Avsnitt
-
Ką Lietuvos žydai reiškia lietuviams ir ką Lietuva reiškia žydų išeiviams? Kiek mums įdomi Lietuvos žydų istorija? Sudėtingas savo įžvalgomis ir drauge lengvas Ryčio Sabo ir Ernesto Alesino pokalbis apie patirtis, susijusias su Lietuvos žydų gyvenimu ir jo atmintimi su „Passport Journal“ leidėju, buvusiu Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos vadovu Kęstu Pikūnu.
„Lengva kalbėtis klišėmis. Dauguma neturi laiko gilintis ir domėtis. Čia negali būti, kad kažką perskaičiau ir viską suprantu. Istorijos spalvų ir atspalvių yra labai daug. Istorija domina, kai turi kuo ja sudominti. Ne visi turime įprotį skaityti ir domėtis. Kai vieni kitus pažįstame geriau, atsiranda tiltai. Tada viskas lengviau“, - sako K. Pikūnas. -
Laidos vedėjų Ryčio Sabo ir Ernesto Alesino pašnekovas – žmogus, geriau žinomas verslo pasaulyje nei žiniasklaidoje. Jaunas vilnietis Efimas Hitereris jau yra pelnęs verslo partnerių pripažinimą, tačiau pats mieliau kalba apie kitokius dalykus – jaunimo ugdymą vadinamoje madrichų mokykloje. Žodis madrichas hebrajų kalba reiškia gidą, vadovą, mokytoją. Madrichų mokykloje jaunimas įgyja žinių, tradicijų ir vadinamųjų minkštųjų sugebėjimų, kaip elgtis tam tikrose gyvenimo situacijose, kaip žengti per gyvenimą paliekant gražų pėdsaką. Ar yra kokių nors ypatingų žydiškų receptų kaip tapti sėkmingais?
„Galiu tik priminti elementarų posakį: Ką darai – daryk gerai“, - sako E. Hitereris, pasakodamas apie tai. -
Saknas det avsnitt?
-
Skaičių 18 žydai laiko laimingu. Taip jau sutapo, kad per 18-ąjį tinklalaidės epizodą kalbama apie laimę. Laimę dovanoti. Apie ją laidos vedėjai Rytis Sabas ir Ernestas Alesinas kalbasi su „Maisto banko“ vadovu Simonu Gurevičiumi. Kodėl žydai mielai aukoja ir dovanoja? Iš kur atėjo tokie stereotipai, kad žydai yra šykštūs? Kokios nesąmonės kuriamos apie žydų maistą ir macus su krauju?
„Turime rūpintis tais, kuriems yra sunkiau. Gyvenimo prasmė yra ne ta, kiek turtų tu susikrausi, o kiek gerų darbų padarysi. Tikrais gyvenimo kelias yra pėdsako palikimas, o ne kišenių prisikimšimas“, - sako S. Gurevičius. -
Ar žinojote, kad sovietų priespaudos metais Lietuvos trispalvė per oficialias varžybas užsienyje buvo pakelta anksčiau nei buvo paskelbta nepriklausomybė? Kad vienas pirmųjų Lietuvos olimpiečių buvo žydų kilmės? Apie žydų sporto tradicijas ir pasaulinius žydų sporto renginius – laidos autorių Ryčio Sabo ir Ernesto Alesino pokalbis su vienu iš Lietuvos „Makabi“ sporto klubo atkūrėju Semionu Finkelšteinu.
„Žydas turi būti fiziškai stiprus ir mokėti apsiginti. Todėl ir sportas mums labai svarbus“, - sako S. Finkelšteinas. -
Praeitis nėra istorija. Tai, kas buvo, istorikai nerašo. Tai, kas buvo, yra praeitis. Istorikai rašo tai, kas yra išlikę dokumentuose, ir tai, kaip tas jiems atrodo. Tai laidos autoriams Ryčiui Sabui ir Ernestui Alesinui aiškina istorikas Ilja Lempertas. Be kita ko, jis aiškina skirtumus tarp Lietuvos ir Lenkijos, Vilniaus ir Kauno žydų. Pasakoja apie žodžio „litvakas“ šaknis ir reikšmę. Griauna kai kuriuos populiarius mitus.
