Avsnitt
-
Įsivaizduokite visų užmirštą senuką, kurio gyvenimas virto sprogimų ir okupacijos baimės lydimu košmaru. Ir paklauskite savęs, keliems mėnesiams jam būtinų medikamentų galima parūpinti keliais skambučiais pagalbos numeriu 1499?
Ved. Aidas Puklevičius -
Kiek mūsų temperamentą ir maistą, įpročius ir papročius formavo ugnikalniai? Ir kodėl gyvename geologiniame dievo užantyje?
Ved. Aidas Puklevičius -
Saknas det avsnitt?
-
Ryžtingai siekiame tikslo tapti paskutiniąja šalimi Europoje, kuri nenori žmonių tarpusavio santykius reguliuoti civilizuotai. Kame šio mąstymo ir elgesio defekto priežastis?
Ved. Aidas Puklevičius -
Karantino metu vyriškam kostiumui buvo suduotas žiaurus smūgis. Ar atsities jis po šios traumos?
Ved. Aidas Puklevičius -
Nieko nėra pavojingiau, kaip ieškoti dabarties receptų praeities sūkuriuose. Tačiau ateityje juk nepradėsi jų kapstyti?
Ved. Aidas Puklevičius -
Vieni žmonės gali nugyventi visą gyvenimą nepajudėję iš vietos. Kiti nuolat juda, kartais savo, kartais ne visai savo noru. Kas nutinka, kai pirmieji susiduria su antraisiais?
Ved. Aidas Puklevičius -
Dante Alighieri savo „Dieviškąją komediją“ eiliavo prieš 700 metų. Kodėl dar šiandien mes bandome joje perprasti pragaro, skaistyklos ir rojaus reikšmę savo gyvenimuose?
Ved. Aidas Puklevičius -
Paryžiaus olimpiados atidaryme buvo pakartota Prancūzijos didžiosios revoliucijos dainuška „Ay! Ça Ira“ – „viskas bus gerai“. O kokią prasmę tai frazei suteiktume šį rinkimų ir nerimo rudenį?
Ved. Aidas Puklevičius -
Nuo seno muzikos ir bendravimo entuziastui vasara asocijavosi su palapine, apyranke ir scena. Tačiau vienas po kito festivaliai skelbia ne tik sezoninę pauzę, bet ir planus užsidaryti amžinai. Laikina tai tendencija ar naujų laikų ženklas?
Ved. Aidas Puklevičius -
Alchemikams niekaip neatrandant filosofinio akmens bei jaunystės eleksyro, į pagalbą skubą medikai ir genetikai. Gyventi ilgiau tikrai įmanoma, tačiau kaip atsakyti į klausimą, ar gyventi ilgiau verta?
Ved. Aidas Puklevičius -
Laidos svečias – fizikas Julius Ruseckas.
Ved. Aidas Puklevičius -
Pavadinti Europą merdinčiu žemynu darosi tiek madinga, kad net banalu. Bet ar nėra gandai apie mūsų kontinento kultūrinį, technologinį ir socialinį saulėlydį gerokai perdėti?
Ved. Aidas Puklevičius -
Dažniausiai einame nuo punkto A iki punkto B su aiškiu tikslu. Tačiau ar galima tokį ėjimą vadinti irgi aiškiu, kai jo tikslas yra išreiškiamas ne kilometrais ar sudegintomis kalorijomis, bet kažkuo, kas sunkiai išmatuojama mūsų viduje?
Ved. Aidas Puklevičius -
Mums labai norisi tikėti, kad evoliucija mūsų DNR surašė it švariausią dailyraštį. Deja, kartais ten kaip antramečio pripeckiota. Ir kaip tada šį broką suremontuoti?
Ved. Aidas Puklevičius -
Kai užsimanome kažką atrasti, dažniausiai griebiamės pačių tolimiausių svajonių. Kodėl mes nepradedame nuo to, kas šalia ir ranka pasiekiama?
Ved. Aidas Puklevičius -
Žodis „atostogos“ bet kurios kalbos žodyne yra daug naujesnis nei „duona“, „alus“, jau nekalbant apie „saulę" ar „mamą“. Ir nepaisant to, jis įprasminą vieną iš svarbiausių metinių ritualų, iš kurio tikimasi kažko nuostabaus ir netikėto. Bet ar pagrįstai?
Ved. Aidas Puklevičius -
Gyvenant pagal politines antraštes, laikas demokratijai ruošti įkapes ir šermenis. Bet ar iš tikrųjų dešiniųjų kadrilis Europoje yra toks jau naujas ir toks jau grėsmingas fenomenas?
Ved. Aidas Puklevičius -
Muzikos žvaigždžių turai atrodo sutverti dievinantiems keliones - nauji miestai, naujos scenos, nauji fanai. Ir taip kiekvieną vakarą. Tačiau ar įdomu kiekvieną vakarą kartoti tuos pačius tekstus pagal tą pačią muziką?
Ved. Aidas Puklevičius - Visa fler
