Avsnitt
-
Danijos karalius Haroldas I Mėlyndantis buvo žinomas dėl dviejų dalykų: suvienijo Daniją ir Norvegiją ir dėl mėlyno danties. Trumpo nuotolio radijo technologija pavadinta „Bluetooth“, nes suvienija kompiuterio ir ryšių industrijas, prisimenant karalių, suvienijusį Skandinaviją.
-
Liturginę formulę „amen“ savo maldose vartoja ir judėjai, ir krikščionys, ir musulmonai. „Amen“ išvertus iš hebrajų kalbos reiškia „tebūnie, tikra tiesa“.
-
Saknas det avsnitt?
-
Ištiktukai gali būti onomatopėjiniai (kai mėgdžiojami tikri pasaulio garsai) ir vaizdiniai (kai imituojami jaučiami, patiriami ar regimi tikrovės vaizdiniai).
-
Seniausi lietuvių kalbos jaustukai yra pirminiai, nes nėra susiję su kitomis žodžių klasėmis. Antriniai jaustukai kilę iš sustabarėjusių savarankiškų žodžių ar žodžių junginių. Kadangi ne kiekvienas ištariamas garsas yra žodis, gali būti, kad jaustukas ne visais atvejais ir yra žodis.
-
Oficialiai carinė Rusija uždraudė lietuvišką spaudą lenkiškais, o ne lotyniškais rašmenimis. 1864-1904 m. galiojusį draudimą įvairiai bandė apeiti Lietuvos inteligentai. Štai Jonas Basanavičius į lietuvių kalbos rašybą įvedė čekiškus rašmenis č, š, ž.
-
Jonas Jablonskis plačiai konsultuodavo, padėdavo visiems, kas kreipdavosi kalbinių patarimų.
-
Pirmosios karo mokyklos laidos absolventams 1919 m. buvo suteiktas karužo laipsnis. Karužas – senas bendrinis žodis, vartotas vaivados, vėliavininko, prievaizdo reikšmėmis, laikomas slavizmu. Karužo terminą netrukus pakeitė leitenanto laipsnis.
-
Kalbininkas Jonas Jablonskis buvo ne tik redaktorius, bet ir vertėjas. Vienas pirmųjų jo vertimų buvo „Vilniaus lietuvių šelpimo draugovės įstatymai“, vertinga ir dėl knygelėje esančių dabar plačiai vartojamų terminų.
-
Bendrinėje kalboje žodžiai „dalinti“ ir „dalyti“ – lygiaverčiai variantai, tik tame pačiame tekste geriau pasirinkti vieną formą. Kas kita terminai – jie nekeistini, todėl iš žodžio „dalyti“ padaryti terminai yra dalijamoji medžiaga, įtampos dalytuvas.
-
Antanas Baranauskas išvertė lotyniškus linksnių pavadinimus, bet šie neprigijo. Dabar vartojamus linksnių pavadinimus pasiūlė Jonas Jablonskis.
-
Posakis „krokodilo ašaros“ kilęs iš senovės legendų: krokodilas, norėdamas privilioti auką, apsimeta, kad jam liūdna, todėl ima verkti. Nuo antikinės literatūros laikų šis frazeologizmas vartojamas kalbant apie žmogų, kuris trokšta kieno nors mirties.
-
Broliai prancūzai Michelinai XIX a. pabaigoje įkūrė padangų kompaniją. Bene prieš 100 metų broliai pradėjo leisti po Prancūziją keliaujantiems turistams skirtą gidą, kuriame nurodomi lankytini restoranai ir viešbučiai. Ilgainiui restoranai pradėti vertinti Michelino žvaigždučių sistema.
-
Kablelio pirmtaku gali būti laikomas pasvirasis brūkšnys. Lietuvišką terminą sugalvojo kalbininkas Jonas Jablonskis iš žodžio „kablys“.
-
Tiltų statyba visada buvo laikoma pamaldžiu, dieviško įkvėpimo darbu. Kai kurie filogai sako, kad anksčiau pontifikas lydėdavo į bažnyčią arba eidavo pirmas, tarsi rodytų kelią.
-
„Bačata“ galėjo kilti iš Afrikos, o afrikiečių kalboje reiškia šėlsmą. Dabar bačata – tradicinis Dominikos respublikos muzikos stilius.
-
Žodžio „gintaras“ pavadinimo kilmė vis dar neaiški, siejama su vokiškais, vengriškais, lietuviškais ar arabiškais žodžiais.
-
Juodoji dėžė – įrenginys, įrašantis informaciją, dažomas oranžine spalva. Terminas „juodoji dėžė“ vartojamas ir psichologijoje, kibernetikos srityse.
-
Su posakiu „in memoriam“ lietuvių kalba vartojamas vardininko linksnis, pavyzdžiui, in memoriam Zita Kelmickaitė. Jį galima keisti ir lietuviškais pasakymais (kieno nors atminimui, kam nors atminti).
-
NATO fonetinę abėcėlę naudoja ne tik kariai, bet ir ugniagesiai, policija, pilotai, įvairių sričių radijo operatoriai. Ši abėcėlė pradėta kurti dar tarpukariu. Ji tapo reikalinga atsiradus radijo komunikacijai. Išgyvenimo ekspertai rekomenduoja NATO abėcėlę mokėti visiems.
-
Garsas, kurį galima apibūdinti tarp išgąsčio ir siurbtelėjimo, – įdomus lingvistinis fenomenas: paprastai žodžiai ir garsai tariami iškvepiant orą, o tariant šį orą reikia traukti vidun.
- Visa fler
