Avsnitt
-
Du danų mokslininkai beveik prieš 50 metų pastebėjo, jog Grenlandijos eskimai miokardo infarktu serga gerokai rečiau nei Europos gyventojai. Pasirodo, kad čia svarbų vaidmenį atliko omega-3 riebalų rūgštys. Valgydami kone viską, ką įmanoma pagauti jūroje, gauti pakankamą kiekį gerųjų riebalų nebuvo labai sudėtinga. Tačiau šiandien aišku, kad net ir kibirais vartoti šių riebalų neužtenka, - taip tikrai ilgiau negyvensi.
Ką svarbu žinoti apie omega-3? Nuo ko priklauso jų teigiamas poveikis sveikatai ir ilgaamžiškumui?
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas -
„Sveikas maistas nebūtinai turi būti brangus“, - apie gyvensenos keitimą gydant lėtines ligas pasakoja Simona Neliubšienė. Būdama šeimos gydytoja, Simona nusprendė pradėti studijuoti gyvensenos mediciną, dar vienas studijas šalia ilgamečių mediko mokslų. Pasak jos, sprendimas paprastas: konsultuojant pacientus neatrodė logiška skirti vaistus dėl pasekmės, neišsprendus priežasties.
Kaip gyvensenos medicina pakeitė gydytojos požiūrį į sveikatą ir ar ateityje gydysime ne tik vaistais?
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas -
Saknas det avsnitt?
-
„Iš kraujo tyrimų galiu pasakyti, ką žmonės valgo“, – juokiasi endokrinologė Ieva Auglytė. Gydytoja pripažįsta, jog neretai pasitaiko, jog žmonės atlieka savo hormonų tyrimus neturėdami jokių nusiskundimų, o tai, jos nuomone, prilygsta adatos ieškojimui šieno kupetoje.
Kokie esminiai hormonai lemia mūsų bendrą savijautą ir elgesį? Kaip tinkamai juos testuoti, ar galime juos kontroliuoti? Ir kaip pastebėti sutrikimus?
Linksmieji hormonų kalneliai su endokrinologe Ieva Auglyte.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas -
Ar galite įsivaizduoti, kaip smegenyse nyksta prisiminimai, kol pamažu nebepažįsti pats savęs? Nors demencijas išskirtinai tapatiname su vyresniu amžiumi, daugelis mokslininkų pripažįsta, jog apie tai pradėti galvoti turime gerokai anksčiau. Siekiant ilgaamžiškumo susimąstymas „o gal ir aš sirgsiu Alzheimeriu?“ yra neišvengiamas.
Nors šiuolaikinis mokslas dar nėra suradęs būdų, kaip išgydyti Alzheimerio ligą, turime kitus įrankius šią ligą atitolinti arba sulėtinti, net jei genai siunčia kitokius signalus. Pokalbis su neurologu dr. Jokūbu Fišu.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas -
Per pastaruosius kelis dešimtmečius žmogaus gyvenimo būdas pasikeitė, tapome mažiau judantys, o beveik neriboto maisto kiekio toli ieškoti nereikia - jis čia pat šaldytuve. Nesame prisitaikę prie taip staigiai pasikeitusio gyvenimo, o tai lemia šiuolaikinės epidemijos, 2 tipo cukrinio diabeto plitimą. Prieš kelis šimtus metų ja sirgdavo tik aukštuomenė – šiandien ši valdovų liga prieinama kiekvienam.
Vidutinio suaugusio žmogaus kraujyje bet kuriuo metu cirkuliuoja maždaug 5 gramai arba vienas arbatinis šauktelis gliukozės, kai 7 gramai arba pusantro šaukštelio to paties cukraus kraujyje atitinka cukrinio diabeto diagnozę. Kaip nesusirgti iš lėto žudančia liga? Kaip ji vystosi? Ir kokie prieinami būdai gyventi ilgiau?
