Avsnitt
-
Vaidos Survilės sūnui Ignui nustatytas cerebrinis paralyžius ir epilepsija. Nepaisant sunkių jausmų pradžioje, kuriuos Vaida prilygina „tarsi kas šalia susprogdino sprogmenį ir pačią kontuzijo“, moteris pasakoja, kaip galima išeiti is sunkiausių būsenų ir džiaugtis gyvenimu tokiu, koks yra. Su sunkiomis diagnozėmis ar be, gyvenimas gali būti tikras - su savais džiaugsmais ir pasiekimais, sunkumais ir isbandymais. Su Vaidos šeima galima susipažinti Instagrame paskyroje basos_kojos.
Ved. Lavija Šurnaitė. -
Šiandien Ievai Šegždaitei 38 metai. Paauglystėje ji buvo be galo aktyvi ir veikli mergina, jautėsi sveika ir tvirta. Vieno atsitiktinio apsilankymo pas medikus metu ištyrus širdį sužinojo, kad nutiko kažkas rimto. Nuo tada prasidėjo jos naujas gyvenimo etapas su širdies stimuliatoriumi, kurį reikia keisti kas dešimt metų darant operaciją be pilnos narkozės - pacientė išlieka budri, viską girdi ir bendrauja su personalu.
Ved. Lavija Šurnaitė. -
Lauryno Jacevičiaus gyvenimui tiktų posakis „Dievas veda nežinomais keliais“. Krepšininko karjeros iki paskutinio prakaito lašo siekęs Laurynas gavo stuburo traumą ir atrodė, kad su sportine svajone dužo ir visas gyvenimas. Tačiau tai buvo tik stotelė jo gyvenime pakeliui į tikrąjį pašaukimą – apologetiką.
Ved. Lavija Šurnaitė. -
Aistė Bikauskė pirmo tipo cukriniu diabetu susirgo būdama 10-ies metų. Gyvenimo iki šios ligos, moteris jau net ir nepamena, tačiau atmintyje vis dar gyvas apie diagnozę išgirdusių tėvų išgąstis ir nerimas. Per 25-erius cukrinio diabeto „stažo“ metus, Aistei teko išgyventi sunkių jausmų, fizinių išbandymų bei išgirsti gąsdinančių medikų prognozių. Tačiau Aistė gyvena pilnavertį gyvenimą, augina vaiką, siekia karjeros bei dalinasi svarbiu ir aktualiu turiniu apie cukrinio diabeto realybę ir mitus, paneigia sena informacija grįstus stereotipus.
Ved. Lavija Šurnaitė -
Penkiolika metų sėkmingai finansininkės karjerą kūrusi Aistė Švetkauskė nusprendė, kad šis kelias visgi ne jai. Palikusi puikiai apmokamą darbą, nėrė į maisto gaminimo pasaulį, kuriame susidūrė su nežinomybe, neplanuotais sunkumais ir problemomis. Tapusi virtuvės šefe ir įkūrusi savo verslą, Aistė kasdien susiduria su alinančiais darbo krūviais, atsakomybe už darbuotojus ir kitais iššūkiais, tačiau yra laiminga eidama paskui savo širdį.
Ved. Lavija Šurnaitė. -
Vėžio diagnozę Aida Rafanavičė išgirdo prieš metus. Nors ligos forma pažengusi, tačiau Aida prisipažįsta – iš to, kaip jaučiasi ir atrodo, niekaip negali suvokti, kad ši istorija apie ją. Moteris pastebi, „kad medicina pavargo gelbėti gyvybes, kai gyvybės pačios savęs negelbėja“, todėl iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, kad viskas, ką daro ar valgo, eitų išvien su medikų gydymu.
Ved. Lavija Šurnaitė. -
Darius Andrulis prisipažįsta, kad sėslus gyvenimo būdas, netikę mitybos įpročiai ir besaikis emocinis valgymas privedė jį prie tokio svorio, kuris šokiravo aplinkinius. Pats Darius, matydamas, kaip didėja, ėmė ignoruoti šį faktą, vengdamas savo atvaizdo veidrodyje bei paslėpdamas svarstykles. Vyrą ėmė kankinti skausmai, krūva gretutinių ligų, o medikai prognozuoti liūdną baigtį. Darių lydėjo depresinės nuotaikos ir gyvenimo troškimo praradimas.
Dariaus pasakojimas, kaip jis nutarė gelbėti savo gyvenimą ir nuo 208 kg numetė 110 kg antsvorio.
