Avsnitt

  • Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

    Su gydytoja ir endobiogenikos specialiste Yuliya Asovskaja kalbame apie ciklą, visas jo fazes, kuo jos ypatingos, kas vyksta kiekvienos iš jų metu, kokie hormonai turi įtakos mūsų savijautai.

    Kodėl neįmanoma jaustis taip pat ir ciklo pradžioje, ir pabaigoje? Kokie hormonai ir kaip veikia mūsų kūną ir savijautą skirtingose ciklose fazėse? Kodėl normalu, jei galbūt po gimdymo, kol žindote, nejaučiate ar jaučiate silpnesnį potraukį lytiniams santykiams? Kas tą lemia? Kodėl kortizolis nėra tik blogas hormonas, ką dažnai apie jį girdime, ir už ką jam reikėtų padėkoti? Kodėl moterims tokia svarbi skydliaukė, kokie hormonai joje gaminasi ir kokie ženklai gali rodyti, kad skydliaukės veikla yra sutrikusi?

    Tikimės su Yuliya, kad šis pokalbis padės bent šiek tiek labiau priimti, pamilti savo stebuklingą kūną.

    Gero klausymo ir iki susitikimo pokalbio aptarimui Discord‘e!

    Šiltai,

    Marija

  • Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

    Kviečiu klausyti pokalbio su dviejų vaikų mama, sertifikuota holistinio vaikų miego (HSC) ir žindymo (CLC) specialiste, šeimos gydytoja Vytene Menkevičiene, kurios išversta „Ramaus miego knygą“ man labai padėjo nurimti auginant savo pirmagimį ir ne tik sužinoti daug vertingų faktų ne tik apie vaikų, bet ir apie mūsų, suaugusiųjų miegą.

    Vytenė dalinasi, kad vaikų miegu pradėjo domėtis vedina savo asmeninės patirties, kai augindama pirmagimę, kaip daugelis tėvų, susidūrė su gausybe mitų, neleidusių džiaugtis motinyste. Kaip paaiškėjo, daugelis jų tebuvo tam tikrų žmonių nuomonė, o ne faktai, ir tai atradusi, ji sako, negalėjusi tylėti. Vytenė mano, kad jos misija yra skleisti mokslu pagrįstą informaciją apie vaikų miegą ir mažinti įtampą, nerimą tėvystėje, labiau pasitikint savimi ir savo vaikeliu.

    Apie tai šiame pokalbyje ir pakalbėsime: kodėl Vytenei labiausiai tiko būtent holistinis požiūris į miegą, kas tai yra, su kokiais klausimais tėvai dažniausiai kreipiasi pagalbos į ją, kodėl mūsų lūkesčiai vaikų miegui kartais yra tiesiog nerealistiški, kas miegui daro įtaką ir į ką svarbu atkreipti dėmesį, kai vaikas, mūsų akimis, keliasi per dažnai, miega per trumpai, ir kodėl čia tokia svarbi vaiko raida.

    Tikriausiai ne vienai iš jūsų yra buvę tokių etapų, kai stipriai nerimavot dėl vaiko miego netgi labiau ne dėl to, kad tai vargintų jus, bet dėl to, nes pradedat klausti ar toks trumpas, jautrus miegas su daugybe pabudimų nepakenks jūsų vaiko raidai, sveikatai. Apie tai taip pat klausiau Vytenės – kada reikėtų sunerimti ir kokie ženklai gali rodyti, kad vaikui miego tikrai trūksta ir tai atsiliepia jo sveikatai.

    Taip pat pakalbėjome apie įpročius, apie vaiko mokymą užmigti pačiam ir kodėl vaikams tą sunku padaryti, bet to iš jų kartais tikimės, ir ką reikėtų žinoti apie „cry it out“, metodą, kai vaikas paliekamas užmigti pats, nors ir verkia, nes tikimasi, kad „paverks ir nustos“.

    Kviečiu klausyti pokalbio ir būtinai susirasti Vytenės profilį „Kiškiai sapnuoja“ Instagram‘e, jei ieškote ramybės vaikų miego temoje.

    Gero klausymo,

    Marija

  • Saknas det avsnitt?

    Klicka här för att uppdatera flödet manuellt.

  • Tęsiu pažadą ir kalbinu moteris apie jų gimdymo patirtis bei nėštumo ir pogimdyminę priežiūrą įvairiose užsienio šalyse.

    Šiais pokalbiais siekiu padrąsinti ir prisijungti prie diskusijų apie gimdyvių ir medicinos personalo bendradarbiavimą siekiant ne tik mediciniškai, bet ir psichologiškai saugaus gimdymo sąlygų moterims Lietuvoje. Taip pat noriu paskatinti moteris domėtis, gilintis į gimdymo temą, kuri, manau, yra tikrai svarbi motinystėskelionėje.

    Šįkart kalbamės su mano mylima drauge, kardiologijos gydytoja rezidente Aiste Pilkiene, kuri dalijasi, kaip vyko jos nėštumo priežiūra Šveicarijoje, Bazelio mieste, kiek ji turėjo laisvės vadovauti savo gimdymui, koks buvo akušerės, gydytojo vaidmuo, kodėl Aistei susidarė įspūdis, jog viskas net šiek tiek pernelyg orientuota ne į personalą, o į klientą.

    Aistė pasidalino ir nuotraukomis, kurios tikrai iškalbingos, tad keliomis iš jų pasidalinsiu ir šiame laiške.

    Išgirsite ir daug įvairių detalių, kurios kai kurių iš jūsų, labiau besidominčių gimdymo tema, galbūt visai ir nenustebins, o kai kurioms galbūt sukels ir nuostabą, kad iš tiesų taip būna.

    Pavyzdžiui, kodėl dar besilaukiant rekomenduoja susirasti akušerę. Arba kad iškart po gimdymo nepaima kūdikėlio nei sverti, nei matuoti, leidžia virkštelei nupulsuoti pačiai. O šeimai su ką tik gimusiu kūdikiu ramiai ir tyliai praleisti keletą valandų vieniems toje pačioje gimdymo palatoje bei ten pat ir pavalgyti.

    Apie maistą – atskira didelė tema, bet nesiplėsiu, viską išgirsite pokalbyje (mano komentaras, nuskambėjęs pokalbio metu, apie maistą, kurio net nesinori prisiminti, deja, yra apie iš patirties Vilniaus gimdymo namuose, tačiau tikrai esu girdėjusi ir labai nuostabių atsiliepimų apie maistą gimdyvėms kitose, gimdymuspriimančiose, įstaigose).

