tikslingai puolama ir maišoma su žemėmis“, – komentare pasakoja vertėja Toma Gudelytė.
Pirmoji Europos kultūros sostinė už Šiaurės poliarinio rato Budė mini programos vidurį ir kviečia į renginį „Vidurvasario misterija“. Tai ant jūros kranto vyksiantis, Šiaurės Norvegijos mitologija paremtas pasirodymas, kurį su vietos bendruomene kuria su britų kompanija „Walk the Plank“. Ši kompanija organizavo ne vieną skirtingų Europos kultūros sostinių renginį, taip pat prisidėjo prie „Kaunas 2022“.
Šią savaitę Vilniuje įvyko europinė dokumentinio filmo „Mes – tai jūs“ apie Ukrainos mokinius ir jų mokytojus premjera. Filme rodomi skirtinguose Ukrainos miestuose ir išeivijoje gyvenantys paaugliai. Visus juos vienija suvokimas, kad jie yra savo šalies ateitis, tačiau kartu jiems rūpi ir tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje. Apie ką galvoja ir kaip įvykius savo gimtinėje vertina trys iš penkių šio filmo herojų?
Ved. Marius Eidukonis
Red. Indrė Kaminckaitė - Visa fler
