Avsnitt
-
Nors nuo pat mažumės domėjosi IT sritimi, galiausiai Justina Kasiulevičiūtė įstojo į ekonomiką, baigė net finansų srities magistrą. Tiesa, širdies balsas buvo stipresnis – šiuo metu ji dirba itin perspektyvioje procesų automatizavimo ir robotizavimo srityje.
Pokytis prasidėjo nusprendus pasidomėti, kokį darbą IT srityje ji gali dirbti, neturėdama oficialaus TECH išsilavinimo. „Taip atsidūriau RPA, robotizavimo ir automatizavimo srityje. Po ilgų paieškų dabar sėkmingai dirbu jau daugiau nei 5 metus“, – skaičiuoja laidos „Mergaitės taip nedaro“ pašnekovė. Šiandien Justina – robotizavimo sprendinių priežiūros bei palaikymo komandos vadovė. Jos komandoje – vieni vyrai ir tam yra kelios priežastys, puikiai parodančios, kodėl moterys neateina į TECH, ir ką reikėtų daryti, kad talentų čia turėtume daugiau.
-
Kibernetinio saugumo poreikis augo keletą pastarųjų metų, tačiau Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą paskatino karą ir kibernetinėje erdvėje, pastebi ekspertė kibernetinio saugumo srityje Erika Skersytė. Nors, žvelgiant bendrai, kibernetinių incidentų skaičius nėra išaugęs, pasiruošimas suaktyvintas.
„Mūsų pasiruošimas yra suaktyvintas: kibernetinio saugumo specialistai stebi kibernetinę erdvę ir yra pasirengę operatyviai reaguoti į įvairius incidentus bei susijusias grėsmes. Taip pat imtasi įvairių prevencinių priemonių. Reikia pabrėžti, kad šiuo metu svarbus yra visų mūsų budrumas. Tai galioja ne tik įmonėms, bet ir asmenims. Labai svarbu kiekvienam iš mūsų turėti saugos pagrindus, nes, kaip žinoma, žmogus yra ta silpnoji grandis, nuo kurios viskas ir prasideda“, – sako ji.
Šiuo metu Erika viename bankų vadovauja Aktyviosios kibernetinės saugos departamentui ir itin domisi temomis, susijusiomis su kibernetine sauga, lyderyste, organizaciniais procesais bei saugumo programos įgyvendinimu.
„Kibernetinis karas vyksta. Labiausiai jį jaučia Ukraina ir Rusija. Ukrainoje nuolatos yra stebimos kibernetinės atakos prieš valstybines institucijas, įvairias infrastruktūras, tam tikrus individualius asmenis. Labai daug nutekinta duomenų, taip pat buvo pastebėta atakų, kurių metu negrįžtamai sunaikinami duomenys ir tokiu būdu padaroma didžiulė žala, nes duomenys ir informacija yra labai didelis turtas. Dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos ir karo Ukrainoje šiuo metu kibernetinio saugumo rizikos yra didelės“, – sako laidos „Mergaitės taip nedaro“ pašnekovė. -
Saknas det avsnitt?
-
Aistė Lapėnienė šiandien – elektronikos komponentų ir jų dalių įmonės IT skyriaus vadovė. Klausantis pašnekovės istorijos, atrodo, kad IT sritis – jai skirta, tačiau iki darbo čia sekė ilgas ir labai vingiuotas kelias.
Nors baigė informatikos studijas, A. Lapėnienė dirbo ir apskaitos specialiste, ir buhaltere, net kaimo mokyklos mokytoja. Vis dėlto širdyje jai visuomet kirbėjo mintis apie programavimą. Ir net šiandien, kai vadovauja visam IT skyriui, dieną ji pradeda labai anksti ir būtent nuo techninių užduočių – darbas, ilgainiui suprato, turi džiuginti, o ją džiugina būtent programavimas.
„Aš dieną pradedu labai anksti – atsikeliu, 6–7 val., žiūrint, ar iš namų dirbu, ar biure, jau aš esu darbo vietoje ir, kol nepradėjo visa įmonė dirbti, tai yra 1 ar 1,5 val., turiu to ramaus laiko, kada aš galiu įsigilinti į programavimo, projektavimo užduotis ir džiaugtis tuo darbu.