    Taip pat Aistė dalinosi, kada leidžia po gimdymo keliauti namo ir ką veikia akušerė, lankanti šeimą po gimdymo. Kiekvienai moteriai po pirmojo gimdymo priklauso 16 tokių akušerės vizitų ir 10 po antro ar kitų gimdymų moteriai pageidaujant. Tokie apmokytų specialistų vizitai numatomi jau ir Lietuvoje artimiausiu metu, daugiau apie tai papasakosiu netrukus.

    Klausant Aistės man vis kirbėjo mintis, jausmas... jog taip ir turėtų būti. Bent kažkaip panašiai :)

    Ir labai įsiminė viena iš Aistės pasakytų frazių: „Profesionalumas ir yra tame, kiek gebi atliepi konkrečios šeimos poreikius.“ O tie poreikiai gali būti labai skirtingi.

    Ir tikrai išgirsite Aistės įspūdžius apie gyvenimą Šveicarijoje, jos visuomenę.

    Kviečiu klausyti ir susitikti pokalbio aptarimui, įspūdžių pasidalinimui mūsų bendruomenės Discord‘e, prie kurio prisijungti galėsi tapusi KALBA MAMOS narystės prenumeratore. Visą informaciją rasti www.kalbamamos.lt

    Gero klausymo!

    Marija

  • Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

    Pokalbiui apie tikslus ir įpročius pakviečiau gydytoją psichoterapeutą Dainių Jakučionį, kuris jau daugiau nei 15 metų gilinasi į su žmogaus kūnu ir protu susijusius klausimus, o pastaruosius 10 metų aktyviai konsultuoja kaip psichoterapeutas. Jis veda mokymus ir skaito pranešimus įvairiose konferencijose, susijusiose su psichologine gerove ir psichine sveikata, o taip taip pat yra programėlės „Sensa“, padedančios susidoroti su psichologiniais sunkumais, bendraautorius. Dainius Jakučionis socialiniuose tinkluose dalinasi psichologinėmis įžvalgomis, skirtomis asmeninei saviugdai.

    Man atrodo, kad sausio tema apie tikslus ir įpročius yra tam tikras mūsų gruodžio temos tęsinys, kai kvietėme stabtelėti ir peržvelgti prabėgusius metus, paklausti savęs, kas mums patiko, praturtino, kokias pamokas išsinešame į kitus metus, ką norėtume tęsti, o ko – ne.

    Dabar man norisi kviesti pokalbiui ne apie tai, kaip nuversti kalnus, bet kaip iš tiesų išgirsti, suprasti, ko aš noriu, dėl ko dega mano širdis ir kokius žingsnius, nors ir labai mažus, galiu kasdien žengti to tikslo ar tikslų link?

    Šiame pokalbyje kalbėsime apie:

    kodėl ši, tikslų, tema mus galbūt erzina, o gal net ir žmonės, kurie kelia sau kažkokius tikslus ir viešai apie tai dalinasi? Ar verta susirūpinti, jei neturime šiuo metu jokių tikslų? Kodėl svarbu atskirti norus, svajones nuo tikslų ir pasidžiaugti kiekvienu žingsniu, kurį žengiame tikslo link. Apie baimes. Kodėl bijome kelti tikslus ir iš kur tos baimės atsiranda? Apie nusivylimus. Kodėl neverta nusivilti, bet verta bandyti vėl ir vėl iš naujo. Apie perfekcionizmą. Kodėl daug vertingiau pastovumas darant nors ir labai mažus žingsnelius, bet daryti, o ne sustoti, nes neišeina pasiekti tobulo rezultato.

    Pokalbiui baigiantis dar turėjau pilną kišenę klausimų, bet laiko yra tiek, kiek yra, sąlygos tokios, kokios yra, ir paleidžiu šį pokalbį su viltimi, kad bet kokiu atveju išsinešite iš jo gerų, įkvepiančių, padrąsinančių minčių.

    Gero klausymo!

    Marija

  • Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

    Tai buvo vienas iš tų tekančių pokalbių, po kurio išėjau su jausmu, lyg jis būtų trukęs vos keliolika minučių, nors prakalbėjome beveik pusantros valandos. Ir nė minutės iškirpti nekilo rankos.

    Pokalbis įkvepiantis, raminantis, kviečiantis tiesiog sustoti ir paklausyti, ką man iš tiesų kužda mano širdis. Kokie sprendimai yra mano sprendimai? Ko aš iš tikrųjų noriu, ir kodėl kai kurių žingsnių, kuriuos žengti norėčiau, įsivaizduoju, kaip tai galėtų atrodyti, visgi žengti nedrįstu?

    Iš tiesų tai buvo visiška avantiūra ir tikrų tikriausias nuotykis. Klausiau Ingos kalbant vienoje moterų grupėje, kurioje kartu dalyvaujame, ir tiesiog pajutau, kad labai noriu ją pakalbinti. Turėjau vieną temą kviesdama ją, bet žinot, kai žmogus toks turtingas patirtimis, idėjomis, gyvenimu, svajonėmis, žodžiai iš jo tiesiog trykšta ir jų klausytis labai gera.

    Ta tema buvo – apie drąsą rinktis savo, savo šeimos kelią, kai didelė dalis tavo aplinkos žmonių tam galbūt nepritaria, tavęs nesupranta. Ingos atveju – tai palikti miestą ir apsigyventi vienkiemyje, miškų apsupty. Pasirinkti namų mokymą vaikams. Gaminti maistą krosnyje. Ir mėgautis savo šeimos gyvenimu. Niekur neskubėti, nelėkti, gyventi kiekvienam šeimoje savu ritmu, be žadintuvų.

    O šiemet Ingos vaikai sugrįžo į ugdymo įstaigas ir gyvenimas tapo panašesnis į tokį, kokį gyvena didžioji dalis. Apie tai, kaip Inga jautėsi praėjusiais metais, ir šiemet po dviejų visiškai skirtingų rudens, žiemos sezonų, čia ją ir pakviečiau papasakoti. Nes tokios patirtys įkvepia.O toliau pokalbis sukosi ir apie ugdymą namuose, ir apie 5 vaikų auginimą, ir iš kur atsiranda jos įkvėpimas, jėgos, energija idėjoms įgyvendinti, kurti verslui. Taip pat apie santykius, kuriuos su vyru kuria jau kelis dešimtmečius.

    Ar daug reikia drąsos pasirinkti kelią, kuriam nepritaria tavo šeimos aplinka, bet tu jauti, jog tai tavo, jūsų?

    Kas yra Ingos atrama, kur ji semiasi vilties, stiprybės, jėgų?

