Avsnitt
-
JAV kilo naujos diskusijos dėl įspėjimų apie alkoholio riziką – vyriausiasis šalies gydytojas siūlo ant alkoholio etikečių skelbti pespėjimus dėl vėžio. Kodėl alkoholis didina vėžio riziką, kalbėjausi su toksikologe Gabija Laubner-Sakalauskiene.
Dar laidoje ir apie žmogaus metapneumoviruso protrūkį Kinijoje, bei kodėl virusų tyrinėtojas Gytis Dudas sako, kad dėl to nerimauti nevertėtų.
Pasižvalgysime ir po Las Vegase praūžusią didžiausią technologijų mugę „CES“ – kokios įdomybės ir keistenybės pristatytos šiemet?
Ved. Karolina Panto -
„Moterys gyvena ilgiau, bet prastesnės sveikatos – galbūt dėl hormonų praradimo“, - sako gydytoja, ilgaamžiškumo ir sveikatinimo klinikos įkūrėja Violeta Jurgaitienė. Jos teigimu, 40-aisiais gyvenimo metais moterys turėtų dar kruopščiau rūpintis sveikata. Šis perimenopauzės laikotarpis, kai kinta hormonai, gali pasireikšti nemaloniais simptomais, kuriems gydyti dabar atsiranda vis daugiau būdų, nes mokslininkai intensyviau tiria moterų sveikatą. Ir keičia ankstesnius nusistatymus – naujas Moterų sveikatos iniciatyvos tyrimas rodo, kad daugeliui moterų iki 60-ies metų, išgyvenančių menopauzę, hormonų terapijos nauda simptomams gydyti gali būti didesnė už riziką, nors prieš kelis dešimtmečius hormonų terapijos saugumu buvo abejojama. Laidoje – apie naujausius tyrimus moterų sveikatos srityje. Ir dar mokslo įdomybė – Helsinkyje galima paragauti dirbtiniu intelektu sukurto kavos pupelių mišinio.
Ved. Karolina Panto -
Saknas det avsnitt?
-
Prieš penkmetį išgarsėjęs ir šiemet nugaišęs baltasis banginis Hvaldimiras domino ir mokslininkus. Gyvūną stebėjusi komanda bandė suprasti jo elgesį ir užtikrinti jam apsaugą – jautri istorija tapo filmu. „Tarsi Pinokis ar Mažoji undinėlė, jis norėjo būti žmogumi ir patikti žmonėms“, - sako 8 mėnesius belugą tyrinėjęs filmo režisierius, jūrų biologas Fabrice Schnoller. Laidoje – pokalbis su juo.
VU Gyvybės mokslų centro tyrėjai su užsienio mokslininkais atrado unikalų genų nutildymo mechanizmą. Šis tarptautinės komandos atradimas paskelbtas pasaulio mokslo žurnale „Nature Communications“. Apie jį laidoje pasakoja doktorantė Rimvydė Čepaitė.
Ved. Karolina Panto -
„Automobiliai paprastėja – jie vis labiau tampa dideliais kompiuteriais ant ratų“, - sako automobilių entuziastas, automobilių technologijas kuriančios įmonės „OBDeleven“ atstovas Juozapas Mindaugas Preikša. Jo manymu, elektromobiliai – ateitis, tik ne dabar ir ne artimiausią dešimtmetį. Laidoje kalbamės apie šiandieninius ir ateities automobilius – kaip keičiasi jų kokybė, kur pritaikomos inovacijos, ar verslas ir ilgaamžiškumas apskritai dera?
Taip pat laidoje – kelios mokslo naujienos trumpai.
Ved. Karolina Panto -
Oksfordo žodynas metų žodžiu išrinko „brain rot“, kas pažodžiui reiškia „smegenų puvimą“. Šis posakis vartojamas, kai žmonės per ilgai stebi prastos kokybės turinį ir dėl to pablogėja jų protinė ar psichinė būklė – kitaip tariant, tai laiko švaistymas naršant socialiniuose tinkluose ir žiūrint menkaverčius vaizdo įrašus. Kodėl nelabai vertingo turinio dabar tiek daug ir kaip neribojamas laikas prie ekranų veikia mūsų smegenis? Apie tai laidoje kalba neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė ir socialinių tinklų, rinkodaros ekspertas, „Venudu“ lektorius Darius Gerulis.