„Lietuvos istorija yra „šapokinė“. Sovietų laikais kiekvienuose namuose buvo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“. Reikėjo, nes buvome antisovietai. Ką dabar turime? Turime du šimtus žalgirių ir nė vienos oršos. Kiek šiais laikais turime Vytautų ir kiek Jogailų? Tai rodo, kaip viena populiari knyga pakeitė didelę mūsų gyvenimo dalį“, - sako I. Lempertas. -
Vilniaus didžioji sinagoga garsėjo visame pasaulyje – visur, kur tik gyveno žydai. Tai buvo ne tik religinė šventovė, bet ir žinių bei kultūros centras. Dabar jos nebėra – sugriovė sovietai. Tačiau ne viskas prarasta. Sinagoga toliau atskleidžia savo paslaptis. Šiame epizode Rytis Sabas ir Ernestas Alesinas kalbina žmogų, kuris su Izraelio ir JAV mokslininkais tyrinėjo didžiosios sinagogos komplekso liekanas – archeologą Justiną Račą. Apie tai, ką pavyko rasti ir sužinoti, kokie radiniai padėjo atskleisti ypatingos reikšmės faktus ir kurie mitai neturi pagrindo.
„Kas ieško, tas randa. Man gyvenime labai sekasi. Kur mane besiųstų, visur atsiranda paslapčių ir atradimų“, - sako Justinas Račas. -
Daug kalbama apie Holokaustą. Daug mažiau – apie kitus laikotarpius, kuriais Lietuvoje buvo naikinamas žydiškumas. Vienas jų – sovietmečiu. Šios laidos svečias – unikalus tų įvykių liudytojas, rašytojas Chona Leibovičius. Laidos vedėjai Rytis Sabas ir Ernestas Alesinas su juo kalbasi apie žydiškumo trynimą sovietų laikais, apie tai kodėl žydai mokėsi Vilniaus rusų mokyklose. Ir – apie Vilniuje siautėjusias chuliganų gaujas bei lošimų „virtuves“.
„Kasdienė politika buvo antižydiška. Buvo pavojinga skleisti žydų kultūrą. Mano draugai beveik visi išvažiavo į Izraelį. Kai kas net ryždavosi santuokai su Lenkijos piliečiais. Kiti bandė protestuoti“, - pasakoja Chona Leibovičius. -
Statistika rodo, kad penktadalis visų Nobelio premijų laureatų yra žydų kilmės. Kur glūdi paslaptis ir kodėl išsilavinimas toks svarbus? Kodėl Lietuvoje nebeliko jidiš kalbos ir kokius prakeiksmus siųsdavo Vilniaus žydai komunistams Lenino prospekte? Apie tai laidos vedėjai Rytis Sabas ir Ernestas Alesinas diskutuoja su vienu žinomiausių Lietuvos pedagogų Miša Jakobu.
„Jei neturi išsilavinimo, neturi ateities. Toks žmogus neturi gyvenimo, jam apskritai neįdomu būti šiame pasaulyje. Ateitis iš mūsų vaikų pareikalaus ne tik žinių, tačiau žinojimo. Žinias galima sudėti į galvą, tačiau žinojimas yra platesnė sąvoka“, - sako M. Jakobas. -
Ryčio Sabo ir Ernesto Alesino pašnekovas šventiniu laikotarpiu – viena įspūdingiausių Lietuvos pramogų verslo asmenybių – Rafailas Karpis. Jų pokalbis – apie muziką, papročius, maistą, vaikų auklėjimą, „The Beatles“ ir, aišku, apie žydiškumą. Kodėl Rafailo pavardė yra Karpis, ką su karpiais darydavo jo močiutė ir kas yra ryškiausias Lietuvos ambasadorius pasaulyje.
„Lietuvos žydų kultūra labai smarkiai pasklidusi po pasaulį. Vienas didžiausių ir ryškiausių Lietuvos ambasadorių pasaulyje yra Vilniaus Gaonas. Galbūt kai kas nežino, kur yra Lietuva, tačiau jie žino Vilniaus Gaoną. Ir per jį ima domėtis ir Lietuvos istorija“, - sako R. Karpis, prisimindamas ir įvairias linksmas istorijas. -
Artėjant Kalėdoms ir prieš sėdant prie šventinio stalo – pokalbis su keliautoju ir pasaulio puodų ekspertu Vytaru Radzevičiumi. Rytis Sabas ir Ernestas Alesinas bando išpešti iš Vytaro, kokius žydiškus patiekalus valgome per didžiausias metų šventes, kaip pasigaminti žydišką aspiriną ir kur Jeruzalėje rasti grybų. Kelionių ir gastronomijos centrą Merkinėje plėtojantis Vytaras užsimena ir apie burtus.
„Buvome pas burtininką, kuris iš žolelių maišo gėrimus. Jis pažiūri į akis, nustato charakterį, sumaišo žoleles ir parenka gėrimą. Kai man sumaišė gėrimą, kvapas man priminė vaikystę, jos skaidrumą, tą seniai patirtą jausmą. Burtininkas gudriai šypsojosi“, - pasakoja V. Radzevičius. -
Ar „Coca Cola“ ir džinsus išrado žydai iš Lietuvos? Kodėl Frankas Zappa buvo paverstas žydu ir Vilniuje atsirado jo paminklas? Kaip nelegalus landžiojimas po palėpes ir rūsius virsta istorijos gaivinimu? Ir kokie kodai užšifruoti meno kūriniuose? Apie tai su laidos autoriais Ryčiu Sabu ir Ernestu Alesinu kalbasi LRT laidos „Daiktų istorijos“ autorius Saulius Pilinkus, pirmasis Lietuvos kultūros atašė Izraelyje.
„Mano pagrindiniai atradimai buvo palėpėse. Esu mėgėjas palandžioti griaunamuose namuose. Kiek įdomiausių dalykų, turinčių nepaprastą istorinę ir kultūrinę reikšmę, ten galima aptikti, net neįsivaizduojate“, - sako S. Pilinkus. -
Kabala daugeliui mūsų asocijuojasi su paslaptimis, magija ir žydais. Pastaruoju metu žmonių susidomėjimas ja vis auga. Kas yra ta paslaptingoji Kabala – religija, filosofija ar mokslas? Kodėl Vilniaus Gaonas laikomas gerbiamu kabalistu ir ar jis galėjo sukurti Golemą? Apie tai su laidos autoriais Ryčiu Sabu ir Ernestu Alesinu kalbasi buvęs diplomatas Adomas Davalga, kabalą studijuojantis jau ilgus metus.
„Kabala atsako į visus klausimus, net tokius, kaip kokia yra gyvenimo prasmė. Ji – tarsi visada atversta knyga. Tik ar mes pasirengę ją suprasti?“, - sako A. Davalga. -
Kas sieja su Lietuva žaviausią Amerikos sukčių Henry Gergussoną, kino garsenybę Woody Alleno ir NBA klubo „Dallas Mavericks“ savininką Marko Cubano? Ir kaip gyveno išminčius Vilniaus Gaonas? Visa tai ir dar daugiau laidos autoriams Ryčiui Sabui ir Ernestui Alesinui pasakoja bene geriausias žydų litvakų paveldo gidas Marius Galadauskas.
„Ko gero patys nesuvokiame, kokio dydžio paveldą turime. Kiekviena gatvė, kiekvienas pastatas turi savo istoriją, jau nekalbant apie miestus. Aš esu istorijų kolekcionierius. Kaip pėdsekys šuo, kuris radęs pėdsaką, seka iki pabaigos“, - sako M. Galadauskas. -
Rašytojas, tarptautinio projekto „Dingęs štetlas” iniciatorius ir vadovas Sergejus Kanovičius nuolat keliauja tarp Belgijos ir Lietuvos. Tačiau jis rado laiko ir noro pasikalbėti su Ryčiu ir Ernestu apie visuomenės požiūrį į žydus Lietuvoje. Įdomios įžvalgos ir netikėti klausimai: kodėl visame pasaulyje žydai pirmiausia siejami su religija, o Lietuvoje – su tautybe? Ar visi žinome, kas yra litvakai? Ir kas blogai su Holokausto edukacija?
„Kelias į širdį eina per galvą. Šiuo atveju – per mokyklą. Reikia perrašyti istorijos vadovėlius. Kam reikalinga edukacija apie Holokaustą, kai nėra edukacijos apie įvykius iki jo? Pradėti nuo pabaigos yra pradėti nuo nieko. Jei noriu, kad jūs suvoktumėte, ką jūs, kaip valstybė, praradote, aš turiu papasakoti tų žmonių gyvenimo istorijas, o ne pradėti nuo jų mirties ir žudymo“, - sakė S. Kanovičius. -
Regis, netikėtas pašnekovas – krepšinio pasaulyje plačiai žinimas Martynas Purlys, dabartinis Panevėžio „7-bet – Lietkabelis” klubo direktorius. Net ir krepšinio žinovai tikriausiai nežino tų faktų, kuriuos atskleis Martynas, pasakodamas apie savo ryšį su žydų paveldu, žydų saugumo jausmu ir... kovas su NBA klubo „Chicago Bulls“ krepšinio vadovu Artūru Karnišovu, po kurių laidos svečias pasirinko žydų sukurtą kovos būdą – „Krav maga“. Laukia ir netikėti faktai, kurie sieja Martyną su trileriais „Gaono kodas“ ir „Drakono uodega“.
„Vaikystėje nieko nežinojau apie žydus, nors augau Vilniuje. Per „krav maga“ ir „Gaono kodą“ susidomėjau, ėmiau ieškoti ir atradau daugybę neįtikėtinų dalykų. Buvo sunku patikėti, kad žydai turėjo tokią reikšmę Lietuvai“, - sakė M. Purlys. -
Vilnietis ir izraelietis, IT specialistas ir visuomenės veikėjas. Ukrainos žmonių gynėjas ir šviesos karys. Tokiais žodžias apibūdinamas Danielis Lupshitzas, pažinęs karą Izraelyje ir Ukrainoje. Rytis Sabas ir Ernestas Alesin diskutuoja su Danieliu apie tai, kaip žydai susiję su karyba, Lietuvos kariuomene ir ką jie gina. Kodėl žydų vaikai turi tarnauti kariuomenėje.
„Hebraiškai kariuomenė yra „tsava“, tačiau šis žodis reiškia tarnybą, o ne armiją. Tu tarnauji bendruomenei, kurioje gyveni. Sakyti, kad aš einu ginti Lietuvos, Izraelio arba Ukrainos, būtų neteisinga. Aš einu ginti ir tarnauti tiems žmonėms. Nes valstybė tai yra žmonės“, - sako D. Lupshitzas. -
Laidos svečias – žinomas Lietuvos žurnalistas ir režisierius Rimas Bružas. Su Ernestu Alesinu ir Ryčiu Sabu jis kalbasi apie žmogiškas žydų istorijas ir paslaptis, kurias privaloma atskleisti. Apie didžiausią melą žmonijos istorijoje ir apie tai, ar įmanoma atbukti nuo tragedijos.
„Yra dviejų tipų paslaptys. Tos, kurios padėtos matomiausioje vietoje ir todėl yra nematomos. Yra ir tokios, kurios tapo nematomomis, nes nebeliko kas jas papasakotų. Tokių paslapčių mes turime apie 270 tūkstančių“, - pasakoja R. Bružas.
