Avsnitt
-
Šventės dažniausiai asocijuojasi su džiaugsmu, tradicijomis, šviesiomis emocijomis, susibūrimais tiek šeimos, tiek draugų rate. Šventinis laikotarpis yra kupinas apmąstymų, jam ruošiamės, jį planuojame ir jo laukiame, tačiau sergant onkologine liga šis laikotarpis gali tapti tikru iššūkiu. Dėl ligos pasikeitęs gyvenimo rimtas, intensyvus gydymas, išvaizdos pokyčiai, prasta fizinė ar emocinė savijauta gali iššaukti sielvartą, nusivylimą, nerimą, kaltės ar gėdos jausmą.
Kaip šiuo laikotarpiu išsaugoti emocinę gerovę ir rasti džiaugsmą, kai kasdienybė yra kupina sunkumų? Kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp savo poreikių ir šeimos lūkesčių? Kaip susikurti šventes, kad jos būtų ne tik kitokios, bet ypatingos?
Trisdešimt pirmajame epizode su psichologe Egle Urbutiene pasidalinsime patarimais, kurie padės ramiau išbūti per šventes, net kai kova su liga tęsiasi.
Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė
-
Onkologine liga sergantys žmonės gydymo metu patiria gausybę nepageidaujamų šalutinių reiškinių, kurie tampa iššūkiu tiek pacientui ir jo artimiesiems, tiek ir gydytojams.
Kuo pavojingas mitybos nepakankamumas, kodėl svarbu valgyti dažnai ir po truputį, kokie maisto produktai gali padėti, o ko geriau vengti esant virškinimo sutrikimams, burnos gleivinės pažeidimams ir kitiems nemaloniems simptomams? Kodėl, net ir žinant, jog šalutiniai reiškiniai gali pasireikšti, nereikia jų laukti, o užtenka žinoti, kur, reikalui esant, ieškoti informacijos šia tema?
Pokalbis apie nepageidaujamų onkologinės ligos gydymo reiškinių švelninimą mitybos pagalba su gydytoja dietologe Evelina Cikanavičiūte.
Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė
-
Saknas det avsnitt?
-
Rugsėjo 15-ąją yra minima pasaulinė limfomos diena. Limfoma – tai piktybinis kraujo vėžys, kuris išsivysto limfinėje sistemoje, kai pakitę limfocitai pradeda nekontroliuojamai daugintis. Šis vėžys yra viena iš dažniausių kraujo vėžio formų, kuri gali ilgai nepasireikšti jokiais simptomais. Egzistuoja virš 60 limfomos tipų.
Dvidešimt devintajame epizode kviečiame išgirsti limfomą išgyvenusios Laimos Bendoraitytės istoriją, kuri šios ligos diagnozę sužinojo vos dvidešimt kelerių metų. Savo patirtį pasakojusi moteris prisiminė, jog sunkiausia buvo jausti socialinę atskirtį. Daug galvojusi apie emocinės paramos ar artimųjų palaikymo neturinčius sergančiuosius, Laima nusprendė atvirai kalbėti apie ją užklupusią ligą ir nepabijoti pasakyti, jog sirgo limfoma. Jos nuomone, tokioje stresinėje situacijoje kaip onkologinė liga labai svarbu ieškoti žmonių, kurie patyrė tą patį.
Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė
-
Kaulų čiulpų transplantacija yra sudėtingas onkohematologinių ligų gydymo būdas, siejamas su įvairių, neretai gyvybei pavojingų komplikacijų rizika, ilga hospitalizacijos trukme, dideliais emociniais ir fiziniais iššūkiais.
Kai po kaulų čiulpų transplantacijos pacientas sulaukia žinios, kad jau gali grįžti namo, aplanko didelis džiaugsmas. Atrodo, kad sunkiausias etapas jau įveiktas ir belieka tik pilnai atsigauti po gydymo. Vis tik, reguliarūs vizitai pas gydytoją hematologą išlieka dar ilgai.
Kodėl net ir praėjus keletui metui po transplantacijos reikia išlikti budriems ir kokios gydymo komplikacijos gali atsirasti vėlyvuoju laikotarpiu, dvidešimt aštuntajame epizode aptarėme su gydytoja hematologe Rita Čekauskiene.
Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė
-
Onkologinės ligos gydymas tampa tikru iššūkiu visam organizmui ir beveik visi gydymo būdai gali turėti neigiamą poveikį sveikatai. O kaip gydymas gali paveikti kardiovaskulinę sistemą?
Kuo pasireiškia nepageidaujamas poveikis širdžiai, ką gali padaryti pacientas dar iki paskirto gydymo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį vėžiu sergantiems žmonėms, norint apsaugoti savo širdį, dvidešimt septintajame epizode kalbėjomės su VUL Santaros klinikų gydytoja kardiologe Egle Čiburiene.
-
Judėti negalima sustoti – kaip manote, kur kablelį reikėtų dėti žmogui, susidūrusiam su onkologine liga?
Kaip pasakytų 26 – ojo epizodo pašnekovas, kineziterapeutas Domantas Feoktistovas, vienareikšmiškai, tik judėti, judėti ir judėti. Net ir onkologinės ligos akivaizdoje, išlikti fiziškai aktyviam yra būtina, atsižvelgiant į savo sveikatos būklę, įsiklausant į kūno siunčiamus signalus bei pasitarus su savo gydytoju ar kitais specialistais.
Kodėl fizinis aktyvumas kiekvienam yra itin reikalingas ir kokią naudą jis teikia? Kiek laiko rekomenduojama judėti kasdien? Kaip fizinis aktyvumas gali padėti sergant onkologine liga – apie tai ir dar daugiau svarbių patarimų išgirsite šiame epizode.
-
Onkologinėmis ligomis sergančių žmonių imuninę sistemą silpnina tiek pati liga, tiek jos gydymas. Nusilpusiai imuninei sistemai sunku kovoti su virusais ir bakterijomis, todėl padidėja imlumas infekcinėms ligoms ir jų komplikacijoms. Daugybės ligų išvengti padeda vakcinacija, tačiau neretai sergant onkologine liga skiepytis vengiama.
Ar galima skiepytis sergant onkologine liga, nuo kokių ligų rekomenduojami skiepai, kada vakcinaciją reikėtų atidėti, kodėl yra itin svarbu revakcinuotis po kaulų čiulpų transplantacijos? Visus šiuos ir daugelį kitų klausimų aptarėme su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadove gydytoja profesore Ligita Jančoriene.
-
Balandžio mėnesį yra minima pasaulinė ūminės mieloleukemijos diena. Šios ligos patirtimi dvidešimt ketvirtajame tinklalaidės epizode pasidalino Lukas Miliauskas. Vos trisdešimties sulaukusį Luką svarbūs gyvenimo įvykiai džiugino vienas po kito: vestuvės su mylimąja, pirmagimio atėjimas į pasaulį, tačiau gražią jaunos šeimos idilę netrukus sujaukė netikėtai vyrui diagnozuota ūminė mieloleukemija. Lukas prisiminė, jog iki susirgimo, leukemija iš visų onkologinių ligų jam atrodė pati grėsmingiausia. Šiandien, po sėkmingo gydymo, pašnekovas atvirai dalinasi savo kelione su liga, atnešusia daugiau ramybės gyvenime.
-
Nors tikimybė susirgti onkologinėmis ligomis didėja su amžiumi, tačiau kasmet tūkstančiams jaunų žmonių, net ir vaikų, yra diagnozuojami onkologiniai susirgimai. Pažangūs gydymo metodai ženkliai sumažina onkologinių ligų sukeliamą mirtingumą ir prailgina sergančiųjų išgyvenamumą, tačiau tuo pačiu metu sukelia dar ilgai jaučiamas pasekmes. Viena iš jų – laikini ar negrįžtami vaisingumo sutrikimai.
Dvidešimt trečiajame epizode pokalbis apie onkologinių ligų ir jų gydymo metodų įtaką reprodukcinei sveikatai ir vaisingumo išsaugojimo galimybes su VUL Santaros klinikų Santaros vaisingumo centro gydytoja akušere – ginekologe Raminta Baušyte.
-
Vienas iš dažniausių emocinių sunkumų, kuriuos patiria onkologine liga sirgę žmonės – tai baimė, kad liga gali atsinaujinti. Ligos atsinaujinimo baimę patiria ne tik sirgusieji, bet ir jų artimieji. Bijoti įvairių dalykų yra normalu ir žmogiška, tačiau kartais baimė pernelyg užvaldo mintis ir neleidžia mėgautis gyvenimu.
Dvidešimt antrajame epizode su onkologijos srityje dirbančia medicinos psichologe Egle Urbutiene aiškinsimės, kada pabunda ligos atsinaujinimo baimė, kada ji trukdo gyventi, kodėl svarbu šio jausmo neignoruoti bei kas gali padėti baimę sumažinti.
-
Nors mažakraujystė nėra piktybinis kraujo susirgimas, tai gana dažnas sveikatos sutrikimas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje mažakraujyste serga kas trečias žmogus.
Kodėl yra svarbu išsiaiškinti mažakraujystės priežastis? Ar visada reikia skubėti pas gydytoją hematologą? Kaip susijęs lėtinis kraujavimas ir mažakraujystė? Kaip įvertinti, ar turiu krešėjimo sutrikimą?
Pirmajame 2024 – ųjų epizode mažakraujystės ir krešėjimo sutrikimo temas narstėme su VUL Santaros klinikų Kraujo centro vedėja gydytoja hematologe Lina Kryžauskaite.
Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė
-
Onkologinės ligos nesitiki ir nelaukia nei vienas žmogus. O kaip gyvenimą sujaukia žinia, kad sergi kraujo vėžiu, kai esi dvidešimt vienerių ir dar laukiesi pirmagimio? Paskutiniame šių metų epizode kviečiame išgirsti jautrią ir viltingą Aistės istoriją, kuri niekuo nenusileidžia dramatiškam filmo scenarijui.
Moteris skaičiuoja jau antrą dešimtmetį draugystės su lėtine mieloleukemija ir sako, jog sergant lėtiniu kraujo vėžiu turi pasiruošti maratonui. Aistė pasakoja apie tai, ką reiškia žinoti, kad gydymas yra, bet jo gauti negali, apie nėštumų planavimą ir vaisto vartojimo nutraukimą, apie tai, kaip dėkingumo praktika padėjo išgyventi sunkiausius etapus.
-
Tiek vaikams, tiek suaugusiems, susirgusiems kraujo vėžiu, ne visada padeda gydymas vien vaistais, daliai jų įveikti ligą gali padėti tik kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija. Tinkamą donorą savo šeimoje turi apie 20 – 25 proc. pacientų, o kitiems tenka ieškoti negiminingo. Ką patiria kaulų čiulpų donorai, kokios mintys juos paskatina užsiregistruoti, ką reiškia žinoti, kad gali padėti pasveikti onkologine liga sergančiam žmogui?
Atsakymus į šiuos klausimus tikrai žino Rytis Valūnas, prieš keletą metų sulaukęs ypatingos žinios – jo kaulų čiulpai tinka su sunkia liga kovojančiam žmogui. Apie apsisprendimą tapti kaulų čiulpų donoru, donavimą šalyje siaučiant COVID–19 pandemijai, apie užplūdusį euforijos jausmą šiame epizode ir papasakojo R. Valūnas.
-
Onkohematologinėmis ligomis sergantiesiems atsiranda dar viena gydymo galimybė – modernus gydymas CAR–T ląstelių terapija. Taikant šį pažangų gydymo metodą, paties paciento imuninės ląstelės yra genetiškai modifikuojamos tam, kad pradėtų kovoti su liga.
Apie modernų gydymo būdą kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Audinių banko ir ląstelių terapijos skyriaus vedėju, gydytoju hematologu Adomu Bukausku.
Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė
-
Rugsėjo 22 dieną yra minima tarptautinė lėtinės mieloleukemijos diena, todėl šis epizodas dedikuotas būtent šiai kraujo ligai. Tokia data buvo pasirinkta kaip simboliškai atitinkanti genetinį 9 ir 22 chromosomų pakitimą, lemiantį ligos atsiradimą. O kaip diagnozuojama lėtinė mieloleukemija? Kodėl sergant šia liga yra toks svarbus gydymo režimas? Ar ir kokiais atvejais galima nutraukti gydymą?
