Avsnitt
-
Jau 40 metų Lietuvoje šis amatas kiek primirštas, o juk tai – viena geriausių profesijų. Upeivis plaukioja gražiausiomis vietomis, turi ilgiausias atostogas ir visuomet gali pasiekti krantą. Laivų Lietuvoje daugėja, tiesa, kapitonų kartais tenka ieškoti kaip dinozaurų, gerąja prasme, pastebi laivo „Algirdas“ vadovas Mindaugas Juodelis.
Ved. Vilius Rekevičius -
Šio cecho atstovai senovėje vieninteliai iš amatininkų turėjo teisę nešioti kalaviją. Apie tikro, vandens ženklais žymėto popieriaus gamybos istoriją pasakoja Prienų krašto muziejaus edukologė ir popierininkė Emilija Petrauskaitė. „Amatininke ar net pameistre savęs vadinti dar negalėčiau“, – sako ji.
Kiek metų seniau reikėjo darbuotis skudurų plėšytoju, gizeliu, pameistrio padėjėju, pameistriu, kol pagaliau įgydavai teisę nešioti skrybėlę, kalaviją ir išdidžiai vadintis „popierininku“?
Ved. Vilius Rekevičius -
Saknas det avsnitt?
-
„Kas nepažįsta Dievo, laiko jį velniu“, – sako labai netradicinio Lietuvoje amato meistras Danas Zymonas. Jis profesionaliai drožinėja, inkrustuoja, graviruoja gyvūnų kaukoles. Ir tai – ne hobis, mat gana populiarūs kokybiški gaminiai seniai virto pragyvenimo šaltiniu. Pasak menininko, tokie kūriniai – tai istorijos, apsaugos, pagaliau, reinkarnacijos ir virsmo kažkuo nauju, simbolis.
Ved. Vilius Rekevičius -
Senovės Lietuvoje juos šaukdavo „Aimata“ ar „Kiketa“. Ir Vytautas, ir Jogaila, ir Žygimantas Augustas rūmuose turėjo tokių žmonių baltais veidais, ir tik gerokai vėliau juos imta vadinti juokdariais. Kai nusibosdavo, karaliai mimais keisdavosi. Nelengva nemokant kalbos linksminti kitą bosą – galbūt taip ir vystėsi pantomimos amatas? O kaip sekasi aktoriams šiandien?
Daugelis juos tikrai matėte, tik nepažintumėte be grimo ir niekuomet negirdėjote jų balso - pantomimos aktoriai Rita ir Marius Sekmokai jau trisdešimt metų garbingai neša mimų gildijos vėliavą. Kaip įveikti klounų baimę ir kaip juo tapti?
Ved. Vilius Rekevičius
(Mimų šeimos albumo nuotrauka) -
Jei pjaustydami svogūną liejate ašaras – kaltas ne svogūnas, o jūsų atšipęs peilis, sako peilių gamintojas Paulius Jančiukas. Jis nepabijojo savo vaikystės svajonę paversti amatu, dėl kurio net teko atsisakyti gana patogaus programuotojo darbo.
Galąsti peilius galime ir į akmenį, ir netgi į automobilio stiklo kraštą, bet geriau turėti tikrą peilį. Vienur peilio dovanoti nevalia, kitur tai – pagarbos ir apsaugos ženklas, dedamas net naujagimiams į lopšį. Kiek peilių virtuvėje turi turėti save gerbianti šeimininkė? Apie peilio atsiradimo istoriją, papročius ir prietarus – laidoje „Amato meistras“.
Ved. Vilius Rekevičius -
„Keturias valandas kepame ir per penkias minutes suvalgome“, – šypsosi sertifikuota pyragų karaliaus – šakočio – kepėja Onutė Raudeliūnienė Pasaulyje suskaičiuojama per 60 skirtingų šakočio receptų, kepamas jis dar nuo 1426 metų. „Lietuviai kasmet suvalgo per 300 tūkstančių tonų šakočio. Jeigu pakrautume juos į krovininius autotreilerius, išeitų 75 tūkstančių autovežių traukinys“, – skaičiuoja didžiausio pasaulyje šakočio autorius, šakočių muziejaus įkūrėjas Romualdas Spulis. Ar ne laikas būtų lietuvaičiams turėti ir savo nacionalinę šakočio dieną?
Ved. Vilius Rekevičius -
Žmogus gali atskirti 10 000 skirtingų kvapų. Tai galinčius žmones tiesiog nosimis ir vadina. Tiesa, norint tapti geru žolininku, vien geros nosies neužtenka, dar reikia žinių, intuicijos ir kruopštumo. Jau šešiolika metų žolininkė Reda Vaikšnorienė džiaugiasi galimybe pažinti gamtą ir perduoda savo žinias žmonėms.
Kur yra pasaulio parfumerijos sostinė, iš kur kilo odekolonas? Kuo gelbsti levandos, pelargonijos? Kodėl rytuose niekas nedovanoja geltonų rožių – sužinosite laidoje „Amato meistras“.
Ved. Vilius Rekevičius -
Laikrodžiai – žmogaus pasaulėjautą pakeitęs išradimas, iki šiol apaugęs stipria mitologija ir simbolika. Ar laikrodininkas taiso laikrodį, ar laiką? Ar žinojote, kad „Gudrus gaidys“ – tai prieškarinėje Lietuvoje gamintų žadintuvų pavadinimas? O kiek sveria didžiausio pasaulyje laikrodžio su gegute paukštė?
Iš laikrodžių galime pasimokyti kantrybės. „Jie niekur neskuba, net ir vėluodami“, – sako laikrodininkas Juozas Paulėkas, beveik pusę amžiaus remontuojantis įvairiausius laikrodžius.
Ved. Vilius Rekevičius -
Senovės Inkų imperijoje laiką skaičiavo bulvės virimo laiko tarpsniais – 1 valanda prilygo bulvės išvirimo laikui. Prancūzijoje seniau buvo uždrausta auginti bulves, Prūsijoje jas auginti privalėjo visi. Šiandien žinome per 5000 bulvių rūšių.
Sertifikuoto tautinio paveldo puoselėtojai Rima ir Vytenis Bagdonavičiai, Dalia Ramonienė ir Onutė Raudeliūnienė neįsivaizduoja savo stalo be bulvinių protėvių valgių. Kaip gaminamos dzūkiškos bandos, žąslietiškas kugelis, virti ir kepti cepelinai – „bombos“?..
Ved. Vilius Rekevičius -
Jau 4000 metų žmonija lieja ir kala geležį. Kalviai kartais tampa teisėjais, kunigais, archeologais ar netgi dievais.
„Be kalvio, nebūtų ir kitų amatų”, – įsitikinęs „pakalęs“ kalvis Juozas Kavaliauskas, į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos, kalviškos kryždirbystės dirbinių kūrėjas, ir šypsodamasis prideda: „Tvorų, vorų ir krokodilų nekalu. Tokia mano konstitucija”.
Ved. Vilius Rekevičius -
„Valgis be sūrio – tai kaip diena be saulės“, – sako prancūzų liaudies patarlė, „Sūris...“ – sako vokiečiai, reikalui pakrypus į blogąją pusę.
Jau 6 000 metų žmonija valgo sūrius. Dar Julijus Cezaris stebėjosi kaip galima pagaminti tiek daug skirtingų sūrio rūšių. Generolas Šarlis de Golis sakė – „Kaip galima valdyti šalį, kurioje vien tìk sūrio 246 rūšys“. Dabar priskaičiuojama jau per 2000 sūrio rūšių, o koks sūris populiariausias?
„Optimistas mato sūrį, o pesimistas tik jo skylutes“ – juokiasi Gražina Auguvienė, jau dešimtmetį pati gaminanti lietuviškus, prancūziškus, itališkus ir kitokius 19 rūšių sūrius. „Sūris mano – kų sumisliju, tų ir dedu“ – ne visas „laimės hormono“ paslaptis išduoda sūrių užkalbėtoja.
Ved. Vilius Rekevičius -
Japonijoje namuose „gatvės batais“ avėti nevalia, Izraelyje – priešingai, namuose visi vaikšto batais apsiavę. Meksikoje visų batai turi blizgėti. Palestinoje ant batų užrašo niekinamo žmogaus vardą, vakaruose gamintojai ant bato savo vardą dažnai net aukso raidėmis užrašo. Kad suprastum kitą žmogų, turi bent tris dienas pavaikščioti jo batuose...
Tikrus batsiuvius, modeliuojančius ir siuvančius individualius batus Lietuvoje galime suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kaip išsirinkti, nešioti, prižiūrėti batus? Kurį batą pirmą apsiauti? – pasakoja laidos svečias Romas Kalmanas, jau 38-erius metus siuvantis individualius batus.
Ved. Vilius Rekevičius