Ved. Lavija Šurnaitė. -
Gabrielės Puleikienės sūnus Benas į šį pasaulį pasibeldė anksčiau laiko. Berniukui buvo nustatytas Dauno sindromas. Visa ši informaciją Gabrielės šeimą užgriuvo netikėtai, atnešdama išgąsčio, nežinomybės ir kaltės jausmus. Gabrielė Instagram paskyroje kuria turinį, kad parodytų, kaip pirminiai jausmai gali apgauti, o pasenusi informacija klaidinti apie realybę. Auginti vaiką su negalia - ne visada paprasta, bet tai geras, gražus, šviesus gyvenimas, kai atsisakoma prietarų.
Ved. Lavija Šurnaitė. -
Agnė Svilienė įkyrias, į paniką varančias mintis prisimena nuo vaikystės. Ją persekiodavau baimės, kad, jei neatliks vieno ar kito sugalvoto nelogiško veiksmo, nutiks kažkas labai baisaus. Būdama sąmoningo amžiaus suprato, kad būti kaustomai vis atsirandančių, niekuo nepagrįstų baimių nėra normalu. Taip moteris sužinojo apie obsesinį kompulsinį sutrikimą. Pasakojimas apie tai, kas jai padėjo išsilaisvinti nuo šio sutrikimo, – laidoje.
Ved. Lavija Šurnaitė. -
Onkologinę diagnozę Rasa Dooling priėmė ne kaip nuosprendį, o sudėtingą iššūkį, kurį reikia įveikti. Chemoterapija, operacija, imunoterapija, gydymo išprovokuota nauja liga, ištisi mėnesiai beveik nepasikeliant iš lovos nepalaužė moters dvasios kovojant su agresyvia krūties vėžio forma. Rasa savo kovą su liga vadina sveikimo keliu ir stengiasi jį pripildyti džiaugsmo akimirkomis, net kelionėmis, kurios tampa atokvėpio laiku nuo skausmo ir kančios.
Ved. Lavija Šurnaitė. -
Skaistė Zakarauskienė tris kartus laukėsi, tris kartus važiavo į ligoninę gimdyti, tačiau visus kartus namo grįžo tuščiomis rankomis. Toliau – onkologinė diagnozė ir operacija, visiems laikams atėmusi galimybę turėti vaikų. Nepaisant visko, Skaistė nori padrąsinti ir įkvėpti kitus, kad net ir toks milžiniškas skausmas praeina.
Ved. Lavija Šurnaitė. -
Augustinas Šulija į karo niokojamą Ukrainą vyko nesuskaičiuojamą kiekį kartų, nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Tūkstančiai nuvažiuotų kilometrų, parų paros kratymosi autobusiuke, slėpimasis bunkeriuose, retos miego valandos, gatvėse gulinčių žuvusiųjų kūnų vaizdai, dienos, kai net pavalgyt pamiršdavo. Tačiau nepaisant viso siaubo, labiausiai atmintin Augustinui įsirėžę susitikimai ir pokalbiai su žmonėmis, kurių dvasios stiprybė ir paprastumas sunkiai suvokiamas visų įvykių akivaizdoje. „Grįžęs iš ten, noriu tik vieno: tylėti, stebėti kaip auga pomidorai ir gyvalazdės bei glostyti katiną“ - pasakoja kolega.
Ved. Lavija Šurnaitė -
Jauna ir graži moteris Ilona Plavska savo socialinių tinklų paskyras nutarė skirti prasmingo turinio sklaidai. Prieš 5 metus sužinojusi apie autizmo diagnozę sūnui, išverkusi visas ašaras, išgedėjusi dužusius lūkesčius, išgyvenusi visas baimes dėl sūnaus ir savo ateities, ji užaugo į brandžią ir labai laimingą asmenybę. Ilona dalijasi savo ir Aleksandro kasdienybe, džiaugsmais ir iššūkiais, pasakoja apie įtraukųjį mokymą, skaito paskaitas ir konsultuoja autizmo klausimais kitus tėvus.
Ved. Lavija Šurnaitė. -
Alkoholis, rūkymas ir lošimai Eugenijų Šnipą įtraukė dar paauglystėje. Vyras prisipažįsta, kad visos priklausomybės radosi dėl vidinės tuštumos, skausmo, bėgimo nuo savęs. Muštynės apsvaigus, akistata su policija, išgėrinėjimai iki sąmonės netekimo. Suvokęs, kad pats iš savęs vagia gyvenimą, jis pasiryžo išsilaisvinti nuo priklausomybių žabangų. Dienas, kai nustojo lošti, gerti, rūkyti, skaičiuoja lyg naujus gimtadienius. Šiandien Eugenijus savo patirtimi ir žiniomis dalijasi su kitais, kenčiančiais nuo įvairių priklausomybių, kurių sąrašas vis ilgėja: kvaišalai, cukrus, ekranai, seksas, besaikis pirkimas ir t.t.