Ved. Karolina Panto -
Laidoje su Vilniaus universiteto mokslininkais dr. Migle Tomkuviene ir dr. Giedriumi Gasiūnu kalbamės apie jų ir kolegų netrukus pasirodysiančią knygą „Kodas RNR. Nuo kovos su virusais iki tobulų genų“. Kaip RNR molekulė lemia mūsų augimą, sveikatą ir senėjimą? Kaip iRNR vakcinos padėjo suvaldyti COVID-19 pandemiją ir kaip ligos bus gydomos ateityje? Šie ir kiti klausimai aptariami ne tik knygoje, bet ir pokalbyje.
Ir kelios mokslo naujienos trumpai – išgirsite, kaip dirbtinio intelekto močiutė kovoja su telefoniniais sukčiais bei kas naujo sužinota apie laikinai Žemę lankantį antrąjį palydovą.
Ved. Karolina Panto -
Į tai, kas vyksta Ukrainoje, įsitraukusi didelė Lietuvos visuomenės dalis. Glaudus ryšys stebint karo įvykius skatina intensyvesnes emocijas, kurios paveikia ir kiekvieno kasdienį gyvenimą. KTU mokslininkai tiria, kaip žmonės emociškai reaguoja į medijų turinį apie karo įvykius – žiniasklaidos straipsnius, jų antraštes, komentarus internete. Apie projektą pasakoja jo vadovė, KTU profesorė Ramunė Kasperė.
Taip pat laidoje – apie prieš 50 metų atkastą žmonių giminaitę, hominidą Lucy. Kaip šis atradimas pakeitė suvokimą apie žmogaus evoliuciją ir kaip su šia fosilija susiję Bitlai?
Ved. Karolina Panto -
Technologijų magnatas, turtingiausias planetos žmogus Elonas Muskas pasuko į politiką. Kaip jis išaugino savo galią? Koks Musko indėlis į naujausias technologijas ir kokią įtaką inovacijų plėtrai darys jo pastarieji sprendimai? Apie tai – pokalbis su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa ir technologijų entuziastu Šarūnu Dignaičiu.
Vėžys vis dar nustatomas per vėlai – šią savaitę Vilniuje vyksiantis sveikatos hakatonas „Cancel Cancer“ ieškos sprendimų, kurie keistų situaciją. Tai - antra laidos tema, kuria kalbėsime su MSD farmacijos bendrovės Baltijos šalių vadovu Armen Manukian ir praėjusių metų laimėtoja gydytoja odotologe Rūta Turčinskiene, kuri pasiūlė iš seilių tyrimo nustatyti polinkį į aterosklerozę arba kraujagyslių siaurėjimą.
Ved. Karolina Panto -
Kaip įamžinti mirusiųjų atminimą skaitmeniniame amžiuje? Verslininkas Ričardas Čepas sukūrė mirusiųjų „Facebook“ vadinamą platformą neverlost.lt, kurioje galima kaupti prisiminimus apie mirusiuosius. Kūrėją paskatino paties skaudi patirtis – brolio netektis. Laidoje apie tai, kaip veikia ši platforma, ir panašias iniciatyvas pasaulyje, neretai keliančias daugiau diskusijų.
„OpenAI“ žengia dar vieną žingsnį į paieškos sistemų pasaulį – pristato paieškos funkciją „SearchGPT“. Kaip tai paveiks milžinę „Google“? Pasvarstymais dalijasi technologijų ekspertas, žurnalistas Lukas Keraitis.
Ved. Karolina Panto -
Laboratorijoje užauginta mėsa pamažu atkeliauja į parduotuves ir prekybos centrus, tačiau Europos Sąjungoje jos dar kurį laiką nematysime, sako nevyriausybinės organizacijos, skatinančios mėsos alternatyvų vystymą „Good Food Institute Europe“ vadovas Aleksas Mayersas. Jis viliasi, kad griežti europiniai reguliavimai, kol kas dar aukšta kaina ir nedidelės gamybos apimtys neužkirs kelio šiai inovacijai plėstis. Anot Alekso Mayerso, dirbtinė mėsa padėtų spręsti ne tik klimato kaitos problemas, bet ir kitus iššūkius – pavyzdžiui, visame pasaulyje augantį antimikrobinį atsparumą.