Na, o toliau, kadangi esu skyriaus vadovė, tai ir prasideda skambučiai, klausimai, susirinkimai, iššūkiai įmonės nauji, pokyčiai, sprendimai, darbų delegavimai, organizavimai ir pan. Kartais būna dienų tokių ramesnių, arba kai sau pasisakau: „Jau viskas. Aš jau per ilgai negavau tos veiklos, kuri mane džiugina“. Ir dabar aš matau, kad aš galiu užsidaryti, atsitverti 2–3 dienoms ir pasakyti: „Viskas. Dabar aš užsiimu tuo, kuo noriu, aš dabar programuosiu“, – apie savo kasdienybę pasakoja laidos „Mergaitės taip nedaro“ pašnekovė.
-
Dirbti bankinėse institucijose Evelina Rimkutė, testavimo vadovė viename iš Šveicarijos privačių bankų, pradėjo dar studijuodama. Neretai būdama ir viena moteris komandoje ar kabinete, šiandien ji aktyviai kalba apie socialinius stereotipus bei kitas kliūtis, trukdančias įtraukti daugiau specialistų į verslo, technologijų ir žinių pasaulį.
„Būti tai vienintelei ar tam vieninteliui niekada nėra lengva. Ir galbūt čia net nereikia apsiriboti lytimi. Mes galime būti pats jauniausias komandos dalyvis, o galbūt net vyriausias komandos dalyvis. Mes galime būti užsieniečiai, dar yra kultūrų skirtumai. Mes, žmonės, visada įtariai reaguojame į tuos, kurie yra šiek tiek kitokie, negu mes. Tai kiekviename projekte tas vienintelis kitoks turi padaryti papildomus kelis žingsnius, kol pritampa į komandą – ir tai ne visada yra lengva. Kuo labiau komanda atvirai integracijai, kuo komanda jau iki tol yra įvairesnė, tuo mes lengviau sudarome sąlygas integruotis tiems vieninteliams – kad ir iš kokio stereotipo kišenės jie ateitų į tą projektą. Ir turbūt aš tai išgyvenau daug kartų būdama ta vienintele, ir kiekvieną kartą padėdavo vis tas pats, kad aš čia esu dirbti su jumis, ir aš esu pasirengusi atvirai jus išklausyti, rasti būdų komunikuoti ir išsakyti savo nuomonę klausimais, o galbūt net kivirčais – ir taip pamažu integruotis“, – laidoje „Mergaitės taip nedaro“ kalbėjo ji. Pasak E. Rimkutės, vertinant lyčių pasiskirstymo IT srityje santykį, Šveicarijoje situacija yra dar liūdnesnė nei Lietuvoje. Ypač, jei nekalbėsime tik apie tarptautinius bankus. „Šveicarija yra labai militarizuota šalis ir turtinga, gali sau leisti, kad pusė visuomenės lieka namuose, rūpinasi šeima, namų šiluma, o vyrai dažniausiai būna darbe. Sakyčiau, globalizacija atneša naujovių į Šveicariją, kad ir darbe, ir visu etatu dirbančių matome vis daugiau moterų“, – situaciją lygino pašnekovė.
-
Kai sugedus laboratorinės diagnostikos įrangai į iškvietimą atvyksta Vita Jankevičiūtė, nauji klientai ir už nugaros atsistoję visą procesą stebi, ir nuogąstauja, pavyzdžiui, gal tiek daug detalių išimti nereikėtų – kas jas paskui sudės. Vis dėlto į visas šias situacijas ji išmoko nebekreipti dėmesio – darbą atlieka puikiai, o paslaugos paklausios visoje Lietuvoje.
„Aš inžinerijos grožį mačiau ir vis dar matau tame, kad aš atvažiuoju ten, kur yra chaosas, ten, kur kažkas sugedę, neveikia, visi pasimetę, nežino, ką daryti. Ir tada aš pažiūriu į savo įrankių dėžę, susirandu tai, ko man reikia, aš vaikštau vamzdelis po vamzdelio, laidas po laido, randu tą gedimą.
Ir aš galiu palikti įrangą veikiančią, o klientus – laimingus, besišypsančius. Galų gale, išvažiuoti ramia sąžine. Atvažiavau – chaosas, išvažiavau – viskas tvarkoje, dirba“, – apie savo kasdienybę pasakoja laboratorinės diagnostikos aptarnavimo ir techninės priežiūros inžinierė.
Šiandien Vitai reikia ir bendrauti su klientais, ir puikiai naviguoti sudėtinguose inžineriniuose įrenginiuose, užtikrinant sklandų jų veikimą, techninę priežiūrą. Ji juokauja, kad įrankių dėžę rankose tikrai laiko dažniau nei rankinę.
„Labai laukiu, kai nebeturės moterys duoti interviu apie savo darbą technologijų srity. Labai norėčiau, kad tai būtų tiesiog tokia norma, kaip sutikti gydytoją – moterį ir vyrą. Taip ir sutikti inžinierių – moterį ir vyrą. Ir kad tai būtų tiesiog natūralu“, – lūkesčiais dalijosi laidos „Mergaitės taip nedaro“ pašnekovė. -
Karina Garifovaitė – profesionali šokėja, šokių trenerė ir Vilniaus „Rytas“ šokėjų komandos kapitonė, o kartu – jaunesnioji front-end programuotoja. Mokytis programuoti ji pradėjo karantino pradžioje, o šiandien jau sėkmingai kyla IT srities karjeros laiptais.
Paklausta, kaip pavyksta suderinti šias dvi aistras – šokius ir programavimą – pašnekovė šypteli, kad svarbiausia – motyvacija. Šokti K. Garifovaitė pradėjo jau prieš 18 metų, daugiau nei 6-erius metus dirbo lavinamosios gimnastikos trenere, šokėjų komandų vadove. Tačiau, prasidėjus karantinui, kai praktiškai visa veikla persikėlė į nuotolį, ji pradėjo programuoti.
„Šokiai vyksta dažniausiai vakare, po darbo, o rungtynės savaitgaliais, mano laisvadieniais, jeigu galėčiau juos taip pavadinti. Todėl kai vieni žmonės po darbo skuba atsipalaiduoti, aš važiuoju į šokių treniruotes. Kai nori, viską galima suderinti“, – įsitikinusi ji.
Iš mažo miestelio kilusi ir atkakliai savo svajonių siekusi K. Garifovaitė neneigia, kad stereotipai ją lydi nuolat, tačiau niekas nesvarbu, kai užsiimi veikla, kuri suteikia laimę.
„Dažniausiai atsiranda žmonių, kurie iki galo nesupranta vienos arba kitos srities, teisia matydami tik labai mažą didelio paveikslo dalį. Galbūt šitas pokalbis padės kažkam vis dėlto pažvelgti į situaciją iš kitos pusės“, – lūkesčiu dalijosi laidos „Mergaitės taip nedaro“ pašnekovė.
-
Kad ateityje dirbs darbą, susijusį su technologijomis ir kompiuteriais, Monika Liutkutė suprato gana anksti. Nuo pat mažumės ji domėjosi šia sritimi, o kvietimą dirbti gavo dar studijuodama – egzaminas virto darbo pokalbiu. Šiandien M. Liutkutė yra vyr. programinės įrangos inžinierė, „Java“ programuotoja, ir programuotojų komandos techninė vadovė. Ji konsultuoja tiek programuotojus, tiek klientus nuo Afrikos iki Amerikos, kai kurie jų turi ir po daugiau nei 120 milijonų vartotojų.
-
Ieva Burbaitė baigė anglų ir norvegų kalbų lingvistikos studijas, kurį laiką dirbo net buhaltere, tačiau galiausiai pasuko į TECH ir šiuo metu yra techninių tekstų rašytoja. Ši profesija nauja ne tiek Lietuvoje, bet ir kitur pasaulyje, o specialistų poreikis vis auga.
„Profesija pasirinko mane, o ne aš ją. Kai studijavau, dar gailėjausi, kad nenuėjau kitu keliu, bet dabar kažkaip matau, kad eidama ir atradau, kas man tinka, patinka“, – pastebi laidos „Mergaitės taip nedaro“ pašnekovė. Šiandien Ievos dienos – labai skirtingos, tačiau visuomet gausios diskusijų su programuotojais, marketingo, pardavimų ar produkto valdymo profesionalais. Techninio rašymo specialistai yra atsakingi už produkto dokumentaciją – kas aktualu klientui, perkant ar naudojantis paslaugomis, produktu, arba kas aktualu su tuo dirbantiems.
Beje, neįprasta ne tik Ievos profesija, bet ir hobis – ji noriai žaidžia kompiuterinius žaidimus ir mano, kad jie gali padėti daugiau mergaičių atvesti į TECH.
-
Tokias istorijas kaip programinės įrangos inžinierės Viktorijos Jakobaitės daug kas vadina sėkmės, tačiau iš tiesų jos – ne apie sėkmę, bet apie atkaklias paieškas ir nesibaigiančias pastangas.
Iškart po mokyklos V. Jakobaitė įstojo į šilumos energetikos studijas, dirbo įvairius darbus, tačiau galiausiai viską metė ir šiandien yra dėkinga už naują karjerą.
Tiesa, mokytis teko daug, išbandyti – taip pat, o svajonių darbdaviai į naujai iškeptą programuotoją atsigręžė tik iš antro karto. Vis dėlto dabar V. Jakobaitė per 1,5 metų dirba jau 3-ioje darbovietėje, pati mentoriauja ir tiki, kad jos karjera tik įsibėgėja.
„Mane tai labai žavi. Praėjo jau daugiau nei treji metai, bet labai džiaugiuosi ir bent jau kol kas vyrauja mintis – kuo tolyn į mišką, tuo daugiau medžių. Kuo toliau neriu į šią sritį, tuo daugiau matau sferų, kiek dar visko norėtųsi čia išmokti ir sužinoti“, – kalbėdama apie savo karjerą IT, pripažino ji.
-
Vykdomąja startuolio „Omnisend“ direktore (COO) šiandien dirbanti Rimantė Ribačiauskaitė kone visuomet buvo apsupta išskirtinai vyriško kolektyvo. Ji viena pirmųjų pradėjo kalbėti apie startuolius Lietuvoje, kol galiausiai vienam jų ėmė vadovauti
„Technologijų sektoriuje ne visi yra programuotojai. Yra labai daug įvairių kitų pozicijų, profesijų, kurių reikia. Lygiai taip pat jame reikia ir „minkštųjų“ įgūdžių, žmonių, kurie išmano žmogiškuosius išteklius, organizacinę psichologiją, kurie dirba administracijoje, aptarnauja klientus ar parduoda. Labai daug yra įvairių krypčių ir sričių, kur galima dirbti TECH sektoriuje, ir tikrai nebūtinai kiekviena moteris turi būti programuotoja“, – įsitikinusi laidos „Mergaitės taip nedaro“ pašnekovė.
Anot R. Ribačiauskaitės, kalbant apie darbdavių aktualijas, IT rinka Lietuvoje yra išsunkta, vidutiniškai programuotojas per dieną gauna 4–5 darbo pasiūlymus „Linkedin“. Tad stengtis reikia ne tik pritraukiant geriausius darbuotojus, bet ir išlaikant jau suburtą profesionalų komandą.
„Didesnės TECH įmonės Lietuvoje jau visos šiandien siūlo labai geras sąlygas. Konkuruoti kažkokiais „perksais“, užkandžiais biure ar žaidimo konsolėmis jau nelabai įmanoma. Daug įmonių siūlo didelį spektrą pramogų, įvairių patogumų“, – apie darbo TECH rinkoje realybę pasakoja ji.
Tiesa, tik tinkami profesiniai įgūdžiai darbo IT srityje durų tikrai neatvers. Šiandien IT įmonės, pasirodo, didžiausią dėmesį skiria potencialaus darbuotojo kultūriniam atitikmeniui.
„Tikrai yra atvejų, kai mes techniškai labai stipraus kandidato, kuris puikiai išmano savo darbą, nepriimame, nes nematome, kad jis tinka į mūsų komandą kultūriškai, vertybiškai“, – atskleidė pašnekovė.
-
Judita Malininaitė šiandien dirba el. prekybos klientų aptarnavimo centro vadove, tačiau profesinę savo kelionę pradėjo visiškai kitoje srityje. Ji gana atsitiktinai nusprendė studijuoti lietuvių filologiją ir estų kalbą, bet visus darbus vėliau gavo būtent dėl estų kalbos – taip buvo priviliota ir į TECH.
„Estų kalbos specialistų Lietuvoje yra tikrai labai mažai. Ir jeigu kažkas kažko ieško, tai tu tiesiog jau žinai tuos žmones, kurie dirba su estų kalba, ir juos persivilioti, persikalbėti dirbti pas tave yra labai jau sunku“, – pastebi Judita.
Ir ji pati pokalbyje dėl darbo TECH srityje dalyvavo nė apie tai nežinodama – manė, kad tiesiog kartu išgers kavos. Vis dėlto dabar laidos „Mergaitės taip nedaro“ pašnekovė ne tik dirba vadovaujamą IT darbą, bet ir programuoti moko vaikus, dalinasi savo patirtimi su regionuose gyvenančiais moksleiviais, mentoriauja. Judita jaučia, kad susidomėjimas TECH sritimi auga, ir tuo džiaugiasi.
-
Dar paauglystėje vienodai smalsiai žiūrėjusi ir į tiksliuosius mokslus, ir į meną apjungti šias dvi sritis Živilė Subačienė galiausiai nusprendė pradedama WEB dizainerės karjerą. Šiandien ji – ne tik TECH srities profesionalė, bet ir verslininkė, dirbanti kada ir kur iš kur nori.
TECH srities studijos Lietuvoje galiausiai ją nuvedė į tolimąją Malaiziją, o tai įkvėpė tolesnėms kelionėms, nesitaikant prie darbdavio poreikių. Šiuo metu kartu su drauge Živilė kuria savo IT srities verslą „Lofty Dreamers“ ir mielai dalijasi WEB srities patarimais su kitais. „WEB dizainas – ir kūrybinė, ir techninė sritis. Galima čia labai daug pasireikšti tiems, kurie yra tokie kaip aš – mėgsta ir meninius dalykus, ir tiksliuosius mokslus. Tai puikiai apjungiama“, – sako ji, patirtimi dalindamasi su laidos „Mergaitės taip nedaro“ žiūrovais.
-
Inžinerijos direktore šiandien dirbanti Aliona Sosunova juokauja, kad, jei ir buvo kokia sritis, kur savęs vaikystėje nematė, tai tik IT. Ji baigė politikos mokslus, kelerius metus dirbo ir su renginiais, tačiau galiausiai viską metė dėl TECH – Alionos atkaklumas gali įkvėpti ne vieną.„Tas jausmas, kad tau čia nepavyks ar yra sunku, nedingsta. Niekada. Ar būna dabar, kad man atrodo, kad nieko nesugebu? O jetus. Kartą į ketvirtį tikrai būna, kai aš atsisėdu ir man atrodo, kad aš nieko nebemoku, čia vėl turime problemą ir aš neįsivaizduoju, kaip ją spręsti. Ir, apskritai, ką aš veikiu direktoriaus kėdėje? Tai aš net TECH mokslų nebaigusi. O, jei būčiau baigusi, gal man dabar būtų lengviau visą tai spręsti? Tas jausmas yra nuolatinis, tik skirtingiems žmonėms skirtingose srityse pasireiškiantis. Ir, jei galvojate, kad vyrai taip nesijaučia, tai, žinokit, jaučiasi lygiai taip pat kaip moterys, tik gal mažiau apie tai šneka“, – juokiasi laidos „Mergaitės taip nedaro“ pašnekovė. Pasak Alionos, taip jaustis normalu visiems, kurie lipa iš savo komforto zonos, auga ir tobulėja. Nepaisant šio diskomforto, TECH srities, patikina ji, sunku neįsimylėti dėl nuolatinio virsmo, išskirtinio požiūrio į kūrybiškumą ir kokybę, čia dirbančių žmonių – IT diktuoja pasaulio inovacijas, todėl pritraukia pačius stipriausius specialistus. Tiesa, suprasti tai jai užtruko, o kartu pareikalavo daug nerimo ir jėgų.
-
Aplinkos inžinierės išsilavinimą turinti Asta Kuckaitė šioje srityje praleido ne vienerius metus, sukaupė platų žinių bagažą, užėmė ir vadovaujamas pareigas, tačiau supratusi, kad turimas darbas nebeteikia pasitenkinimo ir prasmės, pandemijos laikotarpį išnaudojo savęs paieškai. Dabar ji – kelyje į TECH, kuris, atvirai dalijasi, ne toks lengvas, kaip kartais tenka išgirsti.
Lietuvos IT sektoriui šiuo metu trūksta apie 14 tūkst. darbuotojų, rodo asociacijos „Infobalt“ duomenys. Vis dėlto dažnu trūkumu ieškant darbo naujoje srityje išlieka praktikos stoka. Tad jau pusmetį IT darbo aktyviai ieškanti A. Kuckaitė turi patarimą darbdaviams, kurie neva niekaip neranda tinkamos kvalifikacijos darbuotojų.
„Labai dažnai prašo metų ar poros, kad žmogus būtų dirbęs IT srityje, ar tai net būtų su personalu susiję, ar su projektų valdymu. Bet, iš esmės, aš kiek pasigilinau, pakalbėjau, labai didelių, specifinių žinių, sakykim, personalo vadovams ar projektų vadovams nelabai ir reikia. Jiems daugiau reikia minkštųjų įgūdžių – organizavimo, derybų, bendravimo.
Tad mano patarimas darbdaviams – jie suranda žmogų, kuris savo asmeninėmis savybėmis, patirtimi ir vertybėmis tinka, ir jį apmoko. Aš manau, kad, jeigu žmogus jau drįsta keisti savo gyvenimo kryptį, tai yra pasiruošęs ne tik naujam darbui, bet ir naujam mokymui“, – aiškina A. Kuckaitė.
Jos teigimu, nors dalis darbdavių šiandien tai jau daro, kartais nepagalvoja apie brandesnio amžiaus darbuotojus, kurie nemato savęs praktikanto rolėje, nenori dirbti neapmokamo darbo. Tad verta kelti abipusio pasitikėjimo ir motyvacijos klausimus.
„Dabar yra labai didelė pasiūla ir labai didelė paklausa, bet kažkodėl tas skaičius nemažėja nė trupučio. Čia yra nesutarimas, kai vieni labai stropiai mokosi, bet galbūt ne tą, o kiti ieško jau su patirtimi, ir su diplomu. Diplomas ir lieka diplomu, kol tu nepradedi realiai dirbti. O jeigu bus darbas kartu susietas su mokymu, tai bus dviguba vertė, dvigubas greitis. Darbdaviai turėtų tai įvertinti, atsižvelgdami į konkretaus žmogaus motyvaciją“, – įsitikinusi ji.
-
Elektros ir elektronikos inžinerijos kryptį nagrinėjanti mokslininkė ir lektorė Neringa Dubauskienė pastebi, kad šiandien merginos vis dar turi pakovoti dėl savo vietos srityse, kuriose dažniausiai dirba vyrai.
„Merginoms už savo vietą dažniausiai reikia pakovoti. Joms reikia pakovoti, kad nebūtų priskirti tokie darbai kaip pildyti ataskaitas arba užrašyti kažką, kad jos nebūtų nustumtos į šoną ir galėtų dalyvauti kūrybiniame procese lygiaverčiai. Joms dažniausiai reikia įrodyti savo vertę, kartais net imtis užduočių, kurios joms yra kiek sunkesnės, nepasirodyti, kad kažko nemoka ar negali“, – kalbėdama apie inžinerijos studijas, pastebėjo ji laidoje „Mergaitės taip nedaro“.
Dėl to, tikina N. Dubauskienė, inžinerijos studentės labai greitai išmoksta būti savarankiškos, lanksčiai bendrauti ir valdyti savo laiką – vietos klaidoms yra mažiau, be to, tenka išlaviruoti, stengiantis neįžeisti kolegų ego. Nors tai vėliau padeda pritapti praktiškai bet kokiame kolektyve, kartu ir išvargina, nes nesąmoningai užkrauna papildomą psichologinę naštą.
„Reikėtų siekti savo asmeninių tikslų ir žiūrėti į tą sritį kaip į savo interesų sritį, nebandyti įrodyti, kad ir merginos kažką gali“, – patarė ji, pridurdama, kad svarbu atrasti tą nišą, kurioje sekasi geriausiai ir kuri yra įdomiausia.
Pačią N. Dubauskienę inžinerija sužavėjo savo kūrybiškumu ir pritaikomumu, kokią didelę įtaką tai gali daryti visuomenei, tačiau jai taip pat teko kovoti su stereotipais ir mitais.
„Iki šiol, kai prisipažįstu, kad dėstau universitete, ir atsakau į klausimą: „Tai ką gi dėstote?“, būna dažniausiai didelė nuostaba, kodėl būtent tokią specialybę. Aš manau, kad čia neturėtų būti, dėl ko stebėtis, ir labai lauksiu tos dienos, kai ta mano specialybė visiems atrodys suprantama, nepriklausomai nuo to, vyras ar moteris ją studijuoja ar dirba“, – lūkesčiais pasidalijo ji.
-
Jei nerandi darbo, susikurk darbo vietą pats – vadovaudamasi tokiu moto bankiniame sektoriuje savo profesinę kelionę pradėjusi Ilma Nausėdaitė išvyko į Indiją, grįžo su idėja vystyti meno projektus, o galiausiai atrado save TECH.
Šiuo metu Ilma Nausėdaitė yra įmonės „The Remote Company“ bendraįkūrėja ir viena iš vadovių. Smegenys ir siela ji – net keliems internetiniams produktams: nuo „MailerLite“, kuriuo naudojasi daugiau nei milijonas verslų, iki „MyZenTeam“, kurį su kolegomis kuria dabar ir taip tikisi pakeisti požiūrį į darbuotojų samdymą bei komandos formavimą. „Visos tos patirtys gal kartais atrodo kaip išsimėtę taškeliai, bet kažkuriuo momentu supranti, kad jie susijungia ir dažnai tie susijungimai, ypač iš skirtingų sričių, gali būti labai įdomūs ir netikėti, sėkmingi ir naudingi, iš verslo pusės žiūrint“, – laidoje „Mergaitės taip nedaro“ kalbėjo ji.
-
Galima pajuokauti, kad Dainos Bereišaitės gyvenimo užtektų keliems – ji studijavo audiovizualinį vertimą, kepė pyragus, dirbo paramedike, vadybininke, bet vis nenustojo ieškoti savęs ir šiuo metu yra IT palaikymo specialistė.
Nors technologijomis D. Bereišaitė susidomėjo dar mokykloje, ten pat pažintį su IT ir nutraukė dėl vyravusių stereotipų, kad tai – vyriška sritis. Informatikos mokytojai jai nepraleisdavo progos priminti, kad IT srityje merginai nėra, ką veikti. Atmintyje jai iki šiol įsirėžęs atsakymas, gautas paprašius tokių pačių užduočių, kokias gavo bendraklasiai vaikinai: „Tu juk mergina, tau nereikia tokių dalykų, neapsikrauk, vis tiek nesuprasi“.
„Galbūt dabar tai pasikeitė, nes visur merginas bando įstumti į TECH, kad nebijokite, viskas yra gerai, sritis labai plati ir kiekvienas žmogus gali rasti, ką veikti IT. Nesvarbu, moteris tai ar vyras. Tikrai visi gali rasti, ką nori daryti. Nėra taip, kad reikia būtinai programuoti ar kurti puslapius“, – aiškina dabar IT palaikymo specialiste dirbanti pašnekovė.
-
Pirmąkart susidūrusi su programavimu Milda Glebauskaitė tikrai negalvojo, kad tai – jos ir jai, tačiau šiuo metu ji dirba programinės įrangos kūrėja backend srityje ir mielai dalijasi savo sukauptomis žiniomis su pradedančiaisiais.
„Tai yra sritis, kur niekada neužteks to, ką jau moki. Nuolatinis tobulėjimas ir domėjimasis, kas šiuo metu atsiranda rinkoje, ir kaip keičiasi visa technologijų sritis, yra privalomas. Reikia nusiteikti, kad visą laiką seksi tas žinias ir toliau domėtis, gilintis. Niekada nežinosi visko“, – aiškina programuotoja.
Pirmasis M. Glebauskaitės darbas nebuvo apmokamas – programuoti ji išmoko atlikdama praktiką. Tačiau tuoj po to ledai pajudėjo ir šiuo metu ji ne tik kartu su komanda kuria milijonams vartotojų aktualius įrankius, bet ir pati padeda įdarbinti naujus kolegas. Deja, dažniausiai vyrus.
„Manau, kad yra keli dalykai, kodėl aš dar neturėjau nė vienos moters kandidatės“, – užsimena ji, kalbėdama apie savo kasdienybę ir mitus, kuriuos ir pati asmeniškai turėjo atstovėti.
-
Pirmąjį savo darbą TECH srityje Ieva Gražulevičiūtė gavo pasinaudojusi pasiūlymu draugui. Taip ji pradėjo dirbti testuotoja, o galiausiai persikvalifikavo ir šiuo metu yra backend srities programuotoja.
Jau 7 metus I. Gražulevičiūtė gali save vadinti TECH bendruomenės dalimi, tačiau neretai išgirsta ir nuostabą: „Kodėl tu moteris ir backende?“, ir pastabas, kad „Ieva – ne moteris, nes ji backend daro“.
Asimiliuotis tai, pripažįsta pašnekovė, nepadeda, o galvoje vis kirba ir vidinis kritikas, ir kiti klausimai, susiję su pasitikėjimu savimi. Todėl ji labai puikiai supranta, kaip nelengva gali būti moterims, dirbančioms srityse, populiaresnėse tarp vyrų.
„Labai svarbu, pirmiausia, susigyventi su savo vidiniu kritiku. Nes aš dirbu 7 metus, bet tikrai iki šiol turiu tą vadinamą apsišaukėlio sindromą, kai visą laiką atrodo, kad gal man čia tas nepavyks, o gal aš čia padariau nepakankamai gerai. Ir reikia priprasti, kad tas balsas yra ten, nekreipti į jį dėmesio ir neleisti jam atkalbėti nuo darbų.
Kitas labai svarbus dalykas – susirasti palaikymo tinklą. Tikrai labai daug žmonių nori mentoriauti. Yra programos kaip „Women go tech“, kur rasi žmonių, su kuriais tu visada gali pasikalbėti, kad galbūt sunku, paprašyti patarimo, ką galėčiau išmokti, kad man geriau sektųsi.
Ir, trečia, turbūt, yra rasti, kas smagu. Reikia žaidimo faktoriaus. Tarkime, darbe darai, ko reikia darbui, o namie darai, kas tau su tuo darbu susijusio yra smagiausia. Kad būtų kažkoks hobio ar džiaugsmo elementas tame“, – trimis svarbiausiais patarimais su svarstančiais apie karjerą TECH dalijosi programuotoja laidoje „Mergaitės taip nedaro“.
-
Informatikos studijas baigusi Ramunė Šimkuvienė planavo dirbti IT specialiste, tačiau ieškodama darbo išgirdo, kad ji – nereikalinga, nes yra moteris. Šiandien Ramunė dirba mokytoja ir savo pavyzdžiu stengiasi įkvėpti meilę informacinėms technologijoms.
Nors su stereotipiniu mąstymu mokytoja susiduria neretai, tačiau programavimo vyriška profesija tikrai nelaiko. Pašnekovės teigimu, mergaitės yra stropesnės ir daug greičiau supranta programavimo medžiagą. Be to, jos paprastai nesiblaško ir siekia tikslingai savo užsibrėžto tikslo – kaip ir ji pati.
„Mano charakteris toks – aš nepasiduosiu. Tai ir nepasidaviau“, – pastebėjus, kad darbo rinkoje jos išgirstos pastabos lyties pagrindu ne vienam galėjo pakirsti žemę iš po kojų, patikino R. Šimkuvienė.
Paklausta, ką reikėtų daryti, kad TECH srityje turėtume daugiau specialistų, ji minėjo šeimos ir artimųjų indėlį į tolesnius vaiko pasirinkimus, gerų pavyzdžių stoką.
„Šeima neturėtų taikyti stereotipų. Tada galbūt mergaitės atsipalaiduoja ir pasirenka tą įdomesnę sferą. Be to, aišku, reikėtų kuo daugiau kalbėti apie moterų pasiekimus TECH srityje. Ir ne tik pasiekimus, bet ir galimybes, ką jos gali pasiekti“, – tikino mokytoja.
- Visa fler