    Man šis pokalbis buvo tikras malonumas. Tikiuosi, kad klausyti gera bus ir jums.

    Marija

  • Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

    Kviečiu klausyti pokalbio su psichologe-psichoterapeute Anna Vinkovskiene, kuri, sujungusi savo asmeninę nevaisingumo patirtį, su profesine, šiandien padeda moterims, vyrams, poroms, išgyvenančioms nevaisingumą, susiduriančioms su iššūkiais susilaukti vaikų. Persileidimai, nepastojimas, o gal ir nevaisingumo diagnozė – apie visa tai ir pakalbėsime.

    Kokie jausmai kyla susidūrus su šiais iššūkiais, ką žmonės išgyvena, kaip tai paveikia savivertę, savęs matymą, santykius su artimaisiais ir savo žmogumi, partneriu, savęs kaip moters ar vyro suvokimą.

    Kaip būti šalia žmogaus, kuris išgyvena netektį, arba kaip nenutolti, išlaikyti santykį su brangia drauge, kuri patyrė persileidimą, o jūs jau sūpuojate savo mažylį ant rankų.

    Ir, žinoma, kaip sau padėti ir ar įmanoma vėl džiaugtis gyvenimu ir matyti jame prasmę, kai galbūt šeima, vaikai buvo didžiausia tavo svajonė, bet jai išsipildyti, rodos, nelemta.

    Savo patirtį ir žinias Anna sudėjo į knygą „Meškiukas už stiklo: nevaisingumo užrašai“, kurią, manau, verta perskaityti ne tik moterims, patyrusioms persileidimą, ar poroms, žengiančioms nevaisingumo keliu, bet ir jų artimiesiems, o ir visiems, kurie nori geriau suprasti šiuos iššūkius patiriančius žmones, o jų tikriausiai kiekvienas iš mūsų savo pažįstamų, artimųjų tarpe tikrai turime.

    Kviečiu klausyti, dalintis šiuo pokalbiu su tais, kam, manote, jis gali būti reikalingas. Ir ačiū, kad palaikot mus su Austėja, keliančias tokias jautrias ir nelengvas temas. Kalbėti apie tai drąsiau, kai žinome, kad pokalbiai ras kelią iki jūsų ir pasieks, palies jus.

    Gero klausymo.

    Marija

  • Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

    Šiandien dalinuosi pokalbiu su Krizinio nėštumo centro įkūrėja, 5 vaikų mama Zita Tomilienine ir centro psichologe, 4 vaikų mama, Rūta Mickevičiene. Taip kartais nutinka, kad ilgai kam nors ruošiesi, ruošiesi, bet įvyksta būtent tada, kada tikriausiai ir būna tinkamiausias laikas. Taip ir šįkart. Nors Zitą pakalbinti norėjau nuo tinklalaidės gyvavimo pradžios, susitinkame įrašų studijoje centro veiklos dešimtmečio proga, o dar ir turime progą pakalbėti apie dienos šviesą ką tik išvydusią knygą, kurią sudarė psichologė Rūta Mickevičienė. Knygoje užrašyta 30 moterų istorijų, kurios kreipėsi į Krizinio nėštumo centrą.

    O aš Zitos ir Rūtos klausiau, su kokiomis istorijomis ir iššūkiais ateina moterys ieškoti pagalbos, ar centras būna pirmasis pagalbos laiptelis, ar visgi moterys visų pirma jos bando ieškoti tarp artimų žmonių. Kokios gyvenimo aplinkybės verčia rinktis ar gimdyti kūdikį, ar ne, kokią nemokamą pagalbą Krizinio neštumo centras teikia.

    Per dešimt jo veiklos metų gimė virš 600 kūdikių, kurie galbūt būtų negimę. Bet gimė ir auga apsupti meilės, nes moterys sulaukė pagalbos ir paramos ne tik pirmoms dienoms ar mėnesiams, bet net porai metų. Prie tos pagalbos prisideda ir daug geros širdies žmonių.

    Taip pat man visuomet norisi paprašyti paberti išminties perlų moterų, kurių motinystės stažas jau yra gerokai ilgesnis nei mano, nes iš kiekvienos istorijos galiu pasičiupti kažką vertingo ir tinkančio, įkvepiančio sau.

    Tikiuosi, kad tą padaryti pavyks ir jums.

    Kviečiu klausyti ir susitikti pasidalinimams, diskusijoms KALBA MAMOS Discord‘e.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau keletą metų iš eilės remia KNC veiklas, susijusias su pagalba moterims bei šeimoms krizinio nėštumo metu.

    Kalbėkime, mamos

    Marija

  • Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

    Šiandien kviečiu klausyti mūsų pokalbio su Lina Gabrijolavičiene, su kuria prie KALBA MAMOS mikrofonų jau esame kalbėję ir anksčiau. Ir su ja kalbėtis tikrai yra labai įdomu.

    Lina yra ne tik gimdymo dula, bet ir lektorė, dirbanti nėštumo ir motinystės temose, ji taip pat kviečia moteris individualiam pokalbiui apie gimdymo patirtį, remiantis naratyvinės terapijos metodais.

    Kaip Lina atsirado šitoje temoje, kaip sugalvojo šią idėją, su kokiomis istorijomis moterys pas ją ateina ir kas dažniausiai jas neramina pagalvojus apie gimdymą, kuris įvyko kažkaip ne taip, kaip būtų norėjęsi, čia ir pasikalbėsime.

    Man Liną pakalbinti buvo dar labai įdomu dėl to, nes žaviuosi žmonėmis, kurie tiesiog daro tai, dėl ko jiems dega širdis, kas jiems įdomu, ir atranda, jog tai gali būti jų gyvenimo kelias, darbas, pašaukimas. Nors ji nėra nei gydytoja, nei psichologė, nei akušerė, ji tikrai žino, jog turi, kuo pasidalinti su moterimis, kurioms gimdymas paliko kažkokį – didelį, o gal vos įžiūrimą – randą. Ir jį prisijaukinti įmanoma tik kalbant. Lina tokių moterų, kurios ieško pokalbio, ir laukia.

    Taip pat šnektelėjome:

    kodėl retai moterys gali apie savo gimdymą ir motinystės iššūkius kalbėti su savo mamomis? Kodėl neretai iš vis vengiame kalbėti apie gimdymą, nors ji sunkiais, slogiais, klampiais sluoksniais yra mumyse nusėdusi? Kaip rasti drąsos priimti sprendimus pačiai? Kaip gimdyme pasireiškia „geros mergaitės sindromas“?

    Gero klausymo!

    Kalbėkime, mamos.