Išsamus pokalbis apie lėtinę mieloleukemiją su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vyresniąja gydytoja hematologe Ilma Tavoriene.
-
Šiame epizode dėmesį skyrėme lėtinei limfoleukemijai – dažniausiai diagnozuojamam limfoidinės sistemos susirgimui išsivysčiusiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Ar liga turi specifinių požymių, kokie diagnostiniai tyrimai padeda ją nustatyti, kaip ji gydoma? Nuo ko priklauso lėtinės limfoleukemijos gydymo sėkmė ir kodėl sergantiesiems svarbu domėtis gydymo būdais?
Apie visa tai kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Bendrosios hematologijos skyriaus vedėja, gydytoja hematologe Regina Pileckyte.
Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė
-
Kūno vaizdas yra mintys, jausmai ir elgesys savo kūno atžvilgiu, tai, kaip žmogus jaučiasi ir ką galvoja, kai mato savo kūną, taip pat, kaip jis įsivaizduoja, kad kiti mato jį. Metams bėgant mūsų kūnas keičiasi – dėl natūralaus augimo, brendimo, senėjimo procesų, dėl gyvenimo potyrių. Kūno vaizdas gali stipriai pasikeisti susirgus, išgyvenant chronišką skausmą ar tapus neįgaliu.
Kodėl yra svarbus santykis su savo kūnu ir kaip kinta kūno vaizdo suvokimas onkologinės ligos akivaizdoje penkioliktajame epizode aiškinomės su psichologe Evelina Sabaityte.
Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė
-
Onkologinė liga paliečia ir sukrečia ne tik sergantįjį, bet ir visus jo šeimos narius. Visos šeimos kasdienybės palydovais tampa ateities nežinomybė, nerimas dėl gydymo ir mylimo žmogaus sveikatos. Tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems prireikia laiko ir pastangų susitaikyti su diagnoze, juos prislegia ne tik daug skausmingų jausmų, bet ir praktiniai rūpesčiai, o ilgas gydymas neretai pareikalauja keisti įprastą gyvenimo rutiną.
Šiame epizode Lina Čižauskienė pasakoja, ką patiria artimieji, kai jų brangiam žmogui yra diagnozuojama onkologinė liga, ir kaip būti šalia kelionėje su liga.
Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė
-
Šis epizodas yra skirtas klinikinių tyrimų temai, apie kuriuos daugelis neabejotinai yra girdėjęs, tačiau susidūrus su onkologine liga neretai iškyla įvairiausių klausimų. Kodėl yra vykdomi klinikiniai tyrimai ir kokia jų nauda? Kuo pasižymi klinikinių tyrimų fazės ir kiek tokie tyrimai gali užtrukti? Kaip pacientai gali įsitraukti į klinikinius tyrimus? Ar galima dalyvauti kitose šalyse vykdomuose tyrimuose? Ką vertėtų apsvarstyti prieš dalyvavimą klinikiniuose tyrimuose?
Klinikinių tyrimų ypatumus aptarėme su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoju hematologu Andriumi Žučenka.
Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė
-
Nors įgalinimo terminas sveikatos priežiūros sektoriuje pradėtas vartoti ne taip ir seniai, vis dažniau pacientų įgalinimas pripažįstamas itin reikšmingu pacientų sveikatos priežiūros elementu. Ką apibrėžia pacientų įgalinimo sąvoka ir kodėl ji tampa vis aktualesnė? Ar pacientų įgalinimas gali prisidėti prie geresnės sergančiojo savijautos? Kodėl medicinos personalas yra linkęs bendrauti ir bendradarbiauti su įgalintu pacientu bei kaip pacientą įgalinti ligos situacijoje?
Savo žiniomis pacientų įgalinimo tema dvyliktajame epizode dalinosi medicinos psichologė, psichoterapeutė Marija Turlinskienė.
Garso režisierė: Rugilė Norbutaitė
- Visa fler