Naujausias tyrimas atskleidė, kad bendras į informacinių technologijų studijų programas įstojusių moterų skaičius šiemet sumažėjo. Visgi, specialistai tendencijas vadina „tvariu augimu“ ir sako, kad rinktis dažniausiai vyrų dominuojamas specialybes merginas vis dar stabdo visuomenėje vyraujantys stereotipai.
Ved. Karolina Panto -
Lietuvos gyvybės mokslų įmonė „Delta Biosciences“ atrinkta į NASA kosmoso sveikatos priežiūros programą. Įmonė prisidės prie novatoriškų sprendimų kosmoso sveikatos priežiūros srityje, padedančių pasirengti artėjančiam žmonijos civilizacijos šuoliui – misijoms į gilųjį kosmosą. Kokią naudą šie tyrimai turės ir čia, Žemėje? Pokalbis su „Delta Biosciences“ įkūrėju Dominyku Milašiumi ir Inovacijų agentūros kosmoso srities vadove Egle Elena Šataite.
Miegą tiriantis prancūzų menininkas Virgile Novarina sako, kad tai – prasminga gyvenimo dalis, kurią nepelnytai nuvertiname. Šią žinutę jis perteikia neįprastu būdu – pats kelias paras nemiegojęs, galiausiai akis užmerkia prekybos centre, parduotuvės vitrinoje, muziejuje. Performansą menininkas atliko ir Lietuvoje.
Ved. Karolina Panto -
Spalį Vilniuje duris atvėrė VU Medicinos mokslo centras. Čia bus plėtojama skaitmeninė medicina - pasitelkus dirbtinį intelektą, stiprinama kova su vėžiu. Taip pat auginami organoidai, arba mažos žmogaus organų versijos iš kamieninių ląstelių, kurie jau dabar vadinami vienu inovatyviausiu ir pažangiausių ligų tyrimų modeliu.
O dar apžvelgsime pastarosios savaitės mokslo naujienas, tarp jų - Jupiterio palydovo tyrinėti išskridęs NASA erdvėlaivis ir „Google“ planai pirkti branduolinę energiją.
Ved. Karolina Panto -
Laidoje – 2024 m. Nobelio premijų apžvalga. Net dvi premijos – fizikos ir chemijos – šiemet skirtos mokslininkų darbams, vienaip ar kitaip susijusiems su dirbtinio intelekto vystymusi. Kokius pamatus karščiausiai šio meto technologijai prieš kelis dešimtmečius paklojo mokslininkai?
Ne piniguose laimė, žinoma, bet... mokslas (ir protas) sako kitaip. Šia tema kalbamės su laiko paskirstymo ir laimės sąsają tyrusia ekonomikos mokslų daktare Viktorija Tauraite.
Ved. Karolina Panto -
Spalio 1-ąją 70 metų atšventė didžiausia pasaulyje dalelių laboratorija CERN. O štai rugsėjį pasirodė džiugi žinia, kad Vilniaus universitetas tapo oficialiu vieno iš pagrindinių CERN eksperimentų – LHCb – institutu. Apie CERN istoriją ir Lietuvos įsitraukimą – pokalbis su fiziku, LHCb Vilniaus grupės vadovu dr. Mindaugu Šarpiu.
Šią savaitę paaiškės Nobelio premijų laureatai – kam jos prognozuojamos šiemet?
Taip pat laidoje – apie naujausią tyrimą, paaiškinantį, kodėl Everestas kasmet vis auga bei Džeimso Vebo teleskopo atradimus Plutono palydove.