    Marija

  • Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

    Šiuo pokalbiu pradedame pokalbių ciklą apie gimdymo ir pogimdyminės priežiūros patirtis iš įvairių pasaulio šalių. Pokalbius įrašinėsime nuolat, o dalinsimės jais kiekvieną mėnesį.

    Su Austėja pokalbį įrašinėjome jos namuose rugsėjo pabaigoje, kai su šeima lankėme jų ką tik pagausėjusią šeimą. Viso pokalbio metu Austėja sūpavo saldžiai snaudžiantį tuo metu poros savaičių amžiaus sūnų Perkūną.

    O kalbėjome apie jos gimdymą Kolumbijoje prieš šešerius metus. Kaip Austėja išsirinko įstaigą gimdymui, kaip vyksta nėščiųjų priežiūra, kodėl gimdymas, jei neprasideda savaime, yra skatinamas, kas paliko didžiausią įspūdį ir ką ji prisimena kaip trūkumus, kokia vyravo nuotaika ir bendravimo kultūra. Taip pat papasakojo apie nėščiųjų priežiūrą po gimdymo.

    Gero klausymo!

    Marija

  • Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

    Spalio mėnesį dėmesį skirsime gimdymo patirtims ir laikui po jo. Džiaugiuosi, kad pagaliau pradedame, nors tiksliau reikėtų sakyti pratęsiame, tik daug aktyviau, gimdymo patirčių pokalbius. Jų bus daug ir iš įvairių šalių. Su mumis susisiekė moterys iš Norvegijos, Švedijos, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijo, Nyderlandų ir Danijos, norinčios papasakoti, kaip atrodo nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų priežiūra, kokiomis sąlygomis vyksta gimdymai ir kokius pasirinkimus turi moterys. Šiuos pokalbius įrašinėsime nuolat ir dalinsimės kas mėnesį. Šį mėnesį pasidalinsime pokalbiais apie gimdymus ir priežiūrą po jo Kolumbijoje ir Šveicarijoje.

    O dabar kviečiu klausyti pokalbio su nepriklausoma akušere, dula Agne Škudiene, kurią pakalbinti norėjau jau labai seniai, bet, matyt, viskam savas laikas, todėl džiaugiuosi galėjusi pakalbinti Agnę apie tai, kaip akušerija atsirado jos gyvenime, kuo ypatinga tęstinė akušerinė priežiūra, kodėl jai taip rūpi, kokias gimdymo sąlygas turi moterys ir kodėl ne vieną kartą šio pokalbio metu Agnė graudinosi, kai kalbėdavome apie moteris, draugystę, bendruomenę ir jos svarbą.

    Taip pat Agnė pasidalino apie gimdymo centrus Latvijoje, Islandijoje ir Vokietijoje.

    Kviečiu klausyti ir jungtis prie KALBA MAMOS narystės, jei mūsų veikla, temos atrodo įdomios ir jei ieškai mamų bendruomenės.

    Kalbėkime, mamos.

    Marija

  • Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

    Kviečiu klausyti pokalbio su psichologe, dviejų vaikų mama, nuostabių knygų „Ryšys su savimi, ryšys su savimi“, „Dviejų vaikų mama“ bei tinklaraščio „Ryšyje“ autore Egle Lukinaite-Vaičiurgiene.

    Eglės teiravausi, kada ir kodėl ji nusprendė išleisti savo abi dukras į darželį (su jaunesniąja, beje dabar kaip tik prasidėjo darželio adaptacijos kelionė), kaip taip nutiko, kad prieš tampant mama dairėsi darželio, kuris priima vaikus anksčiausiai, o išleido pirmąją dukrą tik maždaug ketverių metų.

    Ir, žinoma, palietėme daug esminių klausimų:

    kas apskritai yra toji adaptacija, kokie ženklai leidžia nuspėti, kad ji vyksta ir vaikas po truputį susidraugauja su darželiu, su auklėtojomis, koks elgesys rodo, kad vaikas darželiui dar nepasiruošęs, kodėl labai svarbu leisti vaikui su nauja aplinka susipažinti būnant šalia tam suaugusiam žmogui, su kuriuo jis jaučiasi ramus ir saugus.

    Adaptacija vyksta ne tik vaikams, bet ir tėvams - ką daryti su savo nerimu išleidžiant vaiką į darželį? Eglė kviečia pažvelgti giliau ir paklausti savęs:

    iš kur tas nerimas kyla? Ar aplinka, kurioje paliekame vaiką, mums atrodo saugi? Jei ne, ar turime kitą pasirinkimą? O jei žmonėmis, kurie rūpinasi mūsų vaiku, galime pasitikėti, ką tas viduje krebždantis nerimas mums sako, kokią žinią siunčia?

    Galų gale, ar tikrai sprendimas vesti vaiką į darželį yra mūsų pačių sprendimas? O gal jaučiame aplinkos spaudimą?

    Eglė pateikia ir keletą argumentų, kodėl visgi darželis lengvesnė ir turtingesnė patirtis yra vyresniems vaikams, ir kaip atsirado mitas, kad metukų amžiaus vaikai adaptuojasi lengviau.

    Kalbėkime, mamos.

    Marija

  • Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

    Šįkart kviečiu nerti į poros santykių temą. Kalbamės su psichologe-psichoterapeute, 4 vaikų mama, knygos „Motinystės kelias“ autore Sigita Valevičiene.

    Su vyru kartu esame jau vienuolika metų ir man tikrai labai įdomi visa ta bendro gyvenimo dinamika, kurios ypač padaugėja gimus vaikams. Labai ryškiai pamenu tuos pirmuosius kampų gludinimosi metus ir išryškėjusią mintį, kad laikotarpis iki pirmo vaiko gimimo buvo tiesiog ištisas medaus mėnuo. Dažnai tą girdžiu ir iš kitų mamų.

    To patvirtinimą, iš dalies, išgirdau ir iš Sigitos. Pirmasis skyrybų bumas yra, kai vaikui yra maždaug metai. Antrasis – kai vaikai pradeda tolti nuo tėvų.

    Dažnai į santykius ateiname tikėdamiesi, kad gal ir ne viskas, bet daug kas vyks tarsi savaime. Deja, dažniausiai taip nėra. Mes keičiamės, keičiasi gyvenimas, keičiasi ir santykis. Mes išgyvenam krizes ir nors tikriausiai dažnas mūsų tų krizių bijome ir žiūrime į jas tarsi į ženklą, kad jau „viskas, tikriausiai teks skirtis, nes nebemylim vienas kito“, krizė gali būti galimybė.

