Avsnitt
-
Ar mes turime bendrą pasakojimą?
Aurimas tiesiai: „Pas mus nėra strateginės komunikacijos. Kiekviena ministerija, institucija komunikuoja sau – kaip išmano.“ Ši paprasta, bet skaudžiai tikra įžvalga, pasiekia visų ausis – net ir tų, kurie nelabai domisi saugumu. Premjero, prezidento, Seimo pirmininko žinutės dažnai prieštarauja viena kitai, o žmonės mato ne tik turinį, bet ir kūno kalbą, abejones, nepasiruošimą. „Kaip tai veikia žmones? Jie jaučiasi pasimetę, o pasimetęs žmogus nėra pajėgus veikti“, – sako Aurimas.
Ir būtent čia prasideda tikroji krizinės komunikacijos problema – kai vadovai kalba ne viena kalba, o kiekvienas sau.
Kas mus stabdo?
„Kodėl Lietuva, turėdama kariuomenės patirtį, neperkelia jos į visos valstybės lygmenį?“ – klausiau Aurimo. Jo atsakymas paprastas ir kartu liūdnas: „Baimė“. Baimė atiduoti komunikacijos svertą į vienas rankas. Baimė, kad tai taps įrankiu rinkimų ar įtakos kovoms. Tačiau tai rodo, kad žmonės nesupranta – komunikacija yra ne apie cenzūrą, o apie aiškumą.
O kol šios baimės laimi, žmonės visoje Lietuvoje lieka su nesuderintomis, dažnai padrikomis žinutėmis. „Ir tada sakom – nebijokit“, – ironizuoja Aurimas.
Ko mus išmokė Ukraina?
Aurimas, nuolat keliaujantis į Ukrainą, stebintis karą iš arti, sako paprastai: „Ukraina mus pamokė, kad galima vienytis, galima suprasti, ką daryti, bet tam reikia turėti vedlius.“ Ir čia iškyla mūsų problema – ar turime lyderių, kurie galėtų būti tokiais vedliais?
Pasak jo, Lietuvoje – daug žmonių, kurie gyvena tarsi „taikos metu“, kai iš tiesų jau esame „prie karo vartų“. Ir ne vien tik tankai ar raketos – informaciniai karai vyksta čia ir dabar.
Kvailumo klausimas
Kalbėdami apie žmones, kurie vis dar važiuoja į Baltarusiją, kurie neigia grėsmes arba ramiai užsiima kontrabanda, Aurimas prisiminė italų ekonomistą Carlo Cipolla, kuris rašė apie kvailumą. Cipolla teigė, kad kvaili žmonės yra ne tie, kurių IQ žemas, o tie, kurie savo veiksmais kenkia ir sau, ir kitiems.
Aurimas pastebi, kad Lietuvoje šis fenomenas dar gyvas: „Apgaudinėti valstybę – nieko tokio. Visi taip darė, ir aš darysiu.“ Tai gilios okupacijos pasekmės. „Net penkiamečiai kiemuose keikiasi rusiškai, nors, atrodytų, turėtų kalbėti angliškai ar prancūziškai“, – dalijasi Aurimas.
„Reikia mušti“ (perkeltine prasme)
Aurimas, kalbėdamas apie K.G.Jungo raštus, cituoja: „Tik per skausmą žmogus išmoksta, kas yra gera ir bloga.“ Tiesa, jis pats priduria – „Aš tikiu, kad galima ir kitaip. Kitaip būčiau nevažiavęs po visą Lietuvą ir nebendravęs su žmonėmis pastaruosius tris metus.“
Vis dėlto, jis pripažįsta – be aiškių ribų ir pasekmių, žmogus dažnai pasirenka „naudingą“ kelią, net jei tai prieštarauja valstybės ar visuomenės interesams.
O ką daryti?
Aurimo receptas – paprastas, bet sunkiai įgyvendinamas:
* Nekalbėk, jei nežinai.
* Turėk vieningą komunikaciją bent esminiais klausimais.
* Nebūkime „mažo kaimo“ lygio – sukurkime valstybinį strateginės komunikacijos centrą.
* Nebijokime kalbėti tiesiai žmonėms – tiesa apie grėsmes nėra gąsdinimas.
Šis pokalbis ne apie tai, kaip mus dar kartą pagąsdinti. Tai – priminimas, kad valstybės stiprumas dažnai matuojamas ne vien tankų skaičiumi, bet tuo, ar žmonės supranta, kas vyksta ir ką daryti.
This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com -
Po šio pokalbio dar daug kartų mintyse grįždavau prie šios temos ir bandžiau ieškoti argumentų, kodėl pagal Lietuvos įstatymus į Lietuvos universitetus studentai priimami pagal valstybinių egzaminų rezultatus. Argumentas, kad valstybė taip bando užtikrinti mokslo kokybę nelabai veikia, nes užsienio universitetai pasitiki Lietuvos mokytojų pažymiais ir priima moksleivius iš Lietuvos pagal paskutinių klasių trimestrų pažymius. Stojantys į užsienio universitetus sužino, kad yra priimti gerokai prieš egzaminus. Lietuvos universitetai užsienio moksleivius priima irgi pagal tarptautinę praktiką - trimestrų pažymius. Jei reikėtų laukti iki birželio mėnesio atsakymo, ar studentas priimtas, nė vienas užsienietis Lietuvoje nesimokytų ir rinktųsi kitų šalių universitetus.
Kodėl Lietuvos institucijos nepasitiki Lietuvos mokytojais ir universitetais, kad jie sugebėtų atsirinkti tinkamus moksleivius studijuoti?
This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com -
Saknas det avsnitt?
-
Kodėl kai kurios svarbios temos niekada nepasiekia žiniasklaidos pirmųjų puslapių? Šioje laidoje Rimvydas Valatka, signataras, žurnalistas ir politinis apžvalgininkas, dalijasi savo įžvalgomis apie tai, kaip keitėsi žiniasklaida per pastaruosius tris dešimtmečius ir kokie iššūkiai jos laukia ateityje.
This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com -
Apie kultūros žurnalistiką, komunikaciją ir kolegų suteiktą Kauno kultūros atašė „titulą“.
Artūras kalbina kultūros žurnalistę, buvusią Kultūros ministro patarėją viešiesiems ryšiams Viktoriją Vitkauskaitę apie kultūros akląsias zonas.
This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com -
Ar Smetonos laikų valstietis tikrai buvo tamsesnis už dabartinį vidutinį žmogų iš gatvės? Kodėl einame temų paviršiumi?
Artūras kalbina komunikacijos ekspertą Kęstutį Gečą apie komunikacijos akląsias zonas.
Sekite naujienas ir nepraleiskite naujų epizodų!
This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com -
Nuo šios savaitės startuoja tinklalaidė „Blind spot“ (arba Akloji zona), kurioje komunikacijos ekspertas Artūras Jonkus analizuos visuomenėje mažiau matomus reiškinius ir įvykius, kalbins pašnekovus ir padės atrasti svarbius, bet mažai dėmesio sulaukusius įvykius.
Kiekvieną savaitę – nauja laida.
Sekite ir nepraleiskite naujų epizodų.
This is a public episode. If you would like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit arturasjonkus.substack.com
