Avsnitt
-
Lietuvos gyvybės mokslų įmonė „Delta Biosciences“ atrinkta į NASA kosmoso sveikatos priežiūros programą. Įmonė prisidės prie novatoriškų sprendimų kosmoso sveikatos priežiūros srityje, padedančių pasirengti artėjančiam žmonijos civilizacijos šuoliui – misijoms į gilųjį kosmosą. Kokią naudą šie tyrimai turės ir čia, Žemėje? Pokalbis su „Delta Biosciences“ įkūrėju Dominyku Milašiumi ir Inovacijų agentūros kosmoso srities vadove Egle Elena Šataite.
Miegą tiriantis prancūzų menininkas Virgile Novarina sako, kad tai – prasminga gyvenimo dalis, kurią nepelnytai nuvertiname. Šią žinutę jis perteikia neįprastu būdu – pats kelias paras nemiegojęs, galiausiai akis užmerkia prekybos centre, parduotuvės vitrinoje, muziejuje. Performansą menininkas atliko ir Lietuvoje.
Ved. Karolina Panto -
Spalį Vilniuje duris atvėrė VU Medicinos mokslo centras. Čia bus plėtojama skaitmeninė medicina - pasitelkus dirbtinį intelektą, stiprinama kova su vėžiu. Taip pat auginami organoidai, arba mažos žmogaus organų versijos iš kamieninių ląstelių, kurie jau dabar vadinami vienu inovatyviausiu ir pažangiausių ligų tyrimų modeliu.
O dar apžvelgsime pastarosios savaitės mokslo naujienas, tarp jų - Jupiterio palydovo tyrinėti išskridęs NASA erdvėlaivis ir „Google“ planai pirkti branduolinę energiją.
Ved. Karolina Panto -
Saknas det avsnitt?
-
Laidoje – 2024 m. Nobelio premijų apžvalga. Net dvi premijos – fizikos ir chemijos – šiemet skirtos mokslininkų darbams, vienaip ar kitaip susijusiems su dirbtinio intelekto vystymusi. Kokius pamatus karščiausiai šio meto technologijai prieš kelis dešimtmečius paklojo mokslininkai?
Ne piniguose laimė, žinoma, bet... mokslas (ir protas) sako kitaip. Šia tema kalbamės su laiko paskirstymo ir laimės sąsają tyrusia ekonomikos mokslų daktare Viktorija Tauraite.
Ved. Karolina Panto -
Spalio 1-ąją 70 metų atšventė didžiausia pasaulyje dalelių laboratorija CERN. O štai rugsėjį pasirodė džiugi žinia, kad Vilniaus universitetas tapo oficialiu vieno iš pagrindinių CERN eksperimentų – LHCb – institutu. Apie CERN istoriją ir Lietuvos įsitraukimą – pokalbis su fiziku, LHCb Vilniaus grupės vadovu dr. Mindaugu Šarpiu.
Šią savaitę paaiškės Nobelio premijų laureatai – kam jos prognozuojamos šiemet?
Taip pat laidoje – apie naujausią tyrimą, paaiškinantį, kodėl Everestas kasmet vis auga bei Džeimso Vebo teleskopo atradimus Plutono palydove.
Ved. Karolina Panto -
Prieš kelerius metus atrodė, kad jau tuoj tuoj įprastus užkandžius pakeisime kepintais svirpliais. Tačiau laikas bėga, o vabzdžiai taip ir neįsiterpia į mūsų įprastą mitybą - ar taip kada nors bus? Gamtos tyrimų centro doktorantė Gabrielė Bumbulytė-Žukevičienė nemano, kad tai bus priimtina visiems, tačiau tobulėjant technologijoms gali būti, kad per keletą dešimtmečių vabzdžius jau matysime ant Kūčių stalo.
O taip pat - apie Vilniaus gatvėmis jau riedantį pirmąjį autobusą be vairuotojo ir bandymus sugrąžinti į Žemę du kosmose įstrigusius astronautus.
Ved. Karolina Panto -
Prieš beveik 200 m. mokslininkai aptiko Neptūną, aštuntąją ir tolimiausią Saulės sistemos planetą. Ką apie šią ir kitas labiausiai nuo mūsų nutolusias planetas žinome dabar ir kas yra ta hipotetinė Devintoji planeta arba Planeta X? Pokalbis su astrofiziku dr. Vidu Dobrovolsku.
Informacijos srautas šiandien yra didžiulis – kaip jį suvaldyti ketina dirbtiniu intelektu paremta naujienų asistentė ANA? Pasakoja vienas iš jos kūrėjų Tomas Ramanauskas.
Ved. Karolina Panto -
Istorinis įvykis – bendrovė „SpaceX“ surengė pirmąjį privatų pasivaikščiojimą kosmose. Iki šiol tai buvo atlikusios tik valstybės. Bendrovės steigėjas Elonas Muskas savo ruožtu paskelbė, kad 2026 m. planuoja pirmąjį nepilotuojamą skrydį į Marsą.
Šią savaitę minint Tarptautinę mikroorganizmų dieną, biochemikas, VU Gyvybės mokslų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas Arnas Kunevičius sako, kad nors to nejaučiame, mikroorganizmai veikia visas mūsų organizmo sistemas. Su juo kalbamės apie ne tik žarnyno, bet ir odos, burnos, kitų organizmo dalių mikrobiotas.
Technologijų milžinė „Apple“ pristatė naujoves, tarp kurių – „iPhone 16“ išmanusis telefonas, laikrodžio ir ausinių patobulinimai, taip pat dirbtinio intelekto priemonių rinkinys „Apple Intelligence“. Kaip tai vertina inovacijų ekspertai – atsako Arnoldas Lukošius.
Ved. Karolina Panto -
„Sėkmės faktorių tikrai reikia turėti omeny, kai kalbame apie ilgaamžiškumą“, - sako senėjimą tiriantis epigenetikas prof. Gil Atzmon. Lietuvoje viešėjęs JAV ir Izraelyje dirbantis mokslininkas pabrėžia, kad konkrečių patarimų, kaip gyventi ilgai, nėra, tačiau svarbu surasti tinkamiausią aplinką savo genomui. Anot profesoriaus, dabartinėmis prognozėmis, šiandien gimę žmonės gali gyventi ir iki 150 metų, tačiau svarbu siekti, jog gyvenimas būtų ne tik ilgas, bet ir kokybiškas.
Greitosios mados poveikis aplinkai skatina sparčiau ieškoti alternatyvų įprastai medvilnei, kuriai išgauti reikia daug vandens išteklių. Idėja – panaudoti bulvės stiebus, iš kurių gaunamas pluoštas ilgainiui galėtų tapti nauja norma.
Šią savaitę prasideda 21-asis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“. Šįkart renginys kviečia įminti gyvybės paslaptis. Apie festivalį ir mokslo populiarinimo svarbą kalba organizatorius Rolandas Maskoliūnas.
Ved. Karolina Panto -
Paskutinėje sezono laidoje – pastarojo meto karščiausių mokslo tendencijų apžvalga. Kas naujausio įvyko sparčiai tobulėjančių dirbtinio intelekto technologijų pasaulyje? Kodėl dabar tiek daug kalbame apie ilgo gyvenimo taisykles ir kokią įtaką tam turi žarnyno mikrobiota? Kas dar jaudina mokslininkus ir ko galime tikėtis artimiausiu metu? Apžvalgą papildo laidose kalbėjusių ekspertų įžvalgos.
Ved. Karolina Panto -
Pasaulio biobankuose kaupiama biologinė medžiaga ir kita moksliniams tyrimams reikalinga sveikatos informacija: nuo antibiotikams atsparių bakterijų ir virusų iki mėginių, susijusių su cukriniu diabetu ar vėžiu. Vystantis technologijoms, tokie biologinių išteklių centrai atveria plačias galimybes moksliniams tyrimams. Kaip biobankų veikla atrodo šiandien Lietuvoje? Kuo galime prisidėti prie žmonių sveikatos gerinimo ir tarptautinių tyrimų? Ar tebevyrauja baimės dėl biobankuose surinktų duomenų saugumo ir kiek jos pagrįstos? Apie tai ir daugiau – su Santaros klinikų Biobanko vedėju Daniel Naumovu ir Inovatyvios medicinos centro Regeneracinės medicinos skyriaus vadove, vyriausiaja mokslo darbuotoja dr. Eiva Bernotiene.
Ved. Karolina Panto -
Pastarąjį mėnesį didžiosios technologijų įmonės pristatė intriguojančias dirbtinio intelekto naujoves: „OpenAI“ paskelbė patobulintą kalbos roboto „ChatGPT“ versiją „GPT-4o“, kuris išsiskiria savo greičiu ir gebėjimu balsu reaguoti į vartotojo užklausas, vaizdu realiu laiku vertinti žmogaus emocijas, humorą, kūno kalbą.
Beveik tuo pačiu metu technologijų milžinė „Google“ kasmetiniame renginyje pristatė dirbtiniu intelektu patobulintą paieškos sistemą – nors „Gemini“ modelis kol kas prieinamas tik JAV, jau kyla klausimų, kaip ši naujovė pakeis mūsų naršymo įpročius.
Ambicingų planų turi ir „Facebook“ bei „Instagram“ valdanti „Meta“ – naujasis asistentas „Meta AI“ neva turėtų palengvinti bendravimą socialiniuose tinkluose ir jį pakeisti; visgi, jau kyla klausimų, kodėl šio įrankio greičiausiai negalėsime išjungti ir kodėl kiekvieno iš mūsų duomenys gali būti pasitelkti jam apmokyti?
Naujovių ypatumus ir keliamus klausimus laidoje apžvelgiame su dirbtinio intelekto eksperte saugumo ir etikos klausimais, DI projekto vadove Erasmus universitete Roterdame Goda Mockute ir įmonės „IsLucid“ vadovu Vyteniu Pakėnu.
Ved. Karolina Panto -
Genų redagavimo technologija paspartino gyvūnų organų transplantacijos pažangą, o pastaraisiais metais įvyko ir pirmosios istorinės operacijos su savanoriais – sunkiai sergantiems pacientams persodinti genetiškai modifikuoti kiaulės organai, širdis ir inkstas. Manoma, kad ateityje ksenotransplantacija padėtų išspręsti aktualią problemą – donorų organų trūkumą, tačiau ar pavyks peržengti visuomenės skeptiškumo, etinių ir finansinių klausimų barjerus? Šiuos klausimus laidoje aptarėme su Nacionalinio transplantacijos biuro vadove Audrone Būziuviene. Jos manymu, Lietuvoje kol kas apie ksenotransplantaciją kalbėti gerokai per anksti, tačiau realu, kad ateityje galėtume naudoti 3D spausdintus organus, sukurtus iš paciento kamieninių ląstelių.
Ved. Karolina Panto -
Prognozuojama, kad ateityje dauguma žmonių gyvens iki 100 metų, o, tobulėjant technologijoms, ir dar ilgiau – iki 120 ar net 150-ies. „Senėjimą dabar norime valdyti, o ne palikti savieigai“, - sako VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Miglė Tomkuvienė. Vienas iš ilgaamžiškumo (angl. longevity) raktų slypi genuose, tačiau itin svarbūs ir negenetiniai veiksniai, ypač sveikas gyvenimo būdas. „Mokslas nesukurs magiškos piliulės. Karčiausia piliulė, kurią turime nuryti – kad žmogaus pasirinkimai nulemia jo sveikatą“, - priduria šeimos gydytoja Agnė Misiūtė.
Apie ilgaamžiškumo judėjimą ir jį supantį ne tik teigiamą, bet ir skeptišką požiūrį, bei visiems žinomus dalykus, kurių galime imtis jau dabar, kad prailgintume gyvenimo trukmę – laidoje.
Ved. Karolina Panto -
Nuo vaikystės fizika besidomėjęs Mindaugas Šarpis, atrodo, gali atsakyti į bet kokį klausimą apie prieš 70 metų įkurtą didžiausią pasaulyje dalelių laboratoriją CERN. Dar ne taip seniai pats dirbęs Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje esančiame centre, nuo šių metų mokslininkas veiklą tęsia Lietuvoje – jo teigimu, dabar geriausias metas lietuviams prisidėti prie svarbių tyrimų, kuriuos atlieka visas pasaulis. Visgi, Mindaugas Šarpis priduria, kad neverta tikėtis, jog CERN veikla atneš greitą ir apčiuopiamą „kasdienę“ grąžą. Tačiau ją galime pajausti įvairiose gyvenimo srityse: nuo medicinos iki pasaulinio tinklo „World Wide Web (www)“ atsiradimo. Su fiziku kalbamės apie CERN prasmę, naudą ir iššūkius.
Ved. Karolina Panto -
Po truputį mokslas padeda mums suvokti, kaip jaučiasi ir mūsų kalbą supranta augintiniai. Naujas Budapešto Lorando Etvešo universiteto tyrimas parodė, kad šunys žino, jog tam tikri žodžiai reiškia tam tikrus objektus. Tyrimo autorė mokslininkė Marianna Boros laidoje pasakoja, kaip pavyko atlikti šį tyrimą, pasitelkiant smegenų bangų stebėjimo būdą. Antroje laidos dalyje su LSMU mokslininke, kaniterapeute Ugne Nedzinskaite plačiau aptariame bendravimą su gyvūnais – jos teigimu, augintiniai dažnai mus supranta geriau nei mes patys. Be to, įprastai jie deda daug pastangų, kad mus suprastų, o žmonėms tinkamo bendravimo su gyvūnais dar reikia mokytis. Visgi, ji pabrėžia, kad jei gebame tinkamai rūpintis augintiniais, į svarbiausią klausimą atsakymas aiškus – jie mus iš tiesų myli.
Ved. Karolina Panto -
Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie ugnikalnių išsiveržimus, stebime gamtos spektaklį Islandijoje ir kitose pasaulio vietovėse. Tačiau geologas Audrius Čečys ramina – nėra duomenų, kad vulkaninis aktyvumas pasaulyje didėtų. Dar vienas laidos pašnekovas geologas Jonas Šečkus priduria, kad, lyginant su geologine praeitimi, žmonija apskritai gyvena labai ramiame laikotarpyje. Technologijų pagalba tyrėjai jau geba gana anksti nustatyti, kad ugnikalnis išsiverš. Vis dėlto, šiandien dar sudėtinga prognozuoti, kada ir kiek tiksliai truks bei kokio galingumo gali būti išsiveržimas. Laidoje – apie ugnikalnių aktyvumą, kaip vyksta tyrimai ir kokios technologijos praverčia šiame darbe. O taip pat apie Lietuvoje kadaise vykusį vulkanizmą ir tai, kad kiekvienas esame… magmos dalys.
Ved. Karolina Panto -
„Daug žmonių galvoja, kad jei trumpiau miegos, turės daugiau laiko nuveikti darbus. Tai yra tokia didelė klaida – jeigu neišsimiegame, mes švaistome laiką“, - pabrėžia Oslo universiteto neuromokslininkė, LRT RADIJO tinklalaidės „Miego DNR“ autorė dr. Laura Bojarskaitė. Ji pastebi, kad miego mokslas dabar itin domina žmones, o mokslininkai atlieka daug įdomių tyrimų, kurie papildo ar atnaujina, regis, jau seniai žinomas tiesas. Su neuromokslininke kalbamės apie tai, kodėl vieniems užtenka 5 valandų miego, o kiti galėtų miegoti nors ir 10, kodėl jaučiamės keletą metų vyresni, jei nepakankamai išsimiegame kelias naktis iš eilės, bei kaip pagerinti miego kokybę.
Ved. Karolina Panto -
Ar žinote, kas yra pavojingiausias gyvūnas žmogui? Tai ne gyvatės, rykliai ar liūtai – o dažnai vos pastebimi uodai. Tokį grėsmingą titulą šiems gyvūnams suteikė JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras. Uodų pernešamos ligos kasmet pražudo per 700 tūkst. žmonių. Keičiantis klimatui, vis daugiau pavojingų rūšių atsiduria ten, kur įprastai aptinkamos nebuvo. Mokslas siekia pažaboti pavojingas ligas platinančius uodus ir tam pasitelkia naujus metodus – nuo sterilizacijos iki genų redagavimo, tiria bakterijas, kurios padėtų sustabdyti ligų perdavimą žmonėms, kuria ir itin veiksmingas atbaidymo priemones. Plačiau apie tai ir kuo visgi uodai naudingi mūsų ekosistemai, laidoje pasakoja Gamtos tyrimų centro entomologijos laboratorijos vadovė dr. Rasa Bernotienė.
Ved. Karolina Panto -
Esame nuolat prisijungę prie išmaniųjų įrenginių; jei sunku, laikino džiaugsmo ieškome pirkdami naujus daiktus, vienu ypu galime sužiūrėti visą serialo sezoną, pasineriame į maistą, alkoholį, kitas medžiagas ar veiklas. Vis trapesnį dabartinės visuomenės balansą tarp malonumo ir skausmo psichiatrė Anna Lembke aprašė populiarioje knygoje „Dopamino tauta“. Kaip šiuolaikinis mokslas aiškina greito džiaugsmo siekį ir priklausomybes? Kas vyksta mūsų smegenyse, kai tampame priklausomi, ir kas padeda suvokti bei suvaldyti šią lėtinę ligą? Kokie nauji kovos su priklausomybėmis būdai yra išbandomi? Apie visa tai laidoje kalbamės su klinikinės toksikologijos gydytoju Artūru Barkumi. Jis neseniai su Lina Barkiene išleido knygą „Priklausomybės kaukės“.
Ved. Karolina Panto -
Šiandien per daug organizmo reakcijų vadiname alerginėmis, o viešojoje erdvėje skambančius pasvarstymus, esą alergiškų žmonių vis daugėja, objektyviai vertinti sudėtinga, mano VU profesorė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malinauskienė. Jos kartu su kolege prof. Rūta Dubakiene parengtas darbų ciklas „Alergija maistui ir cheminėms medžiagoms: nuo naujagimių kohortų iki epidemiologinių, eksperimentinių ir molekulinių tyrimų (2008–2022)“ šiemet buvo nominuotas Lietuvos mokslo premijai. Su prof. Laura Malinauskiene laidoje daugiau kalbame apie tai, kas lemia alergijas ir kodėl didelę įtaką tam turi šiuolaikiniai palydovai – stresas ir nerimas? Taip pat kaip atrodo lietuvio alergijų portretas, ir kaip tobulėjanti diagnostika bei nauji vaistai padeda su alergija gyventi komfortiškiau.
Ved. Karolina Panto - Visa fler