    Pažersiu keletą klausimų, į kuriuos leidomės šio pokalbio metu:

    Kiek iš mūsų šeimų atsinešti modeliai turi įtakos mūsų kuriamiems santykiams? Ar lengva tuos modelius pakeisti? Kaip mes renkamės partnerį? Ir ar iš tikrųjų renkamės mes, ar šitą darbą už mus padaro smegenys? Kodėl pora, kuri nekonfliktuoja, yra pasmerkta žlugti? Kodėl dažnai turime lūkestį, kad kitas turėtų nuspėti, kaip aš jaučiuosi?

    Antroje pokalbio pusėje šiek tiek, labai natūraliai, įkritome į tai, kaip ir kodėl keičiasi santykis, ir kas nutinka iš tiesų, kai gimsta vaikas:

    Kodėl vaiko atsiradimas yra toks ypatingas laikas ir kodėl tiek daug porų, vos susilaukę vaiko, skiriasi? Kodėl vyrai neretai įkrenta į priklausomybes, o mamos ant savo pečių perima visą buitį? Kaip neleisti buičiai ir kasdienybei nužudyti romantikos, aistros ir išlikti kartu, nebūti tik mama ir tėčio, bet ir mylimaisiais?

    Man šis pokalbis labai patiko, klausysiu tikrai jį dar ir dar, nes tikrai yra, ką pamąstyti. Kviečiu pasidalinti juo su savo žmogumi ir pasikalbėti ne tik apie tai, ką išgirsite, bet ir apie jūsų santykį, ko trūksta, ką norėtumėt pakeisti, ir dėl ko vis dar mylite vienas kitą.

    Gero klausymo!

    Marija

  • Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

    Sveiki įsijungę naują „Mama, ką valgom?“ rubrikos pokalbį, kuriame aš, Morta Belenavičienė, kalbuosi su gydytoja osteopate Elena Kublickiene. Eleną pasikviečiau norėdama išgirsti apie kūdikių sėdėjimą valgymo kėdutėje bei kramtymą, tačiau ji papasakojo dar daugiau įdomių dalykų apie mūsų kūnus.

    Beje, nenustebkite, kad pokalbio įraše mano balsas skamba keistai – įrašinėjant pokalbį buvau dar šiek tiek užkimusi, o tai buvo paskutinė proga įrašyti pokalbį prieš Elenai išvažiuojant.

    Labiausiai knietėjo sužinoti, ar valgymo kėdutėje sėdinčiam vaikui yra svarbi kojų atrama bei taisyklinga sėdėsena (bei kokia ta taisyklinga sėdėsena yra), tad buvo įdomu išgirsti gydytojos osteopatės įžvalgas apie tai.

    Pokalbio pradžioje Elena papasakojo ir apie osteopatiją – kuo ji ją patraukė, kaip atrodo diagnozės procesas, kaip svarbu atsižvelgti į visą kūną, nes visiškai viskas mūsų kūne yra susiję, kaip ieškant sprendimo ir taikant gydymą reikia žvelgti plačiau, nei tik į tą vietą, dėl kurios skundžiasi pacientas, o kartais – net ir į jį supančią aplinką: tėvus, senelius (ypač, jei gydomas vaikas).

    Šiuose pokalbiuose dažnai miniu vaiko vedamo primaitinimo metodą, kuriuo su kietu maistu supažindinau ir savo vaiką, tad buvo be galo svarbu aptarti ir springimo bei žiaukčiojimo skirtumus, burnoje veikiantį kramtymo mechanizmą, kaip atrodo mokymasis kramtyti ir kodėl jis toks svarbus pažindinantis su maistu.

    Man pačiai daugiausia ramybės suteikė žinojimas, kad žmogaus organizmas labai protingai sukurtas, tad ir mokantis valgyti bei kramtyti kūdikio burnoje veikia įvairiausi apsauginiai mechanizmai (pavyzdžiui, žiaukčiojimas), todėl didesnis maisto gabaliukas burnoje nebūtinai reiškia springimą.

    Kaip visuomet, už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai „START FM“. O dabar – kviečiu klausytis pokalbio!

    Morta

  • Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

    Šiandien kviečiu klausyti pokalbio su dainininke Ieva Zasimauskaite, kurią norėjau pakalbinti apie tikriausiai vieną jautriausių ir neretai sudėtingiausių etapų – pirmuosius mėnesius po gimdymo. Ypač, kai mama tampi pirmą kartą.

    Peržvelgusi per ketverius metus įrašytus pokalbius supratau, kad su moterimi, kuri ką tik tapo mama ir galėtų pasidalinti labai šviežiais jausmais, emocijomis, patirtimi, mintimis, esame kalbėję labai seniai.

    Tą dieną, kai įrašinėjome pokalbį jaukiai susėdę Ievos miegamajame, jos dukrytei Prijai buvo vos 5 savaitės.

    Šis laikotarpis po gimdymo yra vadinamas ketvirtu trimestru. Tai labai jautrus laikas, kai per vieną dieną labai stipriai pasikeičia mūsų gyvenimas ir po truputį, visa šeima kartu, bandome išmokti gyventi naujoje realybėje. Ir kiekviena iš mūsų jį patiriame labai asmeniškai, individualiai, ypatingai. Ta patirtis yra niekieno kito, tik mūsų.

    Ir kiekviena, bandymo būdu, galime ieškoti ir atrasti, kalbant, dalinantis, prašant pagalbos, kas gali mums padėti šį tiltą pereiti. Ir net jeigu jis siūbuoja, turint, į ką įsikibti, galime jaustis ne vienos. Kas tai bus – bendruomenė, kitos mamos, vyras, mama, sesuo ar draugė – priklauso nuo to, ko mums reikia.

    O Ieva šiame pokalbyje dalinosi apie ruošimąsi tapti mama ir kam visgi niekaip neįmanoma pasiruošti. Apie svajonių gimdymo laukimą ir kaip jai pavyko nėštumo pabaigoje priimti žinią, kad teks daryti Cezario pjūvio operaciją, kurios ji labai nenorėjo. Apie nerimą, operacijos baimę ir po dešimties metų sugrįžusias panikos atakas.

    Kalbėjome apie visą motinystės pradžios intensyvumą, didžiulį svorį: jausmus, kūno ir emocinius iššūkius po Cezario pjūvio operacijos, nežinojimą, ką ir kaip daryti ir mintis, jog visa tai, ką patiriu, yra tiesiog per sunku.

    Apie nelengvą žindymo pradžią, nes žindymo varikliukui po Cezario pjūvio operacijos neretai prireikia daugiau laiko, kantrybės ir pastangų. Apie tai, kokia didelė dovana yra mylinti ir rūpestinga bendruomenė, kuri gali mėnesį laiko gaminti ką tik kūdikio susilaukusiai šeimai šiltą naminį maistą.

