Avsnitt
-
Svaigulys — įdomiai lietuviškai skambanti būsena. Jis yra kažkas už normalybės ribų. Lyg nesusipratimas amžinoje ramybinėje normalybėje. „Svaigulys“ lietuviškai sako, kad kažkas sukasi, nėra stabilu, juda, mainosi. Jis tarsi susuka galvą, sujaukia protą, sumakaluoja mintis. Juk yra įprastybė ir yra svaigulys. Tvarka ir chaosas. Namas ir jį supurtantis žemės drebėjimas.
Tačiau be svaigulio, kai bandai jį apžiūrėti su pincetu, žmogiškoji būsena net nėra įmanoma. Vos tik kas mums patinka — jau svaigina. Iš pradžių pamažu, vėliau — oho kaip intensyviai.
Laidoje mintimis apie svaiginimasi dalijasi: teatro kritikė Jūratė Vicokaitė, idėjininkas Kristupas Baublys, rašytojas Marius Ivaškevičius, poetas Aidas Marčėnas, psichologė Aurelija Auškalnytė, režisierius Ignas Jonynas, vertėja Rūta Jonynaitė, meno kuratorius Valentinas Klimašauskas, poetas ir vertėjas Tomas Venclova.
Ved. Tomas Ramanauskas -
Vos prakalbstame apie jį, iškart mus palydi pasimetimas: ar kūrėjas ir kūrinys yra tas pats, ar galime juos atskirti? Tuoj pat fluorascenciniu žymekliu pabrėžiu: kalbėsimės apie tai, kaip ir ar atsiskiria žmogus bei kūrėjas. Gyvenimas ir kūryba. Apie dievybes jau kalbėjome, laikas kalbėti apie žemėje vaikštančias, netobulas kūrybes.
Ir čia neišvengiamai plaksis daug tonų to, kaip galima nusikalsti: vieni žudo, kiti psichologiškai kankina, treti mėgsta parodyti, ką turi po rūbais, ketvirti sukuria žalingos įtampos pilnas aplinkas. Ne visi jie yra tapatūs, bet visi išmuša saugiklius: kūrinys, kurį pasitikai be žinių, ir kūrinys, kurį pasitinki su žiniomis apie purvą, nėra vienas ir tas pats.
Laidoje mintimis apie nusikaltusius kūrėjus dalijasi: teatro kritikė Jūratė Visockaitė,rašytojas Marius Ivaškevičius, poetas Aidas Marčėnas, dailės istorikė Giedrė Mickūnaitė, psichologė Aurelija Auškalnytė, režisierius Ignas Jonynas, vertėja Rūta Jonynaitė, poetas ir vertėjas Tomas Venclova.
Ved. Tomas Ramanauskas -
Saknas det avsnitt?
-
Neištikimybė atrodo gana akivaizdi, kaip ir, beje, viskas, kol mums nereikia atsistoti prieš klasę ir jos apibrėžti. Tada jau žilieji filosofai sako — va, matote, nors ką apibrėžti yra košmariškai sunku.
Tipiškai sakome, kad žmogus neištikimas, kai jis, turėdamas santykius, permiega su kitu žmogumi. Bet labai greitai aiškėja, kad tai nėra tik pats lytinis aktas. Be to, o jei tik bučiniai? O jei daug bučinių? O jei šiek tiek glamonių? Ar jau nėra neištikimybės?
Išduoti galime emociškai, ar intelektualiai. Išduoti galime akimirksniui, ar daryti tai metų metus. Išduoti galime ir su kūriniais, kūrėjais, personažais, soctinklų srautu. Pagaliau, galime būti neištikimi sau, tai irgi skaudžiai pliekiantis suvokimas.
Laidoje mintimis apie neištikimybę dalijasi: teatro kritikė Jūratė Vicokaitė, filosofas Kristupas Sabolius, rašytojas Marius Ivaškevičius, nepriklausoma kuratorė ir rašytoja Laima Kreivytė, dailės istorikė Giedrė Mickūnaitė, psichologė Aurelija Auškalnytė, režisierius Ignas Jonynas, vertėja Rūta Jonynaitė, literatūros kritikė Jūratė Čerškutė.
Ved. Tomas Ramanauskas -
„Kritika“ yra gana aiškus žodis, o kiek visko aprėpia: kūrybos, ar mokslo kritiką, kuri yra informuotas vertinimas, ar informuota nuomonė, platesnį reiškinių vertinimą, soctinkluose laidomas masių nuomones, anoniminę kritiką recenzuojant vietas, daiktus, paslaugas, specialistus, santykiuoe išrėkiamą asmeninę kritiką, trolinimą.