Ved. Lavija Šurnaitė. -
Rima Aleknavičė gyvena džiaugsmingo laukimo akimirkomis: jau netrukus ji susitiks su savo pirmagimiu. Kai prieš metus Rimą pakirto siaubingi skausmai, medikai ne iš karto sumojo, kokia jų priežastis. Galiausiai viena sveikatos specialistė nustatė moteriai negimdinį nėštumą. Rima buvo įspėta, kad negimdinis nėštumas neretai baigiasi nevaisingumu.
Tačiau Rima paneigė visas prognozes, ji netikėtinai greitai atsigavo - po vos kėlių mėnesių sėkmingai pastojo.
Ved. Lavija Šurnaitė. -
Laurynas Bogusevičius pasakoja, kad vadinamųjų citrinų jam netrūksta nuo vaikystės. Dar vaikystėje sužinojo, kad negirdi viena ausimi. Vėliau turėjo stiprią priklausomybę nuo rūkymo. Nuolat kovoja su antsvoriu. Vienu svarbiausiu ir rimčiausiu iššūkiu Laurynas įvardija tėvystės realybę - kuriai nebuvo pasiruošęs pradžioje. Išgyvenęs kontraversiškus jausmus, jis subrendo ir išaugo į laimingą bei mylintį tėvą.
Ved. Lavija Šurnaitė. -
Kai Justinas Visickas sužinojo, kad niekada netaps tėčiu dėl sveikatos problemų, lengva nebuvo. Graudindavo tėvo diena pirmaisiais birželio sekmadieniais, tėčius apsikabinusių vaikų nuotraukos ar mintys, kokiu tėčiu pats būtų tapęs. Priėmęs ir susitaikęs su nauja realybe, Justinas suprato, kad jo gyvenimas neprivalo tapti mažiau įdomus ar spalvingas net nesant atžaloms. Charizmatiškas, šiltas, atviras, linksmas jo būdas traukia ir žavi aplinkinius, todėl įdomių veiklų ir gyvenimo skonių jam netrūksta. Justinas kuria „stand-up“ komediją, rengia pasirodymus, tinklalaides, rašo debiutinį siaubo romaną, penkiolika metų dirbo mokytoju. Vienas svarbiausių Justino stiprybės šaltinių – krikščioniškas tikėjimas. „Evangelizuoju net per savo tatuiruotes ir biblinius juokelius ant scenos“, – juokauja pašnekovas.
Ved. Lavija Šurnaitė. -
Kai Justinas Visickas sužinojo, kad niekada netaps tėčiu dėl sveikatos problemų, lengva nebuvo. Graudindavo tėvo diena pirmaisiais birželio sekmadieniais, tėčius apsikabinusių vaikų nuotraukos ar mintys, kokiu tėčiu pats būtų tapęs. Priėmęs ir susitaikęs su nauja realybe, Justinas suprato, kad jo gyvenimas neprivalo tapti mažiau įdomus ar spalvingas net nesant atžaloms. Charizmatiškas, šiltas, atviras, linksmas jo būdas traukia ir žavi aplinkinius, todėl įdomių veiklų ir gyvenimo skonių jam netrūksta. Justinas kuria „stand-up“ komediją, rengia pasirodymus, tinklalaides, rašo debiutinį siaubo romaną, penkiolika metų dirbo mokytoju. Vienas svarbiausių Justino stiprybės šaltinių – krikščioniškas tikėjimas. „Evangelizuoju net per savo tatuiruotes ir biblinius juokelius ant scenos“, – juokauja pašnekovas.
Ved. Lavija Šurnaitė. -
Metodija Vidūnaitė vienoje garsioje Lietuvos įmonėje nuėjo karjeros kelią lyg iš vadovėlio. Būdama studentė pradėjo dirbti prekybos centro kasoje ir per dvidešimt metų toje pačioje įmonėje pakilo iki personalo vadovės pozicijos. Stabilus, solidus atlyginimas, respektabilios pareigos - iš šono atrodė, kad tai jau yra veiklos viršūnė ir dabar belieka joje išlikti bei mėgautis teikiamais privalumais. Tačiau gimus trečiajam vaikui, moteris pajuto, kad nori keisti savo profesinį kelią ir išdrįsti vėl viską pradėti nuo nulio.
Ved. Lavija Šurnaitė - Visa fler