    Apie baimę ir gėdą kreiptis pagalbos, pasakyti, kad jautiesi labai blogai. Ir norą, kad tavimi pasirūpintų lyg maža mergaite, ir norą atstumti tą rūpestį, nes nori būti stipri ir pati su viskuo susitvarkyti. O be to, atrodo, kad kitos ir nekalba apie tai, koks tas pradžios laikotarpis gali būti sudėtingas, tai tikriausiai tik aš viena čia klimpstu ir nesugebu?

    Manau, kad šis pokalbis puikiai įsilieja į mamos psichikos sveikatos temą, kuria kalbėti savo bendruomenę kviečiame liepos mėnesį. Ačiū Ievai, jog atvėrė namų duris ir širdį, kad šis pokalbis įvyktų.

    Kviečiu klausyti, tapti KALBA MAMOS nare ir susitikti pokalbiams KALBA MAMOS Discord‘o kanale.

    Kalbėkime, mamos.

    Marija

  • Labas! Prie KALBA MAMOS tinklalaidės mikrofono sveikinuosi aš, Marija Keršanskienė, ir džiaugiuosi galėdama pranešti, jog šiuo pokalbiu KALBA MAMOS pokalbiai žengia į naująjį, 5-ąjį sezoną. Jei sekate mus socialiniuose tinkluose, tikriausiai pastebėjote, jog jau keletą mėnesių vis užsimindavau apie artėjančius pokyčius. Ir štai, ta diena išaušo – šiandien kelionę pradeda KALBA MAMOS narystė, kurioje – tik prenumeratorėms skirti epizodai, po truputį besikuriantys mamų rytmečiai įvairiuose Lietuvos miestuose ir kvietimas jungtis prie privačių, pokalbiams, pasidalinimams ir diskusijoms skirtų KALBA MAMOS Discord‘o kanalų.

    Daugiau apie narystę, visą mūsų veiklą ir planus sužinosite mūsų interneto svetainėje www.kalbamamos.lt bei Instagram‘e ir Facebook‘e.

    O šio pokalbio tikslas – supažindinti jus su gydytoju psichiatru Viliumi Ogensku, kuris KALBA MAMOS platformoje kurs savo prenumeratą „Mamos psichikos sveikata“. Pavasarį jus kvietėme jungtis į Viliaus vebinarą ta pačia tema. Mūsų interneto svetainėje www.kalbamamos.lt galite nemokamai parsisiųsti atmintinę, parengtą kartu su gydytoju, kurioje rasite labai daug vertingos informacijos apie įvairias būsenas prieš ir po gimdymo, į ką pačiai moteriai ir jos artimiesiems vertėtų atkreipti dėmesį, kaip galima padėti ir kada būtina kreiptis į specialistus.

    Šiame pokalbyje labai sąmoningai skyrėme nemažai laiko susipažinimui su Viliumi, atsiminimams apie jo vaikystę, mokyklos ir studijų metus, apie jo darbo patirtį, išmoktas pamokas ir iššūkius, o antroje pokalbio pusėje kalbėjome apie jo prenumeratą ir temas, kurias Vilius kvies narplioti kartu. Kviečiu klausyti ir sužinoti, kokį turinį, kokia forma jums jį ruošia ir kaip viskas vyks.

    Nuo šiol KALBA MAMOS pokalbiai skirti tik mūsų narystės prenumeratorėms, o visur kitur galėsite paklausyti šių pokalbių ištraukų. Jeigu KALBA MAMOS veikla atrodo įdomi ir prasminga, kviečiame prenumeruoti mūsų narystę ir prisijungti prie laimingų mamų bendruomenės. Mūsų prenumeratorės klauso visų naujų ir ankstesnių sezonų pokalbių, kurie būdavo skirti tik rėmėjams, renkasi į rytmečius ir bendrauja, diskutuoja, klausia bei dalinasi viskuo, kas rūpi, KALBA MAMOS Discord‘e. Visą informaciją rasi www.kalbamamos.lt

    O dabar neriam į pokalbį su gydytoju psichiatru Viliumi Ogensku.

    Marija

    Pokalbio eiga:

    02:55 min: Kokia buvo Viliaus vaikystė? Koks jis buvo mokinys?

    13:52 min: kas buvo Viliaus autoritetai ir kelrodžiai jaunystėje?

    15:51 min: kodėl medicina?

    19:04 min: kodėl psichiatrija?

    21:55 min: kiek kartų Vilius norėjo mesti studijas ir kas vis dėlto sustabdė?

    25:48 min: kas Viliaus profesiniame kelyje buvo reikšmingiausia ir labiausiai jį augino kaip specialistą? Profesinis kelias ir pasirinkimai, atvedę iki šiandienos.

    39:32 min: gydytojo darbo iššūkiai, mirtis ir susidūrimas su ribotumu gelbstint žmones.

    45:39 min: kodėl rūpi būtent mamos psichikos sveikata?

    49:23 min: būklės, galinčios ištikti moterį po gimdymo.

    51:54 min: kokį vaidmenį mūsų psichikos būsenai turi pervargimas?

    58:53 min: kokios temos bus paliečiamos prenumeratoje?

    1:14:54 min. apie mamų ratus, kurie prasidės rudenį. Kas tai, kam skirta ir kaip viskas vyks?

  • Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

    Prie mikrofono vėl įsitaisiau aš, Morta Belenavičienė. Šįkart noriu jus pakviesti pasiklausyti Kornelijos Mekionytės-Covacci, kuriančios tinklaraštį „Tik ne košė“, pasakojančios apie savo kūdikio primaitinimo patirtį ir besidalinančios naudingais patarimais kitoms šeimoms. Vienas toks patarimas apie maisto produktų šaldymą sugundė ir mane pasikviesti Korneliją pokalbiui.

    Pirmiausia buvo smalsu sužinoti, kaip ji atsirado virtuvėje – pasirodo, jau studijų metais Kornelija atliko praktiką virtuvėje Maltoje, ten susipažino ir su savo vyru, o po kiek laiko jiedu netgi atidarė restoraną Italijoje, tad restorano virtuvė jai išties gerai pažįstama, todėl labai džiaugiuosi galėdama jums perduoti tai, ką papasakojo Kornelija.

    Labiausiai man knietėjo sužinoti, kaip derėtų elgtis su maistu, o ypač maisto likučiais, kad jie kuo ilgiau išliktų švieži. Klausiau, kokiais atvejais Kornelija deda likučius į šaldytuvą, o kada į šaldiklį, ar yra tokių produktų, kurių nereikėtų šaldyti, o gal galima šaldyti viską? Kaip atšildyti jau užšaldytą maistą ir kas nutinka, jei jį užšaldome dar kartą? Kokia temperatūra yra mažiausiai draugiška maistui? Smalsavau, ar Kornelija gamina naują patiekalą kasdien – ji atskleidė paslaptį, kaip jiems pavyksta kasdien nevalgyti to paties, tačiau ir nepraleisti visos dienos virtuvėje!

    Kita šiuo metu itin aktuali tema Kornelijos gyvenime: kūdikio primaitinimas. Pasmalsavau, kodėl kilo mintis savo tinklaraštį pavadinti „Tik ne košė“, kaip sekėsi pradėti primaitinimo kelionę sužinojus, kad kūdikis yra alergiškas daugeliui produktų. Kornelija pasidalino, kaip jautėsi susidūrusi su alergijomis maistui, kaip jas pastebėjo bei kur kreipėsi pagalbos.

    Pokalbio pabaigoje palietėme ir dar vieną – daugiakalbystės – temą. Kornelijos vyras yra italas, jų šeima gyvena Lietuvoje, tad man buvo labai smalsu sužinoti, kokios ir kiek kalbų skamba jų namuose.

    Šis pokalbis buvo išties gyvas ir kupinas juoko, Korneliją kalbinti buvo vienas malonumas! Tikiu, kad jis bus naudingas visiems, kurie nors truputį laiko praleidžia virtuvėje.

    Šiuos pokalbius kuriu norėdama palengvinti jūsų paieškas apie kūdikių primaitinimą, mažų vaikų ir visos šeimos mitybą, o drauge noriu ir įgarsinti kitų šeimų patirtis, kurios, tikiu, jus nuramins, o gal net įkvėps drąsiau ir atviriau pažvelgti į gaminimą bei valgymą. Taip drauge galime užauginti maistą mylinčių valgytojų kartą!

    Už galimybę pokalbius įrašyti kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai Start FM. O dabar kviečiu klausytis pokalbio.

    Morta

  • Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

    Šiandien kviečiu nerti į kiek kitokį nei įprastai pašnekesį – tai Eglės Lukinaitės-Vaičiurgienės antrosios knygos „Dviejų vaikų mama“ pristatymo įrašas, kuris vyko balandžio mėnesį Vilniuje.

    Čia savo mintimis ir patirtimis taip pat dalinosi TV ir radijo laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė, 4 vaikų mama Beata Nicholson ir psichologė, nuostabių iniciatyvų ir projektų, tokių kaip „Niekieno vaikai“ ar „Drauge“ iniciatorė ir autorė, 3 vaikų mama Ieva Šuipė.

    Ačiū Eglei už galimybę visas šias nuostabias moteris, mamas pakalbinti ir drauge giliai palukštenti motinystės temą.

    „Motinystė yra tokia kupina įvairiausių jausmų, sunkumų, temų, potemių, kurios kažkaip dažnai būna gana giliai nuglostytos, padėtos, nepamatytos. Man labai norisi apie tai kalbėti, jas papurenti ir leisti joms sudygti. Man atrodo, tai yra labai svarbu. Ir netgi jaučiu kažkokią pareigą daryti tai taip, tokiu būdu, kokiu galiu – per psichologinę prizmę, per rašymą, per žmonių pakvietimą kalbėti kartu.“

    Jei antro vaiko tema šiuo metu aktuali, labai kviečiu paklausyti ir mūsų pokalbio su psichologe, tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autore, dviejų vaikų mama Milda Kukulskiene. Tai trečiojo sezono ketvirtas epizodas ir jis vadinasi „Apie antrojo vaiko gimimą ir nuovargį tėvystėje“.

    Jame dalinomės, kada mums buvo sudėtingiausi motinystės etapai, kuo skyrėsi pirmo ir antro vaiko laukimas, lūkesčiai ir realybė, vaikų santykiai ir pykčiai bei kaip juos sprendžiame savo šeimose, kada stipriausiai smogia mamiškas kaltės jausmas, kas labiausiai nustebino ir ko išmokė pačios intensyviausios motinystės patirtys.

  • Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

    Į trečiąjį pokalbį pasikviečiau dietistę, neseniai vienerių sulaukusio Vinco mamą Živilę Dumbraitę-Varkalienę. Pokalbį pradėjome nuo Živilės santykio su maistu – ji pasidalino apie intuityvųjį valgymą – mitybos teoriją, sakančią, kad nėra blogo ar gero maisto, žmogus gali valgyti viską, tereikia pasikliauti savo alkio ir sotumo jausmu.

    Įdomu, kad suaugusiems reikia sąmoningai imtis tokios praktikos, nes esame stipriai išbalansavę šį savo kompasą ir kūnas pamiršta šiuos natūralius signalus, o vaikams tai pavyksta visiškai natūraliai – pasisotinęs kūdikis nebesideda naujo kąsnio į burną, nusisuka nuo maisto ar net jį numeta ant žemės.Klausiau Živilės ir kaip jai sekėsi pradėti savo kūdikio primaitinimo kelionę turint tokį žinių apie mitybą bagažą, kokį primaitinimo būdą rinkosi – ji pasidalino, kad stengėsi save šiek tiek stabdyti ir leisti jam pačiam pažinti maisto pasaulį ir pasitikėti vaiku. Šiame pokalbyje išgirsite ir apie pasirengimo primaitinimui ženklus: pasvarstėme ir kodėl vis dar gajus mitas, kad primaitinimą reikia pradėti ne nuo šešių mėnesių, kaip rekomenduoja Pasaulio Sveikatos Organizacija, bet anksčiau ir kodėl visgi reikėtų sulaukti, kol kūdikis yra pasirengęs pažinčiai su kietu maistu.

    Živilė pasidalino ir begale praktinių patarimų: nuo kokių produktų reikėtų pradėti primaitinimą ir kaip dažnai į kūdikio mitybą įvesti naujus produktus, kokius produktus geriausia patiekti drauge, kad būtų lengviau pasisavintos svarbiausios maistinės medžiagos, kokių produktų išvis reikėtų vengti.

    Su Živile pakalbėjome ir apie suvalgomo maisto kiekį – kodėl svarbu leisti kūdikiui pačiam nuspręsti, kiek jis nori valgyti ir kaip toks savarankiškumo skatinimas bei įsiklausymas į kūdikio sotumo jausmą gali teigiamai atsiliepti ateityje. Kartais mes įsivaizduojame, kad kūdikis turi suvalgyti daug daugiau, nei jis iš tiesų norės ar bus pasiruošęs – vaiko skrandis yra nedidelis, o iki pirmųjų metų vyksta pažintis su maistu, vadinasi, tereikia atsipalaiduoti ir mėgautis maistu drauge su kūdikiu.

    Už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai dėkoju Vilniaus Universiteto radijo stočiai START FM. Kviečiu klausytis pokalbio.

    Gero klausymo!

    Morta

  • Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

    Tai pokalbis su dviem mamomis, Laura Markvaldiene ir Monika Jovaišiene, kurių graži draugystė užsimezgė visai netikėtai, bet iki šiol, jau ne vienus metus, jos viena kitos gyvenimą ir kasdienybę praturtina pačiu gražiausiu ryšiu.

    Tikrai yra tekę girdėti gražių istorijų apie tai, kaip draugės pradeda lauktis vaikų kartu, gyvena tame pačiame mieste ir tuomet gali susitikti, dalintis ne tik džiaugsmais, bet ir sunkumais, kuriais tapus mama kartais, rodos, tik pasidalinus ir pagerėja iškart. Tačiau tokie atvejai labiau išimtis, nei taisyklė.

    Dažnai tapimas mama į mūsų gyvenimą atsineša ir vienišumą, nes didelę dalį laiko praleidžiame su mažyliu, taikomės prie jo ritmo, kuris draugams, aplinkiniams, gyvenantiems toliau įprastu suaugusio žmogaus ritmu, nėra labai tinkamas…

    Susiklosto visaip, bet pastebiu, kad susirasti draugių tapus mama nėra taip jau lengva. Aišku, daug kas priklauso ir nuo mūsų asmenybės, požiūrio, charakterio.

    Laurą ir Moniką pakviečiau pasidalinti savo istorija norėdama padrąsinti jus, tas, kurios jaučiatės vienišos, pabandyti išdrįsti įsileisti žmogų į savo gyvenimą. Man atrodo, kad tam būdų yra labai daug, bet visų pirma turime įsileisti šią mintį ir atidaryti savo širdies langelį, net ir žinant, kad visada yra rizika būti nesuprastai, atstumtai, įskaudintai.

    Bet taip pat yra rizika, kad rasite žmogų, su kuriuo galėsite juoktis iki ašarų, palikti ramia sąžine pasaugoti savo vaikus, kol judu su vyru būsite pasimatyme, švęsite kartu gimtadienius arba įsėsite į mašiną su pižama ir važiuosite gerti rytinės kavos po siaubingos nakties ir be jokių kompleksų abi sėdėdamos tarp kalno vaikų žaislų jausitės nors ir neišsimiegojusios, bet mylimos. Nuoširdžiai linkiu to kiekvienai, kuri šiandien to ieškote.

    Gero klausymo ir lengvo savaitgalio!

    Marija

  • Tapk KALBA MAMOS bendruomenės dalimi ir klausyk pilnų pokalbių, dalyvauk mamų rytmečiuose, Discord'o pokalbiuose, Knygų klube bei kitose tik bendruomenei skirtose veiklose. Visą informaciją rasi ⁠⁠⁠www.kalbamamos.lt⁠. Nori tik klausytis pokalbių? Prenumeruok tinklalaidę KALBA MAMOS „Spotify“ platformoje.

    Kviečiu klausyti pokalbio su laukinėjimo ambasadore Skaiste Manstavičiene, kuri instagram paskyroje „Laukinėjam“ dalinasi savo sukaupta laukinėjimo patirtimi ir reklamuoja :) buvimo gryname ore naudą tėvams. Nes būtent tėvų atsakomybėje ir galioje, jos nuomone, yra vaiko buvimas gryname ore. Tereikia apsirengti ir išeiti iš namų.

    Be jokios abejonės, su Skaiste mes apkalbėjome labai daug aprangos niuansų: ką ir kada rengtis, kiek komplektų ji pataria turėti, kodėl medvilninius marškinėlius tikrai pataria palikti namie, kaip ir kodėl vertingas yra drabužių sluoksniavimas ir daug kitų detalių.

    Bet taip pat daug kalbėjome apie laukinėjimo psichologiją ir buvimo lauke naudą mums visiems.„Laukinėjimas daugiausiai siejasi ne su techniniais dalykais, kuriuos lengva susakyti punktais ir išpildyti, bet visiška psichologija. Tėvai turi savimi pasitikėti, nugalėti tą baimę,“ – sako Skaistė.Jei pagalvojus apie išėjimą į lauką jus iškart persmelkia nuobodulio jausmas ir staiga pradedate ieškoti visų įmanomų pasiteisinimų, kodėl šiandien į lauką eiti neverta, nepatogu ar neapsimoka, labai norisi tikėti, kad po šio pokalbio tų pasiteisinimų, abejonių ir baimės išeiti į lauką bet kokiu oru atsiras mažiau.

    „Kalba mamos“ gyvuoja rėmėjų ir mus remiančio verslo dėka. Šiandien noriu ištarti ačiū mūsų partneriams „Hiatus“, kurių vardą išgirsite dar ne kartą. „Hiatus“ siūlo didžiulį kokybiškos, patogios ir funkcionalios aprangos bei avalynės asortimentą.

    Pavasarį, rodos, orai keičiasi kiekvieną dieną ir neretai tikrai galima pasimesti ne tik svarstant kaip aprengti vaiką, bet ir kaip apsirengti pačiam, kad išėjimas į lauką, kuris, visi žinome, teikia tiek daug naudos, nebūtų kančia. Džemperis, kelnės, kombinezonas, kepurė, pirštinės, o gal jau nebereikia pirštinių ir kepurės? Kokie batai, kad vaikas grįžtų sausomis kojomis? „Hiatus“ darbuotojai jums profesionaliai patars, kokią aprangą ir avalynę pasirinkti bet kokioms oro sąlygoms ir bet kuriai aktyvaus ar pasyvaus laisvalaikio veiklai su vaikais. Mano ir Justinos šeima Hiatus parduotuvėse lankėmės ne kartą ir sulaukėme tikrai vertingų patarimų, tad drąsiai rekomenduojame. Būtinai sekite „Hiatus“ socialiniuose tinkluose, kur pirmieji sužinosite apie puikias nuolaidas.

    Ačiū „Hiatus“ ir rėmėjams už paramą mūsų veiklai, VU radijui START FM už galimybę įrašyti šiuos pokalbius kokybiškai, o Skaistei – už dalinimąsi patirtimi ir tokio gražaus žodžio atradimą. Gero klausymo ir smagaus laukinėjimo!

    Marija