Avsnitt
-
Mados dizainerė Justina Semčenkaite tyrinėja ir praktikuoja nešiojamą protestą – kai drabužis kartu yra ir pilietinė pozicija ar politinė manifestacija. Apie šiuolaikinę madą, tvarumą, meno tyrimus ir aktyvizmą pasakoja Vilniaus dailės akademijos menų doktorantė Justina Semčenkaitė.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Laidoje bandoma įminti mįslę: „Karčios šaknys, o vaisiai neišmatuojami. Kas?“ Architektūros tyrėja ir Vilniaus dailės akademijos docentė dr. Rasa Butvilaitė ir literatūrologė, Vilniaus universiteto profesorė dr. Dalia Satkauskytė dalijasi mintimis apie humanitarinių mokslų naudą ir vertinimą. Ar tikrai kiekybiniai kriterijai ir vadybiniai metodai geriausiai tarnauja Lietuvos mokslui?
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Saknas det avsnitt?
-
Vilniaus dailės akademijoje prasidėjo baigiamųjų darbų paroda, pasklidusi ne tik po sostinę, bet ir kitus Lietuvos miestus. „Titaniko“ parodų salėse veikia dr. Vido Poškaus kuruota paroda „Debesys“, kur galima pamatyti ir jaunos tapytojos Indrės Rybakovaitės kūrinius. Laidoje „Iš balkono“ menininkė pasakoja apie šiuolaikinės tapybos ir nejaukių erdvių santykį, kaip architektūros ir istorinių epochų kaita aktyvuoja atmintį ir kokios meno ir gyvenimo pamokos jai įsiminė studijuojant VDA bei Vokietijoje. Indrė Rybakovaitė yra „Zabolis Art Prize’24“ laureatė už kūrinį „Šiauriniai Liepojos fortai“.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Laidoje „Iš balkono“ svečiuojasi Sapiegų rūmuose vykstančios parodos „Užuovėja“ kuratoriai Virginija Januškevičiūtė ir Edgaras Gerasimovičius. Kodėl pasirinktas toks parodos pavadinimas? Kokius rūmų istorinius sluoksnius atveria ekspozicija? Kas slepiasi už kūrinių paviršių? Kaip kuruoja šviesa? Pokalbis apie parodą kaip paveldo išryškinimo būdą ir rūmus kaip parodą.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. -
Laidoje „Iš balkono“ svarstoma aktuali tema – kodėl lietuvių literatūros lauke poetės vertinamos kelis kartus menkiau už poetus? Tokį požiūrį atskleidžia literatūrinės premijos ir vadovėliai. Iš 60-ies „Poezijos pavasario“ laureatų tik 10 poečių. Kuo grindžiami poezijos vertinimai ir kodėl lyties klausimas literatūroje vis dar apeinamas? Pokalbis su rašytoja, literatūros kritike dr. Virginija Kulvinskaite-Cibarauske ir „Žemaitės tašės“ premijos laureate poete Patricija Gudeikaite.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.
Ved. Laima Kreivytė -
Vilma Samulionytė – forografė, studijavusi Kauno technologijų universitete ir Prahos menų akademijoje, Fotografijos katedroje. Nuo 2002 metų ji yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė, o nuo 2010 metų dirbo LFC užimdama įvairias pareigas. Koks buvo kelias nuo salės darbuotojos iki LFC pirmininkės? Kas svarbu Vilmai kaip menininkei ir kaip svarbios kūrybinės sąjungos vadovei? Kaip derinama visuomeninė veikla ir asmeninis gyvenimas? Kokie nauji projektai kuriami ir kuruojami?