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas -
Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas yra sakęs, jog dažnas kartojimas yra patikimas būdas priversti žmones patikėti melu, nes pažįstamus dalykus nėra lengva atskirti nuo tikros tiesos.
Kaip veikia placebas? Kokie sveikatinimosi būdai yra tiesiog tvirtas mūsų įsitikinimas? Ar placebo efektas gali būti naudojamas gydymui?
Pokalbis su medicinos psichologe Laura Šalčiūnaite-Nikonove ir farmakologe Gabriele Balčiūnaite-Murziene.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas -
„Ir kai kurie gyvūnai gamtoje svaiginasi“, – sako psichiatras Mindaugas Jasulaitis, o tai, pasak gydytojo, atspindi gilesnes problemos šaknis. Ne vienus metus besigilinantis į alkoholio ir kitų svaigalų priklausomybes, psichiatras pasakoja, jog gydymas susijęs ne su stebuklingomis tabletėmis, bet su paties žmogaus elgesio keitimu, o tai ne ką mažiau sudėtinga, nei išmokti naują užsienio kalbą.
Kaip atrodo alkoholio kelias mūsų organizme? Kodėl net puikiai žinodama žalingą poveikį, žmonija jo neatsisako? Kaip atrodė bandymai gydyti priklausomybę alkoholiui?
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas. -
„Sulaukti šimtmečio sunku dėl pasikeitusio gyvenimo tempo“, - sako 101-erių metų Aleksas Petrauskas. Tyrimai rodo, kad šimtamečiai miršta daugiausiai nuo tų pačių veiksnių kaip ir jaunesni, tačiau tomis pačiomis ligomis jie suserga net keliais dešimtmečiai vėliau. Kas tai lemia? Gyvenimo loterijoje iš tėvų paveldėti puiki genetinė informacija, gyvenimo būdas, o gal ilgaamžiškumo genai?
Apie šimtamečius ir ilgo gyvenimo paslaptis su gydytoju pulmonologu, habilituotu mokslų daktaru 101-erių Aleksu Petrausku.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas -
Kas atsakingas už mūsų sveikatą? Kodėl kartais jos likimą atiduodame vaistams, technologijoms ir medikams, patys neprisiimdami atsakomybės už savo kūną? O kas, jeigu iš tiesų ilgas gyvenimas nėra žmogaus tikslas?
Atsakomybės už savo sveikatą ir kartais keisto žmonių elgesio analizė kartu su Vytauto Didžiojo universiteto medicinos antropologe dr. Daiva Bartušiene.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas -
Noras būti ilgaamžiu gali būti labai stiprus, jog visai to nepastebėdami savo gyvenimo būdą galime paversti nuolatine asmenine kontrole. Dar daugiau - kompulsyvus elgesys, nerimas ir nepasitenkinimas rezultatais gali tapti sutrikimu, paveikiančiu tiek gyvenimo kokybę, tiek ir jo trukmę. Juk ant sveiko kaulo nededame gipso, tad ir metaboliškai sveikam žmogui radikalios dietos gali būti žalingos.
Kodėl kartais žmogus linkęs į sveikatinimosi kraštutinumus? Kaip tai priveda prie valgymo sutrikimų? Ar tai genetika, o gal išskirtinai tik socialinės aplinkos poveikis?
Polinkio į kraštutinumus analizė su gydytojų psichoterapeutu, valgymo sutrikimų ekspertu Gintautu Narmontu.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas -
Kaip dažnai susimąstote, jog vienas ar kitas vaikystės įprotis nulėmė tai, kaip jaučiatės šiandien? O jei žinotumėte, kad tie romantizuojami pašėlusios paauglystės įpročiai paveikė jūsų gyvenimo trukmę? Vaikystės pasirinkimai ir jų įtaka suaugusiojo sveikatos sėkmei neretai tampa pamirštami, todėl norisi į ją pažvelgti iš arčiau.