Ved. Karolina Panto -
Prieš kelerius metus atrodė, kad jau tuoj tuoj įprastus užkandžius pakeisime kepintais svirpliais. Tačiau laikas bėga, o vabzdžiai taip ir neįsiterpia į mūsų įprastą mitybą - ar taip kada nors bus? Gamtos tyrimų centro doktorantė Gabrielė Bumbulytė-Žukevičienė nemano, kad tai bus priimtina visiems, tačiau tobulėjant technologijoms gali būti, kad per keletą dešimtmečių vabzdžius jau matysime ant Kūčių stalo.
O taip pat - apie Vilniaus gatvėmis jau riedantį pirmąjį autobusą be vairuotojo ir bandymus sugrąžinti į Žemę du kosmose įstrigusius astronautus.
Ved. Karolina Panto -
Prieš beveik 200 m. mokslininkai aptiko Neptūną, aštuntąją ir tolimiausią Saulės sistemos planetą. Ką apie šią ir kitas labiausiai nuo mūsų nutolusias planetas žinome dabar ir kas yra ta hipotetinė Devintoji planeta arba Planeta X? Pokalbis su astrofiziku dr. Vidu Dobrovolsku.
Informacijos srautas šiandien yra didžiulis – kaip jį suvaldyti ketina dirbtiniu intelektu paremta naujienų asistentė ANA? Pasakoja vienas iš jos kūrėjų Tomas Ramanauskas.
Ved. Karolina Panto -
Istorinis įvykis – bendrovė „SpaceX“ surengė pirmąjį privatų pasivaikščiojimą kosmose. Iki šiol tai buvo atlikusios tik valstybės. Bendrovės steigėjas Elonas Muskas savo ruožtu paskelbė, kad 2026 m. planuoja pirmąjį nepilotuojamą skrydį į Marsą.
Šią savaitę minint Tarptautinę mikroorganizmų dieną, biochemikas, VU Gyvybės mokslų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas Arnas Kunevičius sako, kad nors to nejaučiame, mikroorganizmai veikia visas mūsų organizmo sistemas. Su juo kalbamės apie ne tik žarnyno, bet ir odos, burnos, kitų organizmo dalių mikrobiotas.
Technologijų milžinė „Apple“ pristatė naujoves, tarp kurių – „iPhone 16“ išmanusis telefonas, laikrodžio ir ausinių patobulinimai, taip pat dirbtinio intelekto priemonių rinkinys „Apple Intelligence“. Kaip tai vertina inovacijų ekspertai – atsako Arnoldas Lukošius.
Ved. Karolina Panto -
„Sėkmės faktorių tikrai reikia turėti omeny, kai kalbame apie ilgaamžiškumą“, - sako senėjimą tiriantis epigenetikas prof. Gil Atzmon. Lietuvoje viešėjęs JAV ir Izraelyje dirbantis mokslininkas pabrėžia, kad konkrečių patarimų, kaip gyventi ilgai, nėra, tačiau svarbu surasti tinkamiausią aplinką savo genomui. Anot profesoriaus, dabartinėmis prognozėmis, šiandien gimę žmonės gali gyventi ir iki 150 metų, tačiau svarbu siekti, jog gyvenimas būtų ne tik ilgas, bet ir kokybiškas.
Greitosios mados poveikis aplinkai skatina sparčiau ieškoti alternatyvų įprastai medvilnei, kuriai išgauti reikia daug vandens išteklių. Idėja – panaudoti bulvės stiebus, iš kurių gaunamas pluoštas ilgainiui galėtų tapti nauja norma.
Šią savaitę prasideda 21-asis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“. Šįkart renginys kviečia įminti gyvybės paslaptis. Apie festivalį ir mokslo populiarinimo svarbą kalba organizatorius Rolandas Maskoliūnas.
Ved. Karolina Panto -
Paskutinėje sezono laidoje – pastarojo meto karščiausių mokslo tendencijų apžvalga. Kas naujausio įvyko sparčiai tobulėjančių dirbtinio intelekto technologijų pasaulyje? Kodėl dabar tiek daug kalbame apie ilgo gyvenimo taisykles ir kokią įtaką tam turi žarnyno mikrobiota? Kas dar jaudina mokslininkus ir ko galime tikėtis artimiausiu metu? Apžvalgą papildo laidose kalbėjusių ekspertų įžvalgos.
Ved. Karolina Panto - Visa fler