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. -
Skulptorius Petras Mazūras sukūrė ne tik garsųjį „Žmogų“ prie Mykolo Žilinsko galerijos Kaune, bet ir iš karto po 1991 m. Sausio 13-osios su kolegomis suvirino milžinišką metalinį kryžių, kurį atvežė prie Televizijos bokšto. Sovietų okupantai neleido skulptūros pastatyti – tačiau ji ir dabar primena atkaklų Lietuvos kelią į laisvę. Apie skulptūrų idėjas, svarbiausius kūrinius ir meno viešumoje galią kalbamės su skulptoriumi Petru Mazūru.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Tapytoja Elena Antanavičiūtė 2020 m. laimėjo Jaunojo tapytojo prizą „už savitą požiūrį į kūniškumą ir lytiškumą“. Pokalbis su menininke apie jos kūrybos ištakas, inspiracijas ir svarbias parodas – buvusias ir būsimas.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Rašytoja ir vertėja Jurga Vilė baigė prancūzų filologiją Vilniaus universitete, Paryžiuje studijavo vaizduojamuosius menus, filmų archyvavimą ir restauravimą. Štai tada ji ir sugalvojo skristi į Niujorką pas Joną Meką ir dirbti jo avangardinio kino archyvuose. To laiko prisiminimai ir pokalbiai įkvėpė knygą „Meko sodas“ (sukurta kartu su Migle Anušauskaite, išleido „Aukso žuvys“, 2024). Apie mokslus, keliones, rašymą ir sutiktus žmones kalbamės su autore
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Kino kritikė, filmų programų sudarytoja, LMTA kino istorijos dėstytoja Santa Lingevičiūtė ilgus metus dirbo „Kino pavasario“ programos sudarytoja ir meno vadove, buvo žurnalo „Kinas“ redaktore. Kuo svarbios ir ko ją išmokė kino studijos Londone? Kodėl kino kritikės yra piktos, ko joms trūksta šiuolaikiniuose filmuose? Koks buvo pirmasis Santos Lingevičiūtės „Kino pavasaris“ ir kuo išskirtinis šiemetinis festivalis?
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Ar viena žurnalistės pažyma – pakankamas pagrindas nuteisti poetę Salomėją Nėrį? Kokiais kriterijais remiamės vertindami rašytojos politinę biografiją? Koks S. Nėries vaidmuo prarandant Lietuvos valstybingumą? Kaip poetės atgailą priėmė Lietuvos partizanų vadas Daumantas (Juozas Lukša)? Apie tai ir kitus atminties politikos klausimus studijoje kalbasi istorikas dr. Valdemaras Klumbys ir literatūrologas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas. Mokslininkai savo nuomones taip pat išreiškė spaudoje:
https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2219612/valdemaras-klumbys-alternatyvi-pazyma-apie-salomeja-neri
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. -
Dr. Neringa Butnoriūtė – literatūrologė ir literatūros kritikė, daugiausia dėmesio ir laiko skirianti poezijai. Kokios yra aktualiausios šiuolaikinės lietuvių poezijos tendencijos, kaip jaunieji poetai ir poetės naudoja kalbą? Ko galima išmokyti ir išmokti per kūrybinio rašymo paskaitas? Kaip dera literatūros ir kitų kraštų tyrimai, kelionės knygose ir gyvenime?
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė -
Menininkas, kuratorius ir rašytojas dr. Vidas Poškus savitai mato miestą ir žmones. Ne tik mato, bet ir nupiešia, o nupiešęs aprašo.Kartais rašo ir nepiešdamas, bet išsaugodamas vaizdo gyvumą. VVJ meno galerijoje veikusioje Poškaus parodoje „Karalius – nuogas“ (kuratorė Algė Gudaitytė) susitiko istorinės asmenybės ir šiuolaikiniai artefaktai. Dabar Gedimino pilis matuojama ne tik Gavelio, bet ir Poškaus masteliu. Panašus ir menininko parašytų knygų ir nupieštų komiksų kuriamas įspūdis. Tarsi ne tik skaitytum apie keistas gatveles ir nematytas architektūros detales knygose „Nedingęs Vilnius“ ir „42 menininkų dirbtuvės“, bet ir matytum trijų dimensijų vaizdą. Apie naujausią parodą, neskęstantį „Titaniką“, Vilnių ir Alytų kalbamės su autoriumi.
Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
(Vaivos Lanskoronskytės nuotr.) -
Kaip tyrinėjami ir rengiami spaudai rašytojų laiškai? Kodėl skaitytojus ir tyrinėtojus vis iš naujo patraukia Vaižganto tekstai? Kaip buvo skaitoma ir kaip dabar vertinama Janinos Degutytės poezija? Kodėl svarbu rašyti literatūros kritiką ir kodėl tai savotiška prabanga? Apie tai ir kitas teksto ir gyvenimo sampynas laidoje pasakoja dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė – literatūros mokslininkė, dėstytoja ir kritikė. Ji Vilniaus universitete studentus supažindina su sovietinio laikotarpio lietuvių literatūra bei vaikų literatūros klasika, o Lietuvių literatūros ir tautosakos institute dirba tekstologinį darbą. 2023 m. Knygos apdovanojimuose dr. Jurgitai Žanai Raškevičiūtei už argumentuotą, tiesią kritiką ir klasikinio recenzijos žanro tvirtumą įteikta Kęstučio Keblio vardo premija. Kartu su kolege dr. Aiste Kučinskiene ji taip pat apdovanota Vaižganto premija „už universalią ir vaižgantišką mokslo, literatūros ir žurnalistikos dermę bei kultūrinės šviečiamosios veiklos aktyvumą“.
Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė. -
Vilniaus muziejuje atidaryta nauja paroda „Kaupti. Saugoti. Atskleisti“. Pristatomas muziejaus rinkinys, kurio eksponatai primena įkalčius, padedančius atkurti vilniečių ir miesto istoriją. Eksponuojamos 36 „bylos“, o muziejaus tyrėjai kaip detektyvai ieško užuominų ir atkuria pamirštas istorijas. Paroda padeda įsivaizduoti ir kaip veikia muziejus: kaip atsiranda eksponatai, ką veikia muziejaus darbuotojai? Apie tai ir kitas muziejaus detektyvo peripetijas pasakoja Vilniaus muziejaus direktorė, meno istorikė dr. Rasa Antanavičiūtė.
Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė. -
Evaldas Bubinas (Hermandrowning) – profesionalus grafikos dizaineris ir menininkas, kuriantis skulptūras, objektus, instaliacijas, tapybą. Personalinėje parodoje Pamėnkalnio galerijoje vykusi menininko paroda „Trūkstamos dalys“ atskleidė naujus meno kūrinių įvietinimo būdus ir savitą autoriaus požiūrį į kūrinio medžiagą, formatą ir jo suvokimo būdus. Asociatyvi ir atsikartojanti abstrakcija sujungė ne tik dvimačius ir trimačius vaizdus, bet ir muziką bei tekstą. „Skylėtas siužetas“ žodžiais sukabina trūkstamas parodos dalis: „Nesibaigiančiame paplūdimyje vanduo skalauja ilgomis kojinėmis aptrauktas pėdas. Moters plaukai lengvai plazdena vėjyje. Žvilgsnis nurieda į putojančias, saulės nutviekstas bangas. Idiliškas peizažas. Metro septyniasdešimt aukščio ir vieno netinkamo žingsnio pločio kūnas mojuoja rankomis. Jos vyras skęsta“. Menines-kriminalines istorijas padeda išsiaiškinti „Įkalčių slėpimo agentūros“ muzika.
Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė. -
Laidoje „Iš balkono“ jaunos menininkės Deva Bartninkaitė, Sinaima Kontautė ir Marija Žiemytė pasakoja apie savo parodą „Zoetropas“ galerijoje „Akademija“ (kuratorė Rūta Matulevičiūtė). Zoetropas – tai cilindro formos mechanizmas su siauromis išpjovomis, pro kurias matoma prie vidinės sienelės pritaisyta piešinių juostelė. Pasukus zoetropą piešiniai pradeda judėti tarsi animacijoje. Kas sieja dar Antikos laikais naudotą optinį prietaisą, bičių korius, magnetines videojuosteles ir gyvūnų kaulus? Kokie meno kūriniai ir gamtos reiškiniai įkvepia šiuolaikines menininkes?
Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė. -
Laidoje „Iš balkono“ fotografė Violeta Bubelytė pasakoja apie savo fotografavimo pradžią ir dailės bei teatro įtaką jos kūrybai. Kodėl fotografei nepatinka frazė „kūno fiksavimas“ ir kokius pasakojimus ji kuria šviesos pagalba? Kuo skiriasi Bubelytės monospektakliai ir lietuviškoji akto fotografijos tradicija?
Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė. -
Laidoje „Iš balkono“ skulptorė Ksenija Jaroševaitė pasakoja apie parodą „Šiupinys“ galerijoje „Kairė-dešinė“, studijas tuometiniame dailės institute, Klaipėdos skulptūrų simpoziumus ir kodėl kasdienybės įkvėpti kūriniai atrodo belaikiai.
Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė. - Visa fler