Šioje temoje painiojasi vertinimai, nuomonės, pareiškimai ir įžeidinėjimai. Ji gali būti nuožmi ir vis tiek nutekėti kaip vanduo nuo saulės kremo, ji gali būti vos caktbakstelinti ir perlenkti stuburą pusiau. Mes patys pasirenkame ką su ja veikti.
Tad, kaip ir visur, smarkiai smarkiai įsižiūrėjus, matosi atomai: kas visgi yra kritika? Kur jos atakos laukas? Kaip ji gali paveikti? Kaip ji gali būti prasminga, ar net naudinga?
Laidoje mintimis apie auditoriją dalijasi: teatro kritikė Jūratė Vicokaitė, rašytojas Marius Ivaškevičius, nepriklausoma kuratorė ir rašytoja Laima Kreivytė, poetas ir vertėjas Marius Burokas, poetas Aidas Marčėnas, režisierius Ignas Jonynas, vertėja Rūta Jonynaitė, poetas ir vertėjas Tomas Venclova, literatūros kritikė Jūratė Čerškutė.
Ved. Tomas Ramanauskas -
Jei tik ketini ką pasakyti, ar parodyti, neišvengiamai nori akies, ausies, kitų juslių. Rašytojai turi skaitytojus, režisieriai — žiūrovus, reklama — vartotojus, socialinių tinklų gyventojai — sekėjus. Saviti auditorijos sinonimai tik iliustruoja jos įvairenybę.
Auditoriją galima minkyti, skatinti jos prielankumą, sudominti idėjomis ir produktais, baisiai pamažu lipdyti naujas socialines normas, klaidinti, emocinti, mobilizuoti ir taip toliau.
Pasvarstykime apie auditoriją ir jos pavidalus, apie mūsų simbiozę, apie auditorijos svarbumą ir žiaurumą, apie amžiną prekybą dėmesiu.
Kitaip tariant ir apie save, save veidrodyje ir save prie ruporo.
Laidoje mintimis apie auditoriją dalijasi: rašytojas Marius Ivaškevičius, nepriklausoma kuratorė ir rašytoja Laima Kreivytė, poetas ir vertėjas Marius Burokas, poetas Aidas Marčėnas, režisierius Ignas Jonynas, psichologė Aurelija Auškalnytė, vertėja Rūta Jonynaitė, poetas ir vertėjas Tomas Venclova, meno kuratorius Valentinas Klimašauskas, literatūros kritikė Jūratė Čerškutė.
Ved. Tomas Ramanauskas -
Jausti laiką, kuris lipa ant kūno, yra keista, skausminga. Mechanizmas, kuriame vis kas nors sugenda, kuriam vis labiau reikia pagalbos, erzina savininkus. Nervina pokyčiai į negalėjimo pusę: nebesusilenkti, nepašokti, nepritūpti.
Nuolatinis fizinis savęs praradimas vargiai, ar kam pakeltų ūpą. Bet! Užtenka tų aimanų. Jei bent kiek klausei, kas tau šiame gyvenime žadėta, turėjai prisiminti neišvengiamas fiziologines prognozes: laikas keliauja tik į vieną pusę.
Ir visi iki vieno, per šiandien žengs žingsnį ta pačia kryptimi, net ir tie, kurie filtrų, savitaigos, ar svetimų rankų miklumo pagalba bandys apgauti, kad nepasikeitė nė kiek, o gal net atjaunėjo.
Visi žinome — per dieną pasenstame diena. Ir visi žinome, kad per tą pačią dieną galime paaugti taip pat.
Laidoje mintimis apie senėjimą dalijasi: idėjininkas Kristupas Baublys, rašytojas Marius Ivaškevičius, poetas ir vertėjas Marius Burokas, poetas Aidas Marčėnas, dailės istorikė Giedrė Mickūnaitė, režisierius Ignas Jonynas, psichologė Aurelija Auškalnytė, poetas ir vertėjas Tomas Venclova, meno kuratorius Valentinas Klimašauskas, literatūros kritikė Jūratė Čerškutė.
Ved. Tomas Ramanauskas -
Dievas sukūrė žmogų. Ar visgi žmogus sukūrė dievą? Šitas amžinas klausimas yra tikinčiųjų ir ateistų stumdynėse. Nereikia daug intelektualinių pastangų, kad sugalvotum dešimtis priežasčių, kam žmogui reikia dievo. Tai ir būdas nesusitaikyti su savo baigtinumu. Ir įrankis paaiškinti per sudėtingą, visada per sudėtingą pasaulį. Žiaurumo, kančios, neteisybės kanalizacija. Vilties, kad yra didesnė prasmė, šaltinis.