Vaikystės elgesio poveikio sveikatai analizė su LSMU mokslininku prof. Kastyčiu Šmigelsku.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas -
Šiuolaikinė ir moderni žmogaus mityba tapo sunkiai atsiejama nuo saldaus skonio, o evoliucijos šalininkai drąsiai teigia, jog be angliavandenių vaidmens neturėtume tokių dantų, ūgio ar smegenų.
Tačiau lėtai tūkstančius metų besikeitusiam kūnui esant neprisitaikius prie šiuolaikinio Homo sapiens gyvenimo būdo, įsivyravusio vos per paskutinį šimtmetį, galime tapti neracionaliai vartojamų angliavandenių aukomis.
Ar visada tai, kas saldu, yra blogai? Kokį vaidmenį čia užima dirbtiniai saldikliai? Kaip šiuolaikinėje mityboje atskirti sveikatai nenaudingus angliavandenius?
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas -
Čia 10 metų buvo uždrausta įsikurti naujiems greito maisto restoranams, čia žmonės gyvena dešimtmečiu ilgiau nei likusioje šalies dalyje, čia parduotuvėse sudėtinga rasti mėsos gaminių. Tai Loma Lindos miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Viena iš mėlynųjų zonų pasaulyje, kurioje ilgaamžiškumas siejamas su čia gyvenančių adventistų religinės bendruomenės gyvenimo būdu.
Bet ar iš tiesų viskas susiję su tikėjimu? Galbūt tai galime pritaikyti ir savo gyvenime?
Išskirtinės ilgaamžystės analizė kartu su adventistų Vilniaus bendruomenės pastoriumi Bertoldu Hibneriu.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas -
„Kol nesuvaldysime širdies ligų, tol apie ilgaamžiškumą galime negalvoti“, - teigia kardiologas Raimondas Kubilius. Ne veltui dar prieš keturis šimtus metų britų gydytojas Tomas Sydenhamas yra pasakęs, jog žmogus senas tiek, kiek senos jo kraujagyslės. Mintis tokia taikli, jog žmonija, turėdama kaip niekad daug žinių apie širdį ir kraujagysles, vis dar miršta nuo šių ligų.
Kaip paveikti savo kraujagyslių amžių ir ką galime padaryti dėl savo širdies?
Ilgaamžystės ir širdies-kraujagyslių sveikatos analizė su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriumi, kardiologu Raimondu Kubiliumi.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas -
Kai kurie gyvensenos ekspertai šiuolaikinį pasaulį vadina pertekliaus era - maisto turime daugiau nei bet kada. Nors maistas jau seniai nėra tik energijos šaltinis, neretai į jis tokiu tampa, kai maistingumo į kasdieninę lėkštę įdedame nedaug.
Kaip keitėsi požiūris į maistą ir jame slypinčias veikliąsias savybes? Ar iš tiesų verta skaičiuoti kalorijas? Kodėl viršsvoris užima svarbią, bet vis dėlto ne visada pačią pagrindinę vietą pertekliaus visuomenėje?
Pertekliaus pasaulio analizė kartu su paveldo ir gastronomijos tyrinėtoju, istoriku, Vilniaus universiteto prof. Rimvydu Laužiku.
Muzika: Pijus Brazys
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas -
Okinavos sala Japonijoje yra viena tų vietų pasaulyje, kurioje žmonės gyvena ilgiausiai. Šia vieta žavisi ne tik turistai, bet ir sveikatos ekspertai. Kodėl turėdama mažiau gyventojų už Lietuvą, tokiame krašte gyvena net penkis kartus daugiau šimtamečių? Kokia gyvenimo filosofija ir gyvenimo būdas lemia šią ilgaamžystę? Ką mes, lietuviai, galėtume pritaikyti savo kasdienybėje?
Japoniškos ilgaamžystės analizė kartu su japonistu, VDU Azijos studijų centro vadovu dr. Arvydu Kumpiu.
Garso takelis: Pijus Juška
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas
