Avsnitt
-
„Jūsų sūnus ruošiasi šaudyti“, - vieną dieną išgirdo Jūratė, kai jai paskambino iš mokyklos, kurioje tada dar mokėsi sūnus Martynas. Tai buvo tik viena iš sukurtų istorijų, kad atsikratytų nepatogaus bei nepageidaujamo mokinio ir bendramokslio. Grasinimai susidoroti, nuolatinės patyčios, fizinis smurtas buvo kasdieniniai Martyno palydovai.
„Tau čia ne vieta“ – frazė, girdėta daugelį kartų, tačiau viena iš jų buvo lemtinga, privertusi Martyną patikėti, kad visiems bus geriau, jei jis paliks šį pasaulį. Prieš tai buvo dar du mėginimai nusižudyti. Martynas pasakoja, kad kiekvienas rytas prasidėdavo nuo nežinomybės baimės. Mama net mokė sūnų muštis, kad jis galėtų atsiginti nuo jį puolančių bendramokslių.
Kaip šiandien sekasi Martynui, kuriam jau dvidešimt ketveri? Kaip pavyko išgyventi visai šeimai, kai mažame mieste, kur visi vienas apie kitą viską žino, teko kovoti su mokyklos, įvairių institucijų atstovais, kad apsigintų nuo neteisingų kaltinimų? Atsakymai – laidoje.
Tai pirmas viešas Martyno interviu, kur apie savo išgyvenimus jis pasakoja pats.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
„Labai smagus potyris – įlįsti į kelnes, kurios buvo ankštos”, - sako operos solistas Rafailas Karpis.
„Aš stengiuosi nekelti sau tikslo, kad pasiekčiau greitų rezultatų. Kol kas ši strategija man pasiteisina, minus 11 kilogramų“, - dalijasi regos negalią turintis informacinės aplinkos prieinamumo specialistas Andžėjus Ravanas.
Ir Rafailas, ir Andžėjus dalyvavo Lietuvos audiosensorinės bibliotekos organizuotame projekte „Nematau, bet judu“. Apie projektą laidoje pasakoja Lietuvos audiosensorinės bibliotekos leidybinės veiklos vyriausias kuratorius, projekto vadovas Audrius Meška.
„Gali viską išmanyti ir puikiai žinoti, kaip viskas veikia, tačiau esmė – gyvenimo būdas. Svarbiausia – daug vidinės ramybės bei ją prisijaukinti kasdienybėje“, - sutaria pašnekovai ir dalijasi ne tik geros savijautos, tačiau ir savo mėgstamiausių patiekalų receptais.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Saknas det avsnitt?
-
Paskutinėje vasaros laidų ciklo, skirtų paralimpiniam sportui, laidoje susitinka patirtis ir jaunystė. Laidoje svečiuojasi ir savo patirtimis, mintimis bei išgyvenimais dalijasi Vytautas Girnius, kuris pirmąkart paralimpiadoje dalyvavo dar 1988 metais Seule ir laimėjo auksą. Kita pašnekovė – rutulio stūmikė Eivydė Vainauskaitė, kuri paskutinė papildė šių metų Lietuvos paralimpinę komandą.
Vytautas Girnius dalyvavo net penkiose paralimpiadose. Barselonoje, kur Lietuvos paraatletai pirmą kartą atstovavo laisvą Lietuvą, jam teko garbė nešti Lietuvos trispalvę. Eivydei ši paralimpiada – pirmoji.
„Paralimpiniame sporte atletai nugali ne tik savo negalią, tačiau ir save“, - sako pašnekovai ir atvirai pasakoja apie savo kelią, kuris nebuvo tik rožėmis klotas. Abu pabrėžia labai svarbų tikėjimą savimi.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Kada Edgaras suprato, kad būtent Gerda yra jo gyvenimo moteris, ir kaip Gerda reagavo sužinojusi, kad jai patinkantis vaikinas turi regos negalią?
Laidoje pašnekovai pasakoja savo pažinties ir meilės istoriją. Kalbamės apie artimųjų palaikymo svarbą ne tik treniruočių, varžybų metu, tačiau ir kiekvieną dieną, siekiant savo tikslų. Pasirodo, Gerdai visada dažnėja pulsas, kai ji stebi Edgaro plaukimą, o Edgaras labai dėkingas sužadėtinei už besąlyginį palaikymą net pačiose sudėtingiausiose situacijose. „Viską galima įveikti, jei iš tiesų myli, palaikai ir supranti savo žmogų, tačiau labai svarbu nepamiršti ir savęs“, - sako sužadėtiniai Edgaras ir Gerda.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Lietuvos paralimpinės rinktinės kandidatė, pirmoji Lietuvos neįgaliųjų teniso raketė Agnieška Toločko pasakoja, kad dar prieš metus keturi iš gydytojų, į kuriuos ji kreipėsi dėl didelio rankos skausmo, pasiūlė nebežaisti teniso ir tik penktasis sutiko atlikti itin sudėtingą operaciją, po kurios sportininkė gali tęsti karjerą.
„Man sportas yra viena iš laisvės išraiškų, o neįgaliojo vežimėlis atvėrė dar daugiau galimybių“, – nepasiduoti kviečia kita pašnekovė – tenisininkė Kotryna Žiežmaraitė, kuri dėl cerebrinio paralyžiaus nebegali vaikščioti.
Milda Liubinienė – Lietuvos neįgaliųjų tenisų turnyrų Lietuvoje direktorė įsitikinusi, kad yra aukštesnė jėga, kuri nuveda ten, kur esi labiausiai reikalingas. Mildos vyras, merginų treneris Andrius Liubinas dar prieš keletą metų sėkmingai vadovavo vienai įmonei, teikiančiai teisines ir buhalterines paslaugas, o pati Milda dirbo Vilniaus universitete. Tačiau vyrą užklupusi liga šeimos gyvenimą keitė iš esmės.
„Į viską reikia žiūrėti pozityviai, nesustoti svajoti ir turėti lygiai tokį patį išprotėjusį draugą“, - vieningai sutaria pašnekovės.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Labai neretam paraatletui kelias link didžiųjų startų atsiveria Šiauliuose, kur dirba treneris Deimantas Jusys. Paralimpietis Andrius Skuja – vienas iš Deimanto auklėtinių. Paraatletas ne tik siekia asmeninių pergalių, tačiau jau ketvirti metai kartu su savo treneriu Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centre dirba su kitais lengvaatlečiais, turinčiais negalią.
„Dirbdamas šį darbą mokausi kantrybės, supratau, kad viskam reikia laiko, reikalingos naujos žinios. Sportininkai, su kuriais dirbu, - išskirtiniai žmonės. Darbas su jais priverčia vis daugiau domėtis kiekviena negalia, neįgaliųjų sporto specializacija, medicina. Mano auklėtiniai dalyvaus jau ketvirtoje paralimpiadoje. Manau, tai rodo, kad esame teisingame kelyje“, - sako sportininkus, turinčius negalią, treniruojantis treneris Deimantas Jusys.
„Nenoriu nieko žadėti, pasakysiu tiek, kad stengsiuosi padaryti viską, ką galiu geriausiai“, - paklaustas, ar tikisi paralimpiadoje pasipuošti medaliu, sako paralimpietis Andrius Skuja ir atvirai pasakoja, kaip dideliam ir stipriam vyrui sekasi tvarkytis su jauduliu.
Beveik dešimt metų bendradarbiaujantys paralimpietis Andrius Skuja ir treneris Deimantas Skuja sako, kad svajonę reikia turėti visada. Likus nedaug laiko iki paralimpinių startų, vyrai pasakoja apie pasiruošimą, sirgalių palaikymo svarbą bei nelengvą kasdieninį darbą.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
„Viskas tavo galvoje. Tad nieko negalvok, tiesiog bėk“, – aukėtiniui, Pasaulio lengvosios atletikos čempionato Kobėje (Japonija) bronzos medalio laimėtojui Deividui Podobajevui prieš labai svarbų startą priminė triračių sporto trenerė, buvusi slidininkė Ramunė Motiejūnaitė.
„Reikia treniruoti savo mintis“, - sako triračių sporto krikštamotė Lietuvoje, Lietuvos triračių sporto asociacijos prezidentė, trenerė Aušra Kriškoviecienė. – „Visiems linkiu drąsos ir supratimo”.
„Stengsiuosi, kiek galiu, stengsiuosi būti aktyvus”, - triratininkas Deividas Podobajevas tikisi startuoti jau kitoje paralimpiadoje.
Triračių sportas kol kas dar nėra įtrauktas į paralimpines žaidynes, tačiau beveik visi – tiek paralimpinio komiteto atstovai, tiek treneriai, tiek patys sportininkai – yra įsitikinę, kad jau kitoje paralimpiadoje galės varžytis ir triračių sporto atstovai kartu su kitais sportininkais bei siekti pergalių.
Pokalbis apie sportą, kuris padeda atrasti galią savyje. Ir svajones, dėl kurių išsipildymo tenka daug dirbti.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Šioje laidoje - pokalbis su Lietuvos paralimpinės rinktinės bėgikė Aušra Garunkšnyte, kuri taps pirmąja Lietuvos maratonininke moterimi paralimpinėse žaidynėse. sulaukusi vardinio kvietimo dalyvauti 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse, ir Linu Mikalainiu - regėjimo negalią turinčios paraatletės gidu.
Gidas, „peiseris“ ar asistentas? Kuris žodis, įvardijantis regėjimo negalią turinčio sportininko pagalbininką maratono trasoje, labiausiai patinka Linui? Kokios yra bėgiko gido užduotys? Kaip viskas vyksta techniškai?
Pašnekovai pasakoja apie komandinį darbą, vienodų žingsnių, rankų mostų svarbą, emocinį vienas kito palaikymą, bėgimą kartu lygindami su šokiu poroje.
Paryžiaus paralimpinės žaidynės vyks rugpjūčio 28 – rugsėjo 8 dienomis. Šios žaidynės Lietuvai bus jubiliejinės, 10-tos po Nepriklausomybės atkūrimo.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Lietuvos paralimpinę komandą sudaro ne tik sportininkai, bet ir kitas personalas. Šioje laidoje susipažinsime su komandos gydytoju – sporto medicinos gydytoju Kęstučiu Linkumi ir Algiu Mečkovskiu – dziudo imtynininko Osvaldo Bareikio treneriu.
“Komandos gydytojas - labai svarbi komandos dalis. Praėjusioje paralimpiadoje po vienos kovos aš išnešiau Osvaldą ant rankų, o dar laukė keturios kovos. Gydytojas padarė tiksliai viską, ką reikėjo tuo metu ir, po dar kelių kovų, Osvaldas laimėjo paralimpinę bronzą”, – pasakoja treneris Algis Mečkovskis.
„Jei po skaudžių išgyvenimų sportininkai ir treneriai sugeba atsitiesti, sukaupti jėgas ir judėti pirmyn, viskas būna gerai. Kaip ir gyvenime, gali pralaimėti vieną etapą, tačiau ilguoju periodu turi atsistoti ir eiti pirmyn, nesidairyti aplinkui, nes gabūt pergalė tavęs laukia eteityje“, – atliepia paralimpinės komandos gydytojas Kęstutis Linkus.
Laidoje pasakojimas apie tai, kas vyksta iki ir tarp didžiųjų startų, ką išgyvena treneriai, gydytojas ir kitas paralimpinės komandos pesonalas.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Tobulam šūviui iššauti reikia vos 6 sekundžių, tačiau į tas kelias sekundes, rodos, telpa labai daug, o sportininko protas ir kūnas turi sukontroliuoti net menkiausias smulkmenas. Paralimpietė Raimeda Bučinskytė, vardan tų 6 sekundžių, siekdama pakliūti į paralimpiadą ir, besirengdama jai, atsisakė asmeninio gyvenimo, atsiribojo nuo bendravimo ir gyvena besilaikydama labai griežtos dienotvarkės. Laidoje sportininkė pasakoja, kad kartais puikiai pavyksta susitvarkyti su savo emocijomis, o kartais niekaip nepavyksta įsijausti, ko mokosi, jau išmoko, besirengdama svarbiausiems šūviams savo gyvenime.
Kita pašnekovė – Miglė Valentukonytė, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos projektų vykdytoja. Miglė pati apie save sako, kad sportas ir mokslai apie sportinę fizinę veiklą yra neatsiejama jos gyvenimo dalis. Ji kartais lydi Raimedą į įvairias varžybas. Viešnios pasakoja, kad į moterį neįgaliojo vežimėlyje, kuri su savimi dar ir ginklus gabenasi, pareigūnai oro uostuose žiūri įvairiai. Tai kas kliūna tiems pareigūnams?
Laidos ved. Žydrė Gedrimaitė -
Už kiekvieno paralimpiečio - istorija. Ar ir kaip tos asmeninės istorijos, jų pasakojimas veikia žiūrovų simpatijas ir palaikymą? Apie didžiulę atsakomybę prieš save, prieš komandą, prieš gimtąją šalį. Kas padeda sunkiausiais momentais? Ar vis dar sporto pasaulyje egzistuoja stigma, kad, jei kalbu apie psichologines problemas, vadinasi, nesu stiprus?
Pokalbis apie tuos, kurie siekia tiek savo vidinių, tiek mums visiems matomų pergalių, labai myli Lietuvą ir savo atkakliu darbu garsina ją. Siekia, kad Lietuvos visuomenė būtų patraukli ir atvira visiems. Apie profesionalumą, alinantį darbą ir pasididžiavimą savo šalimi.
Laidoje dalyvauja paralimpietis triatlonininkas Ernestas Česonis, Lietuvos paralimpinio komiteto komunikacijos vadovas Donatas Gribauskas ir LRT sporto prodiuseris Ramūnas Grumbinas.
Rugpjūčio 28 dieną Paryžiuje prasidės paralimpinės žaidynės, kur varžysis net 4300 paties aukščiausio meistriškumo sportininkų. Žaidynes transliuos televizijos daugiau kaip 160 šalių, tarp jų ir LRT.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Truputį daugiau nei prieš dešimtmetį Dano Sodaičio gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Ką tik svajonę tapti karininku išpildęs vyras pateko į motociklo avariją, po kurios laukė sunki reabilitacija. Vis dėlto negandos užkluptas jaunas vyras savęs graužti dėl to nenorėjo ir drąsiai įžengė į neįgaliųjų sportą. Europos vicečempionu tapęs sprinteris tikina – teisingai mąstant įmanoma viskas.
Karo akademijoje mus mokė: „Ir pats geriausias planas griūna po pirmo šūvio“, - sako Danas Sodaitis, Lietuvos paralimpinės rinktinės lengvaatletis, Europos vicečempionas. „Kurioje vietoje ta jo negalia?“ - pamačiusi bendroje treniruotėje su sveikaisiais sportininkais Daną, klausė Airinė Palšytė, Lietuvos olimpinės rinktinės lengvaatletė. - „Dano buvimas šalia mums labai atvėrė akis ir mes pamatėme, kad negalia kartais yra galia. O sunkiomis akimirkomis stengiuosi prisiminti Dano besąlygišką tikėjimą ir optimizmą, priimant situaciją, kurios negali pakeisti“.
Pašnekovai dalinasi asmeninėmis patirtimis ir pasakoja apie kartu vykstančias treniruotės, stovyklas, varžybas, kur paralimpiniai atletai sportuoja ir kovoja dėl pergalės kartu su sveikaisiais sportininkais, apie kartu sportuojant atsirandantį konkurencingumo faktorių, kuris generuoja dar geresnius visų rezultatus.
„Sportas tikrai keičia gyvenimus. Ir aš nuoširdžiai tikiu, kad paralimpiečiai gali keisti ne tik požiūrį į negalią, tačiau ir įkvėpti sveikuosius siekti savo tikslų“, - pasakoja Mindaugas Bilius, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Kur gali nuskrieti diskas, jei metikas pataiko į stulpą? Arba – ar gali paspirtukas pakeisti neįgaliojo vežimėlį? Ar ir kaip plaukimo varžybose sportininkai būna suskirstyti pagal negalią? Į šiuos ir kitus klausimus laidoje atsakys Lietuvos paralimpinės rinktinės sportininkė, disko metikė Oksana Dobrovolskaja ir Gabrielė Čepavičiūtė - pirmoji Lietuvos plaukikė moteris, dalyvausianti paralimpinėse žaidynėse.
„Aš buvau patikėjusi, kad aš negaliu“, - pasakoja mokykloje per kūno kultūros pamokas ant suoliuko sėdėjusi paralimpietė Oksana.
„Paspirtukas nėra pripažinta judėjimo priemonė, o aš pasirinkau judėti juo, man taip patogiau ir aš tai galiu, - pasakoja plaukikė Gabrielė. - Einant laikyti egzamino mokykloje, turėjau įrodyti, kad paspirtuku aš judu kasdien.“ Ir priduria, kad labai liūdina, kai kiti žmonės nusprendžia, ką, kaip ir kiek ji ar kitas žmogus, turintis kokią nors negalią, gali ar negali.
Pokalbis apie sporto naudą fizinei ir emocinei gerovei visiems, siekiant siekti savo tikslų ir kokybiškesnio visaverčio gyvenimo. Ir įkvepiančios asmeninės pašnekovių patirtys.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Žmonių su negalia sportas išpopuliarėjo po II pasaulinio karo. Sužalotus karius gydžiusios ligoninės direktorius gydytojas Ludwigas Guttmannas Didžiojoje Britanijoje itin sėkmingai fizioterapiją ėmė taikyti medicinoje. Pradėtos organizuoti sporto varžybos ligoninėje, o vėliau ir tarptautinės. Pirmosiose paralimpinėse žaidynėse 1960 m. Romoje dalyvavo 209 atletai. Lietuvių varžytis į Paralimpines žaidynes ilgą laiką neleido sovietai. Kai 1980 Maskvoje vyko Olimpinės žaidynės, paralimpiadą rengti atsisakyta - užfiksuotas oficialaus atstovo atsakymas „Sovietų sąjungoje neįgaliųjų nėra". Rugpjūčio 28 dieną prasidėsiančiose paralimpinėse žaidynėse Paryžiuje varžysis net 4300 paties aukščiausio meistriškumo sportininkų, žaidynes transliuos televizijos daugiau kaip 160 šalių, taip pat ir LRT.
Artėjant Paryžiuje vyksiančioms paralimpinėms žaidynėms laida „Draugystė veža“ pradeda visą vasarą truksiantį laidų ciklą, kuriame domėsis negalią turinčių sportininkų kasdienybe, iššūkiais bei keliu svarbiausių žaidynių link.
Pirmojoje laidoje dalyvauja Mindaugas Bilius - Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas, paralimpinis čempionas – ir Asta Narmontė - Lietuvos paralimpinio komiteto generalinė sekretorė, Lietuvos paralimpinės misijos vadovė, kurie pasakoja apie paralimpinio sporto istoriją, pasirengimą šių metų paralimpiadai ir kt.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Laidoje su logopedijos centro „Papūga“ įkūrėja, klinikine logopede, ABA terapeute, knygų, skirtų logopedams ir spec. pedagogams, autore Jurga Pukenyte-Pauliukoniene aptariame, kokiais atvejais prasminga pradėti darbą su logopedu, kaip tas darbas vyksta bei kuo tėvai ir specialistai gali padėti vaikui. Logopedė J. Pukenytė-Pauliukonienė dalijasi ir praktiniais patarimais, kurie gali pagelbėti jums ar jūsų vaikams, jei susiduriate su kalbos trukdžiais.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Tėvo dienai skirtoje laidoje dalyvauja du tėčiai: Lukas Jankauskas - Cencora paslaugų centro Lietuvoje vadovas, dvynukų tėtis, ir Jonas Kuodzevičius, dirbantis toje pačioje įmonėje regioninių pokyčių vadovu, dviejų vaikų tėtis ir globėjas.
Pašnekovai pasakoja, kad nėra lengva suderinti darbinius įsipareigojimus ir tėvystę, dalinasi, kaip savo vaikams perteikia žinutę apie įtraukią visuomenę ir įtraukias darbo vietas, kaip savo vaikus įtraukia į savanorystę bei, sveikindami visus tėčius Tėvo dienos proga, abu vienbalsiai prisipažįsta: „Šeima yra svarbiausias, nors ir nelengvas projektas!“
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
„Spektaklis pakvies į skraidančių neįgaliųjų vėžimėlių, garsinio vaizdavimo ir gravitacijai nepaklūstančios akrobatikos pasaulį, jungiantį cirką, šokį, tekstą ir gyvą muziką“, - taip pristatomas vienas iš spektaklių, kurį galės išvysti, patirti, pajausti gegužės 30 – birželio 16 dienomis jau aštuntą kartą Lietuvoje vyksiančio tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ žiūrovai. Šiais metais festivalis bus labai asmeniškas, jo tema – „Biografijos“ ir žada daug įdomių ir įtraukių pasirodymų bei veiklų.
Laidoje dalyvauja – Tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ meno vadovas Gildas Aleksa ir menininkė iš Didžiosios Britanijos Tilly Lee-Kronick, kuri pristatys cirko akrobatikos spektaklį, kuriame dalyvauja akrobatų trupė, jungianti negalią turinčius ir jos neturinčius menininkus.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Krizinės situacijos į gyvenimą verčia žiūrėti kitaip. Kuo šiandien gyvena Raudonasis Kryžius? Kokios veiklos ir temos svarbiausios šiuo metu? Kaip žmonės renkasi savanorystės kryptis? Kas yra ekstremali savanorystė?
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos specialistė, atstovė ryšiams su visuomene Milda Vibrantytė ir savanorė, savanoriaujanti ekstremalioje savanorystėje, Danguolė Rusinskė pasakoja apie nenutrūkstamą Raudonojo Kryžiaus veiklą įvairiose srityse, šių dienų savanorystės filosofiją, kam labiausiai reikalinga pagalba, kaip ji teikiama.
„Savanorystė man yra naujos žinios, naujos patirtys, užtaisas judėti pirmyn“, - sako savanorė Danguolė Rusinskė. „Jei negalite prisidėti, nusišypsokite tiems, kurie savanoriauja, tai labai didelis palaikymas“, - kviečia Raudonojo Kryžiaus komunikacijos specialistė Milda Vibrantytė.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Kas yra kurčiųjų poezija? Ar turi gestų kalba gramatiką? Kam skirta kurčiųjų kūryba? Girdintieji skaito rimuotus eilėraščius, yra baltosios eilės, proza. O kaip yra gestų kalboje? Apie kurčiųjų kūrybą, gestų kalbą laidoje kalbamės su Andželika Terese – lietuvių gestų kalbos tyrėja ir Erika Jočyte – kurčiąja kūrėja.
Lietuvoje jau 60 metų kasmet vyksta didžiausias ir seniausias Europoje literatūros festivalis „Poezijos pavasaris“. Ir šiais metais pirmą kartą po šio festivalio stogu vyks kurčiųjų literatūros renginys! Vakaro metu bus galima pamatyti originalius lietuvių gestų kalbos meninius kūrinius, sužinoti, ko yra šiuose kūriniuose, kodėl ir kuo jie ypatingi, taip pat sužinoti priešistorę, kaip kai kurie kūriniai buvo kuriami ir kokia kurčiųjų kūrėjų idėja kūriniuose slypi. Daugiau įdomios informacijos – laidoje.
Ved. Žydrė Gedrimaitė -
Laidoje, skirtoje Motinos dienai, šį kartą svečiuojasi dvi mamos, kurios nenutrūkstamai organizuoja įvairias veiklas, rengia informaciją, buria mamas dalinimuisi savo patirtimis: Marija Keršanskienė – iniciatyvos „Kalba mamos“ sumanytoja ir kūrėja, žurnalistė, dviejų vaikų mama, ir Sigita Valevičienė – psichologė-psichoterapeutė, knygos „Motinystės kelias“ autorė, keturių vaikų mama, porų terapeutė, įvairių mokymų autorė.
Motinystė – viso gyvenimo dalis. Ir mes, mamos, augame kasdien, kartu su savo vaikais, kartu su vis naujais iššūkiais. „Kiekviena mama savo vaikui yra pati geriausia mama. Leiskime būti sau tiesiog žmonėmis, leiskime sau būti ir laimingomis, ir pavargusiomis, ir tomis, kurios leis sau pasakyti „man reikia pagalbos“, - pasakoja pašnekovės.
Ved. Žydrė Gedrimaitė - Visa fler