Bet mano klausimas, atsuktas į dominuojančias religijas, yra ne kam žmogui dievas, o kam dievui, jei ji/jis būtų, reikėtų žmogaus? Visažinis, visaaprėpiantis, visajudinantis ir staiga mėgstantis žaislus? Ar vis dėlto kažkokiu netikėtu rakursu tai yra įmanoma sąjunga? O gal dievas, kokį mums piešė masinės tikėjimo institucijos, iš tikro yra visai kitoks? Gal tai — gamta? Gal — meilė, tai yra, tiesiog vien jausmas? Gal tai — viskas, išskyrus grūmojantį žilabarzdį vyrą?
Laidoje mintimis apie dievą dalijasi teatro kritikė Jūratė Visockaitė, idėjininkas Kristupas Baublys, rašytojas Marius Ivaškevičius, filosofas Kristupas Sabolius, poetas ir vertėjas Marius Burokas, poetas Aidas Marčėnas, dailės istorikė Giedrė Mickūnaitė, vertėja Rūta Jonynaitė, meno kuratorius Valentinas Klimašauskas.
Ved. Tomas Ramanauskas -
Aš mirsiu. Jūs mirsite. Visi mirs. Dėl šito galime būti ramūs. Bet kaip tik būtent todėl esame itin sunerimę. Mus baugina kalbos apie mirtį, mirties ritualai, norime ją nustumti kuo toliau. Niekas nesiginčija, kad tai dažniausiai itin skausmingas įvykis, nebent iškeliavo engėjas, ar slėgėjas.
Tačiau šįkart norisi pažvelgti į mūsų santykį su sava pabaiga. Kas bus, kai mes mirsime. Mūsų baigtinumas laike ir fiziniame pavidale yra neatšaukiamas net su smarkiausiomis medicinos pažangomis ir kaprizais. Ar tokia mūsų lemtis liūdina, siaubina, o gal suteikia palengvėjimo jausmą ir didesnį stimulą gyventi?
Laidoje mintimis apie mirtį dalijasi teatro kritikė Jūratė Visockaitė, idėjininkas Kristupas Baublys, rašytojas Marius Ivaškevičius, filosofas Kristupas Sabolius, poetas ir vertėjas Marius Burokas, dailės istorikė Giedrė Mickūnaitė, poetas ir vertėjas Tomas Venclova, režisierius Ignas Jonynas.
Ved. Tomas Ramanauskas -
Kalbėdamas apie romantinę meilę banalybės neišvengsi. Juk tie, kurie ją išgyvena laimingai, dažnai mums atrodo perdedantys, net nepakenčiami savo saldumu ir idealizmu. Tie, kurie ją išgyveno, tačiau dabar yra ramybinėje būsenoje, atrodo kaip pristigę gyvybės. Tie, kurie jai abejingi, ar net skeptiški — kaip tiesos nepažinusieji tamsuoliai. Meilė yra ir aštrintoja, ir suartintoja, ir įkvėpėja, ir kančia. Ir nors apie ją tiek prikalbėta ir prikurta, visuomet atrodo, kad dar liko nepaliesta kokia briauna. Akivaizdu: žmogaus apie meilę neužčiaupsi ir banalybės grėsme neatbaidysi.
Laidoje mintimis apie meilę dalijasi: teatro kritikė Jūratė Visockaitė, idėjininkas Kristupas Baublys, rašytojas Marius Ivaškevičius, filosofas Kristupas Sabolius, nepriklausoma kuratorė ir rašytoja Laima Kreivytė, poetas ir vertėjas Marius Burokas, dailės istorikė Giedrė Mickūnaitė, psichologė Aurelija Auškalnytė, poetas ir vertėjas Tomas Venclova, režisierius Ignas Jonynas, literatūros kritikė Jūratė Čerškutė.
Ved. Tomas Ramanauskas -
Sugyvenimą su savimi pasiekti kosmiškai sunku, juk nuo gimimo esame mokomi pritapti, susilieti, pataikyti į ritmą. Mūsų socialiniai vaidmenys įpareigoja, mūsų instinktyvus noras būti su kitais ir tarp kitų lemia, kad vietos sau nelieka. Ir tada skauda, nors dažnas nežino, kodėl. Ši laida imasi vienumos temos ir klausinėja ryškių protų apie jų santykį su savimi bei jo svarbą. Gali būti, kad jų pastebėjimai atrakins naujus rakursus, ar sutvirtins jau esamus. Tyrinėjant žmogų pasitaiko visko.
Laidoje mintimis apie vienumą dalijasi: teatro kritikė Jūratė Visockaitė, filosofas Kristupas Sabolius, nepriklausoma kuratorė ir rašytoja Laima Kreivytė, poetas Aidas Marčėnas, poetas ir vertėjas Marius Burokas, psichologė Aurelija Auškalnytė, vertėja Rūta Jonynaitė, režisierius Ignas Jonynas, meno kuratorius Valentinas Klimašauskas.
Ved. Tomas Ramanauskas